Daugiametes pievas nuskandins povandeninės srovės

Kirba negeros mintys

Premjerė Ingrida Šimonytė sostinėje protestuojantiems žemdirbiams pažadėjo, kad daugiamečių pievų atkūrimo klausimas – vienas svarbiausių ūkininkų protesto reikalavimų – vienaip ar kitaip bus išspręstas. Po kelių dienų ŽŪM išplatino pranešimą, kad yra stabdomas reikalavimas atkurti daugiametes pievas. „Laukiant Europos Komisijos (EK) įvertinimo, kuris galėtų sudaryti prielaidas sumažinti daugiamečių pievų kasmetinį referencinį santykį, pareiškėjams išsiųstų 2023 m. gruodžio mėn. administracinių sprendimų dėl daugiamečių pievų atkūrimo vykdymas yra stabdomas“, – teigiama ŽŪM pranešime.

Nacionalinė mokėjimo agentūra pareiškėjus, kuriems buvo išsiųsti sprendimai dėl suartų daugiamečių pievų atkūrimo, apie jų stabdymą turėtų informuoti individualiais pranešimais.

Ūkininkams susidarė įspūdis, kad reikalai pajudėjo, tačiau po žemės ūkio viceministro E. Giedraičio viešai išsakyto komentaro įspūdis nublanko ir ėmė kirbėti visokios mintys. „Nelabai tikime, kad išvengsime pievų atkūrimo, greičiausiai vis tiek reikės atkurti, bet žymiai mažesnį procentą“, – viešai teigė viceministras. Jis kalbėjo, kad niekas negali atsipalaiduoti ir tikėtis, jog pievų atkurti iš viso nereikės. Mat žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko susitikime eurokomisaru Januszu Wojciechowskiu, EK Žemės ūkio ir kaimo plėtros direktorato vadovais buvo pasakyta, kad bus galima keisti deleguotą reglamentą – bus galima šiek tiek pakeisti referencinius plotus.

Pasak ŽŪM, galutinį sprendimą dėl prievolės atkurti daugiametes pievas ir ganyklas ar dėl tokios prievolės atšaukimo planuojama pateikti iki 2024 m. kovo 20 d.

Naudinga pelkių atkūrėjams?

„E. Giedraitis toliau porina, kad čia esą nieko gero nebus, nereikia atsipalaiduoti, nors „popierinių“ daugiamečių pievų stipriai ėmė daugėti dėl techninės klaidos pasėlių deklaravimo sistemoje. Reikėtų tai įvertinti, ištaisyti ir reikalas būtų išspręstas, tačiau didžiulių pievų plotų kažkodėl nenorima sumažinti, todėl kyla įvairių minčių, kodėl jie nenori padaryti taip, kad visiems būtų gerai ir ko nedraudžia Europos Sąjunga (ES)“, – „Ūkininko patarėjui“ negeras nuojautas išsakė vienas iš žemdirbių protesto organizatorių, ūkininkas Dainius Arlauskas iš Anykščių r.

„Įdomu, kaip E. Giedraitis pasižiūrės ūkininkams į akis, kai baigs savo politinę karjerą ŽŪM. Pats ES žemės ūkio komisaras J. Wojciechowskis pasakė, kad dėl daugiamečių pievų buvo padaryta techninė klaida, o žemės ūkio viceministras skalambija, kad vis tiek kažkiek pievų reikės atkurti“, – stebėjosi Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos (KKŪS) pirmininkas Dainius Sabulis.

Tarp ūkininkų sklando įvairios versijos, kodėl esą reikia išlaikyti daug pievų. Jie pastebi, kad kai kurie koncernai intensyviai siūlo supirkti apleistus, nederlingus žemės plotus, pievas.

„Žemės sklypai, virtę daugiametėmis pievomis, tampa menkaverčiai, nes iš jų nėra naudos. Žmonės, kurie atsisakė gyvulių, tikrai antrą kartą negrįš prie to – jiems gyvulių neįpirši. Sklypai, kur yra daugiametės pievos, praranda vertę, tad juos galima lengvai įsigyti. Kyla minčių, ar tuose sklypuose nebus vystoma pelkininkystė? Jeigu daugiametėje pievoje įrengi pelkę, tokios pievos nereikės atkurti. Ten dar, regis, numatyta, kad vystant pelkininkystę, 5 metus negali pasikeisti žemės valdytojas. Kas galėtų paneigti, kad galimai sistemingai siekiama, jog būtų daugiau pievų, kuriose kokios nors viešosios įstaigos įrengtų ir prižiūrėtų pelkes? Ir tai darytų, aišku, ne už dyką, o už solidžią paramą“, – svarstė D. Arlauskas.

Ūkininkas priminė žemės ūkio ministro K. Navicko išsakytą komentarą, kad grūdininkams mokamos išmokos esą yra socialinė parama jiems, ir kėlė klausimą – kaip tuomet reikėtų traktuoti pelkininkystei skirtus milijonus? „Ministras išmokas javų augintojams pavadino socialine parama, o kaip įvardinti iš žemės ūkio ir kaimo plėtros biudžeto skiriamus pinigus paukštelių ir vabalėlių saugotojams ir jų buveinių atkūrėjams? Pinigai iš to paties biudžeto, tik patenka į skirtingas rankas. Ar tai reiškia, kad vienos rankos yra geros ministrui, o kitos – jau nebe?“ – klausimų prisikaupė ŪP pašnekovui.

Už sukaupta anglį – pinigai

Žemės ūkio ministras dėl pelkių buvo baksnojamas ir ant scenos priešais protestuotojus. Lietuvoje, Šiaulių rajone, ūkininkaujančio „Klauso ūkio“ vienas iš vadovų vokietis Jan-Udo Sparenborg lietuviškai K. Navicko klausė, ką jis veiks baigęs ministro kadenciją – ar pardavinės CO₂ sertifikatus? Vokietis kalbėjo, kad žemės ūkio ministras turėtų atstovauti žemdirbių interesams arba būti bent jau neutralus, nes yra atėjęs iš aplinkosauginės organizacijos „Baltijos aplinkos forumas“. „Čia yra gėda“, – suskandavo protestuotojai.

Apie tai, kad CO₂ sertifikatai neš naudą, kalba ir kiti ūkininkai. Pelkių atkūrinėtojai aktyviai plėtoja argumentus, kad neva pelkės taps kone išsigelbėjimu keičiantis klimatui, mat pelkių augalai iš atmosferos absorbuoja anglies dioksidą, o nesuirusios jų liekanos yra užkonservuojamos šlapioje durpėje.

KKŪS pirmininkas D. Sabulis teigė, kad tarp ūkininkų tikrai sklando tokia mintis, jog supelkintos daugiametės pievos galbūt gali būti naudingos – taip ir parama įsisavinama, ir CO₂ sertifikatų pardavimai kažkam bus naudingi. „Gal tikrai ministras ir viceministras juos pardavinės?“ – ironizavo ūkininkas.

Vokietijoje jau parduodami anglies dioksido sertifikatai, padengti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų sutaupymais, kurie, tvirtinama, yra pasiekti įgyvendinus pelkių atkūrimo projektus. Tikėtina, kad tokia veikla įsisuks ir Lietuvoje, kai įsisiūbuos pelkių atkūrimas.

Kaip pievos virto daugiametėmis

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Titulinėje nuotr. – Jaunosios kartos ūkininkai – Martynas Puidokas, Dainius Arlauskas, Dainius Sabulis – ryžtingi ir sumanūs.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.