Daržininkystėje visko kontroliuoti ir pakeisti neįmanoma

Grėsmių buvo, bet atsilaikė

Tautvydas Vilkaviškio rajone augina mėlynąsias bulves, dar ne taip dažnai auginamas lietuviškuose ūkiuose ir daržuose, todėl norėjosi išsiaiškinti, kaip jos ištvėrė nepalankius šio sezono pradžios orus. Optimizmo nestokojantis vyras atvirai prisipažino, kad išgirdus būsimų orų prognozes, buvo kiek neramu: „Tačiau kaip visada, giliai įkvėpiau, iškvėpiau ir pasakiau sau, kad tai, kas vyksta gamtoje, negaliu kontroliuoti ir nieko nepakeisiu.“

Šiemet bulves jis pasodino balandžio pabaigoje, beveik dviem savaitėmis anksčiau nei pernai, tad birželio pradžioje jos jau buvo sudygusios ir šiek tiek ūgtelėjusios. Būtent tas kelias birželio dienas, kai naktimis temperatūra nukrisdavo neįprastai žemai, Tautvydo kaime nebuvo, nes turi nuolatinį darbą Kaune. „Teko tik pasikliauti likimu ir stebėti, kaip viskas toliau klostysis. Bet galiausiai mūsų krašte šalnos nebuvo tokios stiprios, kaip kituose regionuose, todėl neigiamo efekto visai nepajutome“, – nesigaili jis tomis dienomis nepanikavęs.

Gamta nesileidžia į kompromisus, atsitraukus šalnoms, augalai netruko patirti vandens stygių. Į beveik du mėnesius trukusią sausrą skirtingos mėlynųjų bulvių veislės reagavo savitai. Pasak pašnekovo, ‘Blue Star’ vandens badą ištvėrė pakankamai gerai, augo gražiai ir stabiliai, žinoma, palijus jos dar labiau atskleidė savo grožį. „Tačiau su ‘Viollet Queen’ veisle buvo kiek kitaip, – pastebi T. Katkevičius. – Šios veislės bulvės jautriai reagavo ir akivaizdžiai matėsi, kad stichinė sausra tikrai naudos nepridės. Sunkiausia šį laikotarpį ištvėrė ankstyvesnė veislė ‘Primabelle’, bet palijus, sparčiai pradėjo taisytis.“

Kai kurie augintojai daržoves bandė gelbėti laistydami, bet pašnekovas atviras: „Deja, gręžinio laistyti neturiu, ES paramomis nesinaudoju, o mūsų kraštas toks, kad vandens telkinių gausa pasigirti negalime, todėl laistymo darbus aklai patikiu gamtai.“

Jis pripažįsta, kad tokios sausros rimtai verčia susimąstyti apie būsimas investicijas ir apsisaugojimą nuo galimų praradimų. „Tuos dalykus gyvenime, kurių negalime pakeisti, reikia priimti, o tų, kuriuos pakeisti galime, reikia imtis drąsiau ir viskas susitvarkys pačiu lengviausiu ir geriausiu keliu“, – svarsto T. Katkevičius, dažnai mintimis, patirtimi bei nuotykiais pasidalijantis ir feisbuko paskyroje „Mėlynoji bulvė“.

Svarbu laiku akėti, laiku vagoti

Jei su gamta nepakovosi, tai bulvių laukuose daugmaž lygiavertė kova vyksta su piktžolėmis. Atšilus orui dygsta ne tik su meile pasėti javai, daržovės ir gėlės. Dėl savo vietos po saule intensyviai varžosi ir nepageidaujamieji augalai. Tad į mėlynųjų bulvių plotus kartą ar du išvažiuoja traktoriukas su akėčiomis.

„Šiais metais akėjome du kartus. Pirmąkart – gegužės 20 dieną, antrą – birželio pradžioje. Ypač svarbus pirmasis ir jį būtina atlikti laiku, kol smulkios piktžolės neįsišaknijo, yra lengvai pažeidžiamos ir išnaikinamos“, – pasakoja T. Katkevičius, pridurdamas, kad nereikėtų uždelsti paakėti ir antrą kartą.

Bulvių krūmai birželio pradžioje ima greitai augti, kyla rizika, kad, šį procesą uždelsus, akėčios ne tik piktžoles išraus, bet pažeis ir bulves. „Šiuos darbus visada patikiu tėčiui, per ilgus metus jis sukaupė daug patirties ir puikiai jaučia, žino, kada reikia tai atlikti, kad nauda būtų maksimali“, – džiaugiasi pašnekovas, kad yra artimas žmogus, galintis padėti ir perduoti labai reikalingą patirtį.

Dukart nuakėjus lauką, nebuvo skubama jį apvagoti – per sausrą sukėlus dirvą, augalai gali pražūti. Tautvydas pasakoja, kad kantriai laukė palankios orų prognozės ir pirmą kartą vagojo porą dienų prieš lietų.

Atostogos kaime

Mėlynąsias bulves pamėgęs ir kitus jomis užkrėsti pasiryžęs T. Katkevičius, pasiėmęs laisvų dienų nuolatiniame darbe, dabar „atostogauja“ kaime. „ Tai stereotipinio lietuvio bruožas – pasiimti darbe atostogų, kad galėtum dar kažką dirbti, – juokiasi jis. – Šiuo metu darbas Nr. 1 yra kova su kolorado vabalais ir piktžolių ravėjimas. Profilaktiškai nuo bulvių maro, kuris per pastaruosius dvejus metus ūkiui pridarė pakankamai daug žalos, šias daržoves saugau biologiniu preparatu, reguliariai juos purkšdamas.“

Vis tik atkakliausi kolorado vabalai. Nenaudojant pesticidų juos sukontroliuoti labai sunku. „Kaip ir ankstesniais metais, taip ir šiemet, vienoje rankoje kibiras, kitoje – šluota ir su daina per lauką! – apie varginantį darbą su šypsena kalba Tautvydas. – Vabalų „derlius“ tikrai gausus, per dvi darbo dienas prišlaviau beveik 20 kg kolorado vabalų lervų.“

Jis nesitiki, kad pavyks išvengti nuostolių, skaičiuoja, kad kasmet 10–15 proc. lauko sudoroja šis kenkėjas, tačiau į tai žvelgia be nusivylimo, tvirtindamas, kad viskas turi savo kainą.

Po visų išbandymų – stichiniais gamtos reiškiniais, kenkėjais ir ligomis – neišvengimai kyla klausimas, kada ir kokio derliaus šiemet galima tikėtis. Tautvydo, laukuose auginančio ne tik bulves, bet ir kitokių daržo gėrybių, atsakymas tiesus ir paprastas: „Manau, kad derliaus laikui tai įtakos neturės, pirmuosius klientus šviežiomis bulvėmis žadu pradėti džiuginti jau liepos viduryje. Ar aruodai bus pilni, parodys laikas, tačiau natūralu, kad ištikusių grėsmių poveikis bus ne mano naudai.“

Tautvydo KATKEVIČIAUS nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.