Daugiametės pievos. Kodėl ministerija trepsi vietoje?

Kas iš to, kas iš to...

Praėjusią savaitę po vizito į Briuselį ŪP susisiekė su Kelmės r. ūkininkų sąjungos (KRŪS) pirmininku Martynu Puidoku, kuris sakė, kad Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio komisaras Janusz Wojciechowski kalbėjo teigiamai ir suprato problemos esmę. „Komisaras sakė, kad tikrai ieškos būdų, kur ir kaip iškilusioje problemoje teisingai sudėlioti kablelius. Komisaras stebėjosi, kodėl Lietuva papuolė į tokią situaciją ir kaip ministerija jos nesuvaldė“, – ŪP teigė M. Puidokas.

Šakių r. ūkininkas Darius Ufartas paminėjo, kad ES žemės ūkio komisaras J. Wojciechowski padėkojo Lietuvos atstovams už gerą daugiamečių pievų atkūrimo problemos pristatymą ir už pasiūlytą sprendimo būdą. „Komisaras pažymėjo, kad jis šiuo klausimu dirbs techniniame lygyje, taip pat sudarys komisiją, kuri įvertins, ar įmanoma mūsų siūlomą variantą pritaikyti, ar nebus pažeisti įstatymai. Kai pažadą duoda pats ES žemės ūkio komisaras, atrodo, kad darbai nebebus vilkinami ir galime tikėtis teigiamų sprendimų. Tačiau mums būnant Briuselyje pasiekė žinios, kad viceministras mūsų susitikimą vadina nulinės vertės. Ministro retorika taip pat neaiški. Todėl atrodo, kad ir ką mes bedarytume, mūsų vietiniai valdininkai galbūt nenori spręsti šios problemos.

Mes matome, kur yra problema ir kokie yra jos galimi sprendimo būdai: problema yra mūsų įstatymuose, o ją išspęsti gali tik mūsų vietinė valdžia. Jeigu ji nenori, nesiryžta ir nemato poreikio spręsti, manau, kad mums nepadės nei EK, nei ES žemės ūkio komisaras“, – nuomonę redakcijai išsakė D. Ufartas.

Nesusitiko ir nekalbėjo

Šių metų sausio 17 d. ŽŪM išplatino pranešimą „Daugiamečių pievų atkūrimas – įsipareigojimas, apie kurį ūkininkai, siekdami išmokų, žinojo“. Jame rašoma, kad ŽŪM, spręsdama daugiamečių pievų klausimą, kartu su ūkininkais ieško sprendimų – po diskusijų su Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) atstovais EK išsiųstas paklausimas, ar pievos, deklaruojamos ilgiau kaip 5 metus, gali būti įtrauktos į sėjomainą. Jei atsakymas būtų teigiamas, tai leistų dar kartą peržiūrėti referencinių metų pievų plotą, tačiau koks rezultatas būtų, šiandien pasakyti negalima.

Iš šio pranešimo atrodo, kad ŽŪM susitiko su žemdirbių atstovais, grįžusiais iš Briuselio, ir kartu ieškojo sprendimo būdų. Tačiau, kaip ŪP informavo LŽŪT vadovas dr. Ignas Hofmanas, žemdirbių atstovams grįžus iš Briuselio, ŽŪM su LŽŪT atstovais apie daugiamečių pievų atkūrimą nediskutavo ir sprendimų neieškojo. „EK mus informavo, kad dirbs su ŽŪM. Todėl ministerija mus galėtų informuoti, kaip ir kas vyksta. Tačiau mūsų neinformuoja ir mums kyla pagrįstų įtarimų. Viskas taip dėliojasi, kad ministerija nesuinteresuota spręsti problemos“, – pastebėjimus išsakė LŽŪT vadovas.

Kada ŽŪM buvo susitikusi su LŽŪT ir diskutavo pievų atkūrimo klausimais? Dr. I. Hofmanas sakė, kad susitikimas su viceministru Egidijumi Giedraičiu vyko šių metų sausio 5 d. LŽŪT posėdyje, kai buvo tartasi dėl rašto pateikimo ES žemės ūkio komisarui.

Trūksta valios?

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Eimantas Pranauskas ŪP teigė, kad ŽŪM raštas dėl daugiamečių pievų atkūrimo yra elementarios valios klausimas. „Nereikia nieko klausinėti EK, tik informuoti apie priimtą sprendimą. Visa tai, ką jau kelerius metus žemdirbiai prašo padaryti, nepažeidžia ES reglamentų. Tačiau ministerija, kuri kiekviena proga baksnoja į ES reglamentus, kai reikia apibrėžti vieną iš daugiamečių žolių kriterijų, privalomą pagal tą patį reglamentą, staiga įjungia stabdžius ir pradeda kalbėti, kad to turi paklausti EK. Kodėl tai nepadaryta 2021 m.? Ko laukta 2022 m.? Ko delsta 2023 m.? Kodėl nesiremiama Europos Teisingumo Teismo bylų medžiaga, kurioje situacija labai aiškiai išanalizuota ir pasakyta, kad daugiametės žolės turi atitikti ne vieną (žolinės dangos), bet abu (ir nebuvimo sėjomainoje 5 ar daugiau metų) kriterijus. Juk jau seniai žodžiu ir raštu siuntėme pavojaus signalus, publikavome straipsnius ŪP, įspėdami, kad daugiamečių žolių atstatymo problema neišvengiamai išlįs iš maišo. Ne tik rašėme – bet ir išrašėme receptus, kaip ją spręsti“, – pastabas ministerijai žėrė E. Pranauskas.

LŽŪBA prezidentas nesupranta, kodėl ŽŪM trepsi vietoje, kai žemėlapis raudonuoja nuo plotų, kuriuose reikia tas tariamas daugiametes žoles atstatyti.

„Sakau tariamas, nes didžioji jų dalis dėl būtent ministerijos taisyklių buvo sukurtos ariamoje žemėje. Tai pademonstravome ir susitikime su ES pareigūnais“, – pastebėjimus išsakė E. Pranauskas. LŽŪBA prezidentas mano, kad reikia ne klausti, o tiesiog informuoti EK, kad ministerija, remdamasi reglamentu 2021/2115, iš esmės keičia daugiamečių žolių apibrėžimą, įvesdama sėjomainos sąvoką, ir pagal reglamentą 2022/126 perskaičiuoja referencinius 2018 m. žolių plotus. „Bet jau po pirmo mūsų susitikimo Briuselyje ministerijoje sklandė menkinantis požiūris. Vietoj to, kad būtų operatyviai organizavę konstruktyvias diskusijas, kai kurie ŽŪM pareigūnai laidė vaizdingus, tačiau garbės jiems nedarančius epitetus, apibūdinančius DG AGRI atstovus“, – atvirai kalbėjo LŽŪBA prezidentas.

Ar tai sprendimas?

Tame pačiame ŽŪM išplatintame pranešime rašoma, kad ministerija yra numačiusi ir daugiau galimų daugiamečių pievų atkūrimo problemos sprendimo būdų. Kokie jie? „Strateginį planą siūloma papildyti nauja ekologine sistema „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“, kuri būtų skirta daugiamečių pievų įkūrimui ir jų atnaujinimui bei priežiūrai. Jei Komisija patvirtins šią priemonę, tikimės, kad ją aktyviai rinksis gyvulininkyste užsiimantys ūkiai ir nenašių žemių savininkai. Taip pat jau nuo 2023 m. ūkininkai gali dalyvauti ekologinėse sistemose „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“ ir „Eroduotos žemės keitimas pievomis“. Ekologinėse sistemose „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“, „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, kuriose dalyvaujant nustatytas ūkinių gyvūnų ganymas, siūloma sumažinti ganymo intensyvumo reikalavimą (0,1 SG), taip sprendžiant daugiamečių pievų mažėjimo problemą ir siekiant išlaikyti kuo didesnius daugiamečių pievų plotus, skatinant juose ūkinių gyvūnų ganymą“, – rašoma pranešime.

Kaip LŽŪT nariai vertina šias ŽŪM pastangas, sprendžiant daugiamečių pievų atkūrimo problemą? LŽŪT vadovas dr. I. Hofmanas tvirtina, kad ariamos žemės keitimas pievomis yra ne problemos sprendimas, bet jos gilinimas. „Puolimas eina iš pseudoaplinkosaugininkų, turinčių tiesioginę ekonominę naudą. O juk daugiametė pieva pagal ES teisę, ES Teisingumo Teismo išaiškinimą nėra tik pieva dėl pievos, ji yra ir gamybos priemonė. O jei pacituoti pažodžiui: „Pievos – žolinė danga, susieta su gyvulių laikymu, su gamyba.“ Kai mes kalbame apie žemės ūkio paskirties žemę, apie pievas, išmokas, kurias tariami aplinkosaugininkai mums prikiša, būtina žinoti, kad pieva nėra dėl paukštelių ir drugelių, ji – gamybos priemonė. To reikia nepamiršti“, – paaiškino dr. I. Hofmanas.

KRŪS pirmininkas M. Puidokas ŪP sakė, kad ŽŪM ištransliuotoje informacijoje matyti, jog ministerija dar kartą yra pramačiusi būdą, kaip paremti savo mėgstamas šlapynes ir pan. „Ar nebus pasipelnyta iš žemdirbių nelaimės? Mums atrodo, kad esamos problemos nenorima išspręsti. Kęstutis Navickas yra suinteresuotas, kad pievų liktų kuo daugiau. Liaudiškai tariant, situacija yra tokia: „Titanikas“ skęsta, o kai kas galvoja, kad dar reikia vakarienę pavalgyti“, – ŪP sakė M. Puidokas.

Kam kuriama nauja ekoschema?

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.