Suvalkijos cukrinių runkelių augintojams, ilgai laikytiems nežinioje, kada galės pradėti imti užaugintą derlių, pagaliau buvo duotas startas. Saldžiųjų šaknų laukuose šiuo metu didžiulis sujudimas – stengiamasi pasivyti prarastą laiką.
Marijampolės cukraus fabriko vartai šiemet buvo atverti kaip niekada vėlai – spalio 13 d. RUAB „Lietuvos cukrus“ šį sezoną pradėjo su bankroto etikete ir besivelkančiu teismų šleifu, tačiau, nepaisant visų problemų, perdirbimo procesas vyksta ir jau byra šiųmetis cukrus.
Žemdirbiai vylėsi, kad, derliaus priėmimą atidėliojant, bent jau cukriniai runkeliai dar kiek paaugs ir sukaups daugiau cukraus. Tačiau šios viltys nelabai pasiteisino, mat buvo gana sausa ir, palyginti su praėjusiais metais, derlius tikriausiai bus kiek mažesnis. Pasak žemės ūkio kooperatyvo „Marijampolės regiono cukriniai runkeliai“ vadovo Almanto Pališkio, dabar kol kas palankios sąlygos imti runkelius – lyja saikingai, tad nėra problemų įvažiuoti į laukus, šaknys švarios, neapsivėlusios purvu. Grūsties prie fabriko vartų nėra. Tačiau tik paskutinę minutę augintojams buvo pateikti vos dviejų savaičių derliaus pristatymo grafikai. „Šiais metais dėl savo komplikuotos padėties fabrikas negalėjo prisijungti prie serverių, tad visas dokumentų rengimo procesas vyksta rankomis, tai trunka gerokai ilgiau. Dabar jau turime ne tik poros savaičių grafikus, bet ir viso priėmimo laikotarpio, tad galime planuotis darbus iki pat žiemos. Fabriko agronomas su visais kontaktavo, tarėsi, kiek kuris planuoja per dieną runkelių atvežti, nes vieni veža 100, kiti 500 tonų, tad, atsižvelgus į pageidavimus ir galimybes, kiekvienam buvo sudaryta pristatymo tvarka“, – sakė kooperatyvo vadovas.
Anot A. Pališkio, kol kas žemdirbiai kasa tiek cukrinių runkelių, kiek tuo metu planuoja išvežti: į kaupus nekrauna. Ruduo gana šiltas, jei didesnių šalčių nebus, dar ir gruodžio viduryje bus galima cukrinius runkelius kasti.
„Geriau tiesiai iš dirvos nuimtus runkelius išvežti, nekaupuoti, nes ten jie apdžiūsta, suželia, tad patiriama nuostolių. Fabrikas savo teritorijoje kaupų taip pat nekrauna – priima runkelių tiek, kiek per parą ar dvi perdirba“, – tikino A. Pališkis.
Pasak kooperatyvo vadovo, apie šiųmečio derliaus rodiklius duomenys augintojams pateikiami taip pat nelabai sklandžiai. Ankstesniais metais pristačius kiekvienam būdavo atsiunčiama žinutė apie atvežtą šakniavaisių kiekį, jų purvingumą, cukringumą. Dabar to nėra. Patys augintojai turi skambinti į laboratoriją ir teirautis, tai visiems sukelia nepatogumų, trukdo dirbti. Šiuo metu cukrinių runkelių purvingumas vidutiniškai siekia apie 8 proc., o cukringumas viršija 17 proc.
Pats A. Pališkis šiemet augino apie 150 ha cukrinių runkelių. Itin didelį derlių, viršijantį 90 t/ha, užaugindavęs ūkininkas prognozuoja, kad šiemet jis bus ne toks gausus. „Mes daug investuojam, tręšiam, purškiam ir siekiam, kad iš hektaro kastume maždaug apie 90–100 t cukrinių runkelių. Šiemet tikriausiai to nebus, nors derlius ir neblogas. Cukringumas siekia daugiau kaip 17 ar 18 proc. Tačiau kyla žemdirbių nepasitenkinimas, kad fabriko laboratorija nustato įtartinai didelį runkelių purvingumą, nors kol kas šaknys vežamos tikrai gana švarios ir sausos. Neaišku, kam dėl to reikėtų pretenzijas pateikti, nes fabrikas lyg ir be valdžios – jam dabar vadovauja laikinasis administratorius. Problemų yra, bet tenka su tuo taikytis“, – sakė kooperatyvo vadovas.
Kaip bus ateityje su fabriku, ar Suvalkijoje bus auginami cukriniai runkeliai, A. Pališkis prognozuoti kol kas neskuba. „Matysime, kaip pasibaigs teismai, kam pavyks perimti šios įmonės valdymą. Dabar svarbiausia sėkmingai pabaigti šį sezoną, už pristatytą derlių gauti atlygį. Norėtųsi, kad kitais metais nebūtų tokių drastiškų įvykių fabrike kaip šiemet, kad nusistovėtų stabili tvarka, tuomet ir žemdirbiai galėtų ramiai auginti cukrinius runkelius, negalvodami apie tai, kuo juos pakeisti“, – tikino ŽŪK „Marijampolės regiono cukriniai runkeliai“ vadovas.
Rasa SMILGYTĖ
ŪP korespondentė
Almanto PALIŠKIO nuotrauka
2020-11-01