Darbo valandomis – ugniagesiai, po darbo – savanoriai

Prieš kelerius metus, kai imta kalbėti, jog miestelių ar didesnių gyvenviečių priešgaisrines tarnybas reikia patikėti savanoriams, skeptikų, kad šis sumanymas pavyks, buvo gerokai daugiau nei optimistų.

Tačiau kai optimistais tampa, o gal tik apsimeta valdžios vyrai, žeriantys senųjų Europos valstybių pavyzdžius, kas drįs jiems pasipriešinti?

Atlyginimus didina, bet... pinigų neduoda

Tiesa, ne vienas profesionalus ugniagesys bandė prieštarauti ir aiškinti, kad Lietuvoje nėra tokių tradicijų, o kol atsiras, daug vandens ne tik Nemunu, bet ir Babrungu nutekės. Tik prieš vėją nepapūsi. Skeptikai buvo teisūs. Savo ūkiuose žemę dirbantys vyrai nemetė kasdienių darbų ir nepuolė savanoriauti. Beliko viena išeitis: kol ugniagesys dirba savo pamainoje, jis – profesionalas, kai po darbo lekia padėti kolegoms, jis – savanoris. Bent jau taip yra Plungės rajone.

Ugnies liežuviai laižo žemę, pasiglemždami pernykštės žolės kuokštus, čia pat apsiraito apie medį ar krūmą, o juodi dūmų tumulai kyla į viršų, skleisdami nenusakomą tvaiką. Aplink blaškosi kurapka, bandydama prisišaukti savo mažylius. Ji nė nepastebi zigzagais lakstančios kiškienės, kuri bando prasmukti tarp liepsnų ir iš to pragaro išvesti savo vaikelius... Tokius vaizdus ne vienas esame matę pavasarį, nes kažkodėl lietuviai vis dar įsitikinę, kad ugnis geriau už juos paruoš pievas ganiavai. O gal tai lengviausias būdas apginti tinginystę? Gesinti tokių gaisrų dažniausiai išskuba kaimo ugniagesiai. Plungės rajono savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnybai, kuriai vadovauja Vladas Šimkus, priklauso šešios komandos po 9 žmones. Jos įsikūrusios Alsėdžių, Platelių, Kulių, Žemaičių Kalvarijos miesteliuose ir Šateikių bei Žlibinų kaimuose.

Plungės rajono savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnybos viršininkas V. Šimkus, pasiteiravus, kiek uždirba jo pavaldiniai, sakė, kad atlyginimų dydis priklauso nuo stažo. Pridūrė, kad šiemet uždarbis padidėjo 60–70 Eur. Dabar vidutinis ugniagesio uždarbis – 570–580 Eur į rankas. Po to su karčia šypsena ištarė, kad, padidėjus atlyginimams, vyrai nieko nebegauna už viršvalandžius, nes nėra pinigų. O jų nėra todėl, kad tie, kas sėdi Vilniuje, įsakymą didinti darbo užmokestį parašė, bet ėmė ir pamiršo vieną smulkmeną – skirti tam lėšų.

Sovietiniais metais itin populiarūs buvo anekdotai apie visą parą nieko neveikiančius, vien tik miegančius gaisrininkus. Ir ne tik tais metais. Plungę yra nusiaubęs ne vienas didžiulis gaisras, o rašytiniuose šaltiniuose vis pažymima, kad ugniagesiai gaisravietėse atsirasdavo po pusantros ar dviejų valandų. Geriausiu atveju – po valandos. Dabar šia tarnyba žmonės pasitiki, tad socialinėse apklausose ji toli už nugaros palieka ir politines partijas, ir realią valdžią turinčias instancijas. Tačiau ir dabar kartais žmonės ugniagesiams priekaištauja, kad jie pavėlavo ar buvo netinkamai pasiruošę. Per 2020-uosius metus Plungės rajono savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnyba sulaukė 205 iškvietimų, iš kurių trečdalis – į gaisrus.

Rusiškos vakcinos nenorime, o sovietinė technika – tinka

Alsėdžių miestelio ugniagesiai turi kuo pasigirti – 2020-aisiais Plungės rajono savivaldybės administracija jiems nupirko naują gaisrų gesinimo mašiną. Ne prasčiau jaučiasi ir šateikiškiai, naujos sulaukę prieš porą metų. Visai neseniai jie ir savo patalpas išdažė, sutvarkė, tad dabar džiaugiasi jaukia darbo vieta. Tik ne visiems taip sekasi. Antai Kulių gaisrų gesintojai iki šiol vis dar važinėja su sovietine technika ir juokauja, kad „Sputnik“ vakcinos bijo, o sovietinėmis mašinomis važinėti – ne. Matyt, ne be reikalo tautos išmintis byloja, kad iš bado šuo ir varškę ėda...

Ne ką geriau ir kitur. Štai Žemaičių Kalvarija turi vokiečių iš Mendeno jiems padovanotą 1964-ųjų gamybos mašiną. Su mendeniškių dovanota mašina į gaisrus vis dar važiuoja ir plateliškiai. Jie ne tik savo rajono seniūnijose gaisrus gesina, bet ir kaimynams padeda.

Į gaisrus Plungės mieste dažniausiai atskuba arčiausiai esantys Žlibinų ugniagesiai – pusbroliai Alvydas ir Rimas Daukinčiai, Raimundas Dumblys, kiti šios komandos nariai. Kai pernai Žlibinuose degė žemės ūkio bendrovės daržinė, į pagalbą jiems atskubėjo Alsėdžių, Telšių rajono Žarėnų, Rietavo savivaldybės Tverų ugniagesiai. Tris ar keturias paras jų komandos kovojo su ugnimi, pasiglemžusia net 1 300 šieno ritinių.

Žinant, kokias priemones šiandien turi kaimo ugniagesiai, belieka stebėtis, kad iki šiol nė vienas jų gaisre nenukentėjo. V. Šimkus pabrėžė, kad vyrai yra patyrę, profesionalai, visi gerai išmano savo darbą. Norint patekti į ugniagesių komandą, neužtenka vien noro. Viršininkas teigė, kad jų tarnyboje ypač rimtai žiūrima į mokymus. Kursus veda iš Vilniaus atvykę dėstytojai, o užsiėmimų pabaigoje kursantams tenka laikyti egzaminą, tik tuomet ugniagesys gauna dirbti leidžiančią pažymą.

Kviečiami ir durų atidaryti

Plungės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Mykolas Pronckus „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad miestelių ugniagesiai kviečiami ne tik į gaisrus. „Pernai mes išvažiavome 295 kartus, iš jų 148 – atlikti gelbėjimo darbų. Kartu su mumis važiavo ir savivaldybės ugniagesiai. Jie padeda įvairiose avarijose nukentėjusiems žmonėms arba patekti į butus, kai savininkai neatidaro durų, o jų artimieji įsitikinę, kad nutiko bėda. 2020-aisiais tokių iškvietimų ypač padaugėjo dėl COVID-19, – pasakojo Plungės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas. – Mes tik atidarome duris, bet vidun neiname, nes tam reikalinga speciali apranga, kurios neturime. Panašiai elgiasi ir kaimo ugniagesiai. Jie gali atlikti visus gelbėjimo darbus, išskyrus vandenyje ar ant ledo. Tam reikalinga speciali įranga, kurios šie neturi. Tiesa, šiemet nebuvo nė vieno tokio iškvietimo.“

M. Pronckus pasidžiaugė, kad pernai jų tarnyba įsigijo priekabą gelbėjimo valčiai vežti, avarijose taip pat dirba su nauja įranga. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas skyrė lengvąjį automobilį. Savivaldybės administracija jų tarnybai nupirko dūmų detektorių, sorbentų išsiliejusiems naftos produktams surinkti. Aišku, kad departamentui priklausanti tarnyba aprūpinama nepalyginamai geriau negu savivaldybės ugniagesiai, kurie taip pat nori į gaisrus skubėti šiuolaikinėmis gaisrinėmis mašinomis, rengtis sertifikuota apranga, gelbėjimo darbus atlikti modernia įranga. Kol to nėra, kaimo ugniagesiai stengiasi patys daug ką pasidaryti, patobulinti, pagerinti darbo sąlygas. Jie ir patalpas susiremontuoja, ir daug kitų papildomų darbų nuveikia.

Roma MĖČIENĖ

ŪP korespondentė

Šateikių ugniagesių ir PAGD nuotrauka

2021-03-15