Daugiau medžių miestuose padėtų užtikrinti švaresnį orą

Kodėl pasirinkta tokia tyrimų tema?

Tam, kad pavyktų pasiekti geriausią rezultatą ir tinkamai suplanuoti žaliąją miestų infrastruktūrą, dar trūksta mokslinių žinių. Bendradarbiaujant su Pierre Sicard ir Fatimatou Coulibaly iš ARGANS mokslinių tyrimų kompanijos Prancūzijoje, atsirado galimybė tokio pobūdžio tyrimą atlikti Kauno mieste ir šiam tyrimui pritaikyti naują metodiką.

Ši tema yra aktuali ir įdomi ne tik mokslininkams, bet ir visuomenei. Lietuvos miestų savivaldybių atstovai seminarų metu turėjo galimybę susipažinti su pirmaisiais šio tyrimo rezultatais, ir pastebėtas nemažas domėjimasis rezultatų praktiniu taikymu.

Kokie tyrimų metodai taikyti?

Darbe taikytas mašininio mokymosi (angl. machine learning) metodas, pagrįstas in-situ duomenimis ir atsitiktine miškų klasifikacija naudojant augmenijos indeksus. Atliekant tyrimą buvo kiekybiškai įvertinta dabartinės medžių dangos situacija Kauno mieste. Šis metodas leido inventorizuoti medžius ne tik viešose vietose, bet ir privačiose teritorijose. 2022 m. duomenimis, Kauno mieste žalieji plotai (medžiai ir žolė) užėmė 64,3 % tirto 56 km² ploto. Šiame plote nustatytos tokios dominuojančios medžių rūšys: Acer sp., Aesculus hippocastanum, Pinus sp., Quercus sp., Sorbus aucuparia, Tilia sp. ir Betula sp. Įvertinus šiuo metu Kauno miesto želdiniuose vyraujančių medžių rūšių teršalų šalinimo gebą nustatyta, kad per metus pašalinama 217 t kietųjų dalelių (KD10), 2 084 t azoto dioksido (NO2) ir 22 938 t anglies dioksido (CO2).

Kokias medžių rūšis būtų geriausia rinktis Kauno mieste?

Renkantis medžius šalies miestų želdiniams, rekomenduojama pirmenybę teikti toms rūšims, kurios pasižymi didžiausia geba valyti miesto orą. Planuojant naujus miesto želdinius arba esančių želdinių atnaujinimą, tikslinga išanalizuoti konkrečioje teritorijoje ir aplink ją esančius oro taršos šaltinius, įvertinti teršalų emisiją ir cheminę sudėtį. Remiantis šiame straipsnyje pristatyto tyrimo duomenimis, kurio metu medžių rūšims buvo pritaikytas oro kokybės indeksas (S-AQI), Kauno mieste rekomenduojama auginti daugiau Acer platanoides, Crataegus monogyna, Larix decidua ir Tilia sp. rūšių medžių.

Taip pat nustatyta, kad aplinkos ore vyraujant NO2 dujoms, patartina rinktis Tilia sp. bei Acer platanoides medžių rūšis ir šiek tiek mažesnį S-AQI turinčias Aesculus hippocastanum ir Quercus sp. rūšis. Siekiant optimalaus rezultato teritorijose, kurių aplinkos ore visą sezoną fiksuojamos didelės kietųjų dalelių (KD10) koncentracijos, rekomenduojama želdynuose auginti spygliuočių medžių rūšis (pavyzdžiui, Pinus sylvestris) arba juos mišrinti su lapuočiais medžiais (labiausiai tinka Acer platanoides ir Tilia sp.).

Kauno miesto želdiniuose, kurie planuojami tose teritorijose, kuriose fiksuojama didesnė priežemio ozono (O3) koncentracija, rekomenduojama sodinti Acer platanoides, Tilia sp. ir Aesculus hippocastanum, šiek kiek mažiau – Betula sp. ir Sorbus aucuparia rūšių medžių.

Siekiant iš aplinkos oro išvalyti daugiau CO2 dujų, daugiausia potencialo turi Aesculus hippocastanum. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ši rūšis turi sąlygiškai žemą S-AQI ir pastaraisiais metais miesto želdynuose yra ypač puolama kenkėjų, vietoj jos rekomenduojama rinktis kitų rūšių lapuočius medžius: Quercus sp., Betula sp., Tilia sp. ir Acer platanoides. Lyginant su Aesculus hippocastanum, šios rūšys turi maždaug 1,5 karto mažesnį CO2 išvalymo iš aplinkos oro potencialą, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje šioms rūšims sąlygos augti Lietuvoje turėtų būti palankesnės.

Tačiau verta paminėti, kad straipsnyje pristatytos įžvalgos ir rekomendacijos yra pateiktos tik konkretaus tyrimo kontekste.

Kokie tolesni tyrimai planuojami ateityje?

Miesto žaliosios infrastruktūros tyrimai yra tęsiami, į darbus įtraukiami doktorantai. Planuojama atlikti išsamesnę kitų šalies miestų medžių analizę, įvertinant jų potencialą mažinti aplinkos oro taršą.

Plačiau apie tyrimą mokslininkų publikacijoje: Araminienė V., Sicard P., Černiauskas V., Coulibaly F., Varnagirytė-Kabašinskienė I. 2023. Estimation of air pollution removal capacity by urban vegetation from very high-resolution satellite images in Lithuania. Urban Climate 51, September 2023: 101594. IF – 6,4

LAMMC informacija