Daug vyresnių žmonių patiria sunkumų negalėdami atsiskaityti grynaisiais

Nuo šių metų liepos pabaigos vyresnio amžiaus gyventojai visoje šalyje buvo kviečiami užpildyti anketas ir anonimiškai papasakoti apie atvejus, kai teko susidurti su skaitmenine atskirtimi gaunant paslaugas ar perkant prekes. Iš viso buvo užpildyta beveik du tūkstančiai elektroninių ir popierinių anketų, taip pat organizuoti gyvi susitikimai su vyresnių žmonių bendruomenėmis.

Pasak lygių galimybių kontrolierės pareigas laikinai einančios Seimo kontrolierės Jolitos Miliuvienės, nors šis tyrimas nėra reprezentatyvus, jo pakanka identifikuoti problemai: „Susisteminome tik pirmuosius tyrimo duomenis, bet jau dabar galima pasakyti, kad vienas iš pasikartojančių vyresnio amžiaus gyventojų nusiskundimų buvo susijęs su situacijomis, kai jie negalėjo pasinaudoti tokiomis pačiomis paslaugomis lygiavertiškai su kitais pirkėjais būtent dėl užkirstos galimybės atsiskaityti grynaisiais pinigais“.

Iš užpildytų anketų paaiškėjo, kad trečdalis (33 proc.) vyresnių nei 55 metų žmonių susidūrė su sunkumais kavinėse ar restoranuose, nes negalėjo atsiskaityti grynaisiais pinigais. Perkopusių 75 metų ribą asmenų grupėje šis rodiklis šoktelėjo iki 44 proc. Beveik pusei visų apklaustųjų problemų sukėlė tai, kad viešojo maitinimo įstaigose pateikiamas tik elektroninis meniu.

Be to, vienas iš trijų (36 proc.) vyresnio amžiaus gyventojų tvirtino, kad jiems kilo keblumų įsigyti bilietus į renginius, nes jie buvo pardavinėjami tik internetu.

„Akivaizdu, kad vis labiau plintantys elektroniniai atsiskaitymai kelia rimtų iššūkių ir sudaro prielaidas gana didelės visuomenės dalies atskirčiai. Kai kurie vyresnio amžiaus gyventojai neturi stiprių skaitmeninių įgūdžių ar finansinių galimybių įsigyti išmaniuosius įrenginius bei kitas priemones. Dėl to jiems kai kurių paslaugų prieinamumas gali mažėti, ypač, jei nėra užtikrinamos alternatyvos“, – komentuoja J. Miliuvienė.

Anot jos, nors perėjimas prie skaitmenizavimo savaime nereiškia diskriminacijos, tačiau šis procesas turėtų išlaikyti proporcingumo principą ir galėtų būti draugiškesnis. „Vertėtų suprasti, kad ne visi yra imlūs naujovėms, tad galbūt reiktų tam tikro pereinamojo laikotarpio skaitmeninei pažangai, kai šalia modernių sprendimų paliekama galimybė naudotis ir senaisiais“, – siūlo kontrolierė.

Tarnyba primena, kad skaitmenine atskirtimi laikomos situacijos, kai kasdienės paslaugos tampa prieinamos tik skaitmeniniu būdu, o jas gauti norintis žmogus negali (dėl įgūdžių trūkumo ar dėl įrenginių, interneto prieigos neturėjimo) naudotis išmaniosiomis technologijomis ar kitomis skaitmeninėmis priemonėmis.

Statistikos tarnybos EUROSTAT duomenimis, pernai pagrindinius skaitmeninius įgūdžius turėjo 33 proc. 55–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, vyresnių nei 65 metų amžiaus grupėje – vos 15,5 proc.

Šis tekstas skirtas Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos progai. Apie išsamius vyresnio amžiaus žmonių skaitmeninės atskirties tyrimo rezultatus Tarnyba praneš dar šiais metais.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos informacija