Prieš žiemą pasėtos daržovės sudygsta greičiau negu pasėtos pavasarį, geriau įsišaknija ir auga, būna vešlesnės. Tai ypač akivaizdu, kai pavasaris sausas, nes anksti dygstantys augalai sugeba pasinaudoti drėgme, sukaupta per žiemą. O paskui net sausesniu periodu auga žymiai geriau, nes būna jau gerai įsišaknijusios. Pavyzdžiui, pavasarį pasėtos morkos ir svogūnai, užėjus ilgai sausrai, gali beveik ir nesudygti. Tuomet šias daržoves tenka atsėti ir derliaus sulaukiama žymiai vėliau.
Daržoves pasėjus prieš žiemą, derlių skanausite 2–3 savaitėmis anksčiau.
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Nijolė Maročkienė pataria, kokias daržoves geriausia sėti prieš žiemą.
Pasiruoškime lysvę iš anksto
Dirvą parinkite aukštesnėje vietoje, kad nestovėtų vanduo, su nedideliu nuolydžiu į pietų pusę, o iš šiaurinės pusės apsaugotą gyvatvore ar kokia nors sienele. Geriausia tinka puri, derlinga, drėgmei laidi, pavasarį greitai pradžiūstanti priesmėlio dirva. Jau spalį pasiruoškite apie 20 cm aukštesnę lysvę sėjai (kad pavasarį nesusilaikytų vanduo ir sėklos nesupūtų). Prieš kasdami žemę, patręškite fosforo ir kalio trąšomis.
Paskui kas 15–20 cm išrėžkite griovelius, nes jei pašals, bus sunkiau tai padaryti, juk tiksliai nežinome, kada pradės šalti. Daržovių sėjai prieš žiemą grioveliai turi būti gilesni nei sėjant pavasarį – maždaug 2–3 cm morkoms, petražolėms ir salotoms, 4–5 cm mažiausiems svogūnų sėjinukams sodinti. Jei dirva sunkesnė, pavyzdžiui, vyrauja priemolis, griovelius sėjai paruoškite dar apie 2–3 cm gilesnius ir įrenkite drenažą iš smulkaus žvyro, paskui ant viršaus užpilkite derlingos žemės sluoksnelį.
Kada geriausiai sėti?
Geriausia prieš užšąlant dirvai, lapkričio pabaigoje ar gruodžio pradžioje, kad sėklos nespėtų sudygti ir nežūtų nuo žiemos atodrėkių, o paskui sugrįžtančių šalčių. Sėjamos tik sausos daržovių sėklos. Daugelis daržovių nedygsta esant žemesnei nei 5 oC temperatūrai. Todėl geriausias sėjos laikas, kai oro temperatūra nusistovi nuo 1 iki 3 oC (maždaug 5–8 dienos iki dirvos užšalimo).
Kartais būna išimčių ir pradeda šalti tik nuo sausio vidurio ar mėnesio pabaigoje. Tad būtina atkreipti dėmesį ir nepaskubėtumėme sėti prieš žiemą.
Jei spėjo pasnigti, nuo lysvių nuvalykime sniegą ir išberkite sėklas. Dirvai spėjus šiek tiek įšalti, griovelius užpilkite 4–5 cm storio nurūgštintų durpių sluoksniu. Jeigu žemė neįšalusi, užberkite 1,5–2 cm žemių sluoksniu ir, kai pradės šalti, mulčiuokite 2–3 cm storio durpių sluoksniu.
Orams atšalus, kai temperatūra nukrinta iki 10–12 oC šalčio, lysves patartina užpilti sniegu (jei pasnigo), tuomet pasėtos sėklos gerai peržiemos.
Kokias daržoves sėti?
Geriausiai rinktis trumpos vegetacijos, ankstyvas daržovių veisles. Labiau tiks daržovių veislės, rečiau jų hibridai, nes jie brangesni, o sėjant prieš žiemą reikia berti tankiau, tad prireiks daugiau sėklos.
Šiuo laiku sėjamos sėklos turi blogesnes dygimo sąlygas, todėl jų išsėkite ketvirtadaliu daugiau (skaitytkite informaciją ant pakuotės) ir po sėjos apmulčiuokite. Brangių sėklų nerekomenduojama sėti, nes Lietuvoje žiemą būna gana ilgi atlydžiai, tad sėklos gali pradėti dygti, o vėl užėjus šalčiui, jos žus.
Ankstyvam derliui daug daržovių nereikia, nes po jų greitai užaugs ir pasėtos pavasarį.
Paprastosios (valgomosios) morkos. Dėl nepalankių metereologinių sąlygų anksti pavasarį dažnai nėra galimybės pasėti morkų. Norint anksti turėti šviežių, jas geriausia sėti prieš užšąlant dirvai. Sėti reikia prieš pastovius šalčius, kad sėklos iki žiemos nepradėtų dygti.
Sėkite tik lengvose dirvose, nes pavasarį jos greitai sušyla. Sėjai vartokite ankstyvąsias ir vidutinio ankstyvumo veisles bei hibridus: ‘Naomi‘, ‘Nantes 5‘, ‘Marion‘ F1, ‘Kinga‘ F1, ‘Nantes 3‘ (Tip Top), ‘Amsterdam 2‘. Morkas galėsite rauti birželio pradžioje arba viduryje. Tik atminkite, kad rudenį pasėtos ir užaugintos morkos ilgai neišsilaiko, jas suvartokite kiek galima anksčiau.
Rudenį morkų nesėkite ten, kur prieš tai augo kopūstai, nes kopūstų šaknys išskiria fitoncidus ir tokias medžiagas, kurios slopina šakniavaisių augimą.
Valgomieji (ropiniai) svogūnai. Svogūnų sėklos sėjamos prieš žiemą arba galima sodinti pačius mažiausius, 14 mm frakcijos „geruoliukus“ (sėjinukus). Mažiausi sėjinukai gerai įsišaknija, puikiai žiemoja ir užaugina gausų derlių. Patartina rinktis ankstyvas veisles bei hibridus: ‘Cymes‘, ‘Petra‘ F1, ‘Tosca‘ (ilgos ropelės), ‘Stuttgarter Riesen‘, ‘Carmen‘ (raudoni), ‘White Lisbon‘ (balti, ankstyvam derliui rauti ropeles su laiškais).
Prieš žiemą pasėtų svogūnų ropelių derlių bus galima imti antroje birželio pusėje ar liepos pradžioje (iki masinio netikrosios miltligės paplitimo), o pavasarį pasėtus svogūnus kasite rugpjūtį.
Beje, yra ir išimčių: ‘Augusta‘svogūnų sėklas galima sėti rugpjūtį, sėjinukai peržiemos ir užaugins itin ankstyvą kokybišką derlių. Jie nuimami birželio pradžioje, žymiai anksčiau nei įprastai pavasarį pasėti ar pasodinti sėjinukai. ‘Augusta‘ ropelės išauga iki 110 g svorio, yra geltonos spalvos lukštu. Beje, ‘Augusta‘ veislės mažiausius sėjinukus galima sodinti kaip ir kitų veislių prieš užšąlant dirvai.
Tuščialaiškiai česnakai. Ankstyvam derliui tinka ‘Strada‘ ir ‘Baikal‘. Galima sėti anksti pavasarį arba liepą, o rudenį išrauti arba palikti pavasariui (ypač ankstyvam derliui). Šie daugiamečiai, šalčiui atsparūs ir dirvai nereiklūs augalai vienoje vietoje gali būti auginami 3–4 metus. Tinka salotoms, mišrainėms, įvairiems patiekalams pagardinti.
Lapinės salotos išaugina lapų skrotelę, bet nesuka gūžių, yra trumpesnės vegetacijos nei gūžinės. Ankstyvos lapinių salotų veislės: ‘Aficion‘, ‘Grand Rapids‘, ‘Amerikanischer Brauner‘.
Sėjamosios lapinės petražolės dygsta labai ilgai, bet jauni daigeliai pakelia net iki –9 oC. Šios žalumyninės dvimetės daržovės lengviau pakelia atlydžius ir vėl sugrįžtančius atšalimus nei kitos daržovės. Lapinių petražolių veislės: ‘Fest‘, ‘Astra‘, ‘Gigante d‘Italia‘, ‘Moss Curled 2‘.
Paprastieji krapai kaip ir petražolės dygsta ilgai dėl sėklose esančių eterinių aliejų. Darže dažnai pasisėja savaime ir sudygsta žemoje temperatūroje. Krapų veislės: ‘Monarch‘, ‘Hanak‘, ‘Mammoth‘, ‘Common‘.
Salotines sultenes galima sėti kaip tuščialaiškius česnakus liepos mėnesį rudens derliui arba prieš žiemą.
Vaistinės agurklės geriausiai auga lengvoje, derlingoje dirvoje. Sėjama vėlyvą rudenį 20x25 cm atstumu. Agurklių sėklos pasisėja savaime, tad kitais metais ir nesėjus, galima turėti pasėlį. Toje pačioje vietoje galima auginti keletą metų. Jauni lapai turi šviežių agurkų aromatą, turtingi vitaminu C, ir vartojami salotoms, šaltibarščiams aromatizuoti, žiedai – marinatams, tinka ir saldiesiems patiekalams papuošti.
„Rasų“ informacija
Asociatyvios 123rf nuotr.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.