Ashburn +23,2 °C Nedidelis lietus
Penktadienis, 12 Lie 2024
Ashburn +23,2 °C Nedidelis lietus
Penktadienis, 12 Lie 2024

Irma DUBOVIČIENĖ
ŪP portalo redaktorė
 

Dargužių kaimą garsina ne tik sūriai

2024/05/13


Išgirdęs šio kaimo, esančio Varėnos rajone (Valkininkų sen.), pavadinimą, daugelis pirmiausia prisimena, kad tai sūrininkų kaimas. Juk kaip tik čia gimė Lietuvoje unikali iniciatyva – neformalus sūrininkų susivienijimas. Tačiau šiek tiek daugiau nei porą šimtų registruotų gyventojų turintys Dargužiai lankytojus traukia ir dėl kitų įdomybių. 

Dargužių bendruomenė didžiuojasi sena savo istorija. Senoji kaimo dalis yra gatvinio rėžinio abipusio plano. Yra XIX a. gatviniams kaimams būdingo plano sodybų, pirkių, svirnų su tradicine kiaurapjūve puošyba. Išlikusi 1876 m. statyta koplyčia.

Kaimo bendruomenė, remdamasi istoriniais šaltiniais, apie Dargužius pasakoja taip (tas pasakojimas dailiai užrašytas ir įrėmintas Dargužių amatų centre, kuris drauge yra ir bendruomenės namai):

„Dar Mindaugo laikais prie Valkininkų, Varėnos, Merkinės ir toliau į pietus tęsėsi plati miškų juosta, išskirianti senovės lietuvių žmones nuo Nalšios srities.

Minėtos vietovės laikomos pačiomis seniausiomis lietuvių genčių apgyvendintomis vietovėmis. Kai kurių istorikų nuomone, čia buvo Mindaugo laikų Lietuvos valstybės užuomazga. Senovės Valkininkus iš visų pusių supo miškai.

1637 m. buvo atlikta karališkųjų miškų ordinacija, pagal kurią Valkininkų giria buvo suskirstyta į 4 girininkijas. Pirmoji girininkija, Dargužių, buvo suskirstyta į 12 barų, kuriuos saugojo 15 miško sargų. Jie visi gyveno Dargužių kaime. 1641 m. kaime gyveno ir 18 žemdirbių šeimų. Buvo pastatyti 24 gyvenamieji namai ir 69 ūkiniai trobesiai. XX a. pradžioje Dargužiuose gyveno 120 šeimų, amžiaus pabaigoje –150.

Išlikęs padavimas apie kaimo vardo kilmę. Iš Senųjų Macelių Merkiu valtele plaukė žvejai. Vieno žvejo pavardė buvo Dargužis. Jo pavarde buvo pradėtas vadinti ir kaimas.

Per kaimą teka šios upės ir upeliai: Merkys, Graužupis, Cirvija, Šalciniai, Raudonėlė. Pelkės buvo aplink visą kaimą. Jos nusausintos. Tarp Čižiūnų ir Dargužių kaimų yra piliakalnis. Kaimo gyventojai – lietuviai, senieji gyventojai šneka dzūkų tarme.“

Dargužių kaimas
Dargužių kaimas turi savo planą, kuriame pažymėtos visos svarbiausios vietos.

Kaimo amatų centrą randa ir svečiai iš užsieniečio

Dargužių amatų centras, apie kurį jau užsiminiau, netrukus švęs dešimties metų sukaktį. O pastatas, kuriame jis įsikūręs, atrodo kaip naujas – mat neseniai buvo renovuotas pasitelkiant europines lėšas. Pasirūpinta ir gražiai priminti visiems, kokioms šis pastatas iš tikrųjų buvo pastatytas. 1955–1999 m. čia veikė aštuonmetė mokykla.

Dabar šiame pastate, kur anksčiau klegėjo vaikų balsai, rengiamos parodos, kurios keičiamos kas mėnesį, organizuojamos įvairiausios veiklos.

Dargužių amatų centras
Dargužių amatų centras įsikūrė renovuotame buvusios mokyklos pastate.

Įrengta didžiulė virtuvė su modernia konvekcine kepimo krosnimi, yra ir tradicinė kaimiška krosnis: kulinarinio paveldo puoselėtojai senovinėje krosnyje gamina dzūkų tradicinius patiekalus. Viena iš siūlomų edukacijų –„dzūkiška patrova“. Tai reiškia, kad gali būti kepama banda ant kopūsto lapo, grikinė „babka“ ar sausainiai, kūčiukai.

Žolininkė Bronislava Kazlauskienė gali supažindinti su žolelėmis ir jų rinkimo ypatybėmis, sirupų ir hidrolatų gamyba.

Tradicinė amatininkė Dalia Baranauskienė – parodyti, kaip gaminamas tradicinis varškės sūris, kuris taip pat gali būti ir džiovinamas, kepamas.

Dailininkas ir keramikas Artūras Matonis pasiruošęs padėti savo rankomis nužiesti ar nulipdyti indą bei parodys, kaip keramikos darbai išdegami.

Prie edukacijų kraitės prisideda net profesionalus dailininkas Jonas Daniliauskas, kuris gyvena Dargužiuose. Jis veda piešimo su anglimi pamokėles.

Dargužių amatų centro vadovė Sigita Švedė pasakoja, kad su jais bendradarbiauja iš viso apie 30 amatininkų. Be to, kad paminėta, yra drožimo, audimo, siuvinėjimo, bitininkystės, žvakių liejimo meistrų.

Kaimą ir jame siūlomas paslaugas atranda įvairiausi žmonės, taip pat ir svečiai iš užsienio. Pasak S. Švedės, kad keturi suomių vyrukai mokėsi gaminti sūrius ir išvyko labai patenkinti, prisipirkę megztų kojinių. Kartą visą pusdienį čia praleido moteris iš Amerikos. Jai buvo viskas įdomu, viešnia, valgydama dzūkišką bandą, ant spirgų užsidėjo dar ir medaus – sakė, kad labai skanu.

Sigita Švedė
Sigita Švedė tapytojo Jono Daniliausko paveikslų parodos fone.

Sūrininkų bendrijos veikla – tęsiasi

Dargužiečiai prisimena laikus, kai kaime buvo laikoma keli šimtai karvių. Laikai ir veiklos pasikeitė. Dabar, S. Švedės žodžiais, likę tik 10,5 karvės.

Pokyčius išgyveno ir Dargužius išgarsinę „Sūrininkų namai“. Ir kaimo pasitraukus neformalios bendrijos įkūrėjams, buvo iškilę abejonių dėl tolimesnės veiklos.

Dabar bendrijai vadovaujanti Roberta Verbickienė atviravo – džiaugiasi, kad pavyko užtikrinti tęstinumą.

„Sūrininkai Dargužiuose“  ir toliau išlieka sodyba, kurioje puoselėjama meilė tikram maistui ir vietiniam produktui ir kuri buria keletą smulkiųjų sūrininkų. Sodyboje veikia vietinių sūrių parduotuvėlė, rengiamos degustacijos.

Sūrininkai Dargužiuose
Sodyba, kurioje puoselėjama meilė tikram maistui ir vietiniam produktui ir kuri buria keletą smulkiųjų sūrininkų.

„Atvirų dienų kaime“ dalyvis

Dargužių amatų centras, kaip ir dar beveik 100 sodybų ir ūkių visoje Lietuvoje, dalyvauja Lietuvos kaimo turizmo asociacijos organizuojamoje akcijoje „Atviros dienos kaime“. Šis paslaugas ir produktus kaime populiarinantis renginys, kuris šiemet bus jau aštuntasis, vyks jau ateinantį savaitgalį.

Dargužių kaimą garsina sūriai, bet ne tik jie – ir amatininkai, žolininkai, čia apsistojęs dailininkas, šilauogių augintojai bei kiti įdomūs žmonės bei jų veikla

 

Autorės nuotraukos

Dalintis
Verslas