Ashburn +28,2 °C Debesuota
Penktadienis, 19 Lie 2024
Ashburn +28,2 °C Debesuota
Penktadienis, 19 Lie 2024

Daugiau viešumo – daugiau skaidrumo

2017/01/26


Lietuvos pieno perdirbėjų asociacija „Pieno centras“ kreipėsi į Konkurencijos tarybą prašydama nustatyti, ar Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nepažeidžia sąžiningą konkurenciją reguliuojančių teisės aktų, pradėjusi viešai skelbti konfidencialią informaciją apie konkrečių ūkio subjektų mokamas pieno supirkimo kainas. Pienininkų asociacijos kreipimesi į Konkurencijos tarybą nurodoma, kad ŽŪM šią informaciją paskelbė „savavališkai ir prieštaraujant Pieno tarybos sprendimams“. ŽŪM iš tiesų yra viešai paskelbusi vidutines faktines kainas, kurias 2016 m. spalį ir lapkritį už žaliavinį pieną mokėjo supirkėjai, bei nurodžiusi, kiek mokėta kiekvienai iš 10-ties pieno tiekėjų kategorijai. „Pieno centro“ nuomone, tokia vieša informacija komplikuoja pieno gamintojų ir perdirbėjų santykius, iškraipo laisvosios rinkos principus, sudaro prielaidas nesąžiningai konkurencijai ir karteliniams susitarimams. Išsami informacija apie pieno supirkimo kainas yra pateikiama Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui (ŽŪIKVC). Tačiau, pieno perdirbėjų nuomone, ši kontrolės institucija privalo užtik­rinti informacijos konfidencialumą, o šiuo atveju išduodamos ūkio subjektų komercinės paslaptys. Žemės ūkio ministrą Bronių MARKAUSKĄ „Ūkininko patarėjas“ paprašė pakomentuoti susidariusią situaciją bei atsakyti, ar ministerija sutinka su Lietuvos pieno perdirbėjų asociacijos „Pieno centras“ mestu kaltinimu.

„Lietuvos pieno perdirbėjų asociacijos „Pieno centras“ kreipimasis į Konkurencijos tarybą – ­nieko naujo, nes perdirbėjai visada labai jautriai reaguoja į tokius sprendimus. Tačiau Konkurencijos taryba jau anksčiau buvo gavusi dėl to paklausimą ir jos atsakymas gana abstraktus. Vertinant tai, kad duomenys apie žaliavinio pieno supirkimo kainas buvo paskelbti praėjus pusantro mėnesio po to, kai supirkėjai pasirašė sutartis su tiekėjais, būtų naivu tikėtis, kad tai galėjo turėti įtakos kokiems nors susitarimams. Tarkime, dabar yra sausio pabaiga, kai sudarinėjamos vasario mėnesio sutartys, o apie vasario 15–20 dieną bus skelbiamos gruodžio mėnesio supirkimo kainos. Tad kam ir kaip gali pakenkti tokios informacijos sklaida? Aišku, perdirbėjams tai nelabai patinka, nes iš jų atimama galimybė manipuliuoti kainomis. Mat perdirbėjai nuolat deklaruoja, kad tiems, kas parduoda daugiau kaip 1,3 t žaliavinio pieno per dieną, jie moka tokią pačią kainą kaip ir kitose ES šalyse. O dabar aiškiai matyti, moka ar nemoka ir kiek nubyra tarpininkams, kurie yra pasiskelbę kooperatyvais, o iš tiesų yra verslo bendrovės. Taigi dabar ūkininkai mato, kiek kiekvienai iš 10-ties tiekėjų kategorijai už produkciją moka įmonės, ir kiek – tarpininkai. Todėl nėra abejonės, kad ministerijos sprendimas viešinti ūkininkams aktualią informaciją yra teisingas. Šiuo metu problema yra kitur. Žaliavinio pieno tiekėjai į 10 kategorijų buvo suskirstyti pagal Seimo priimtą Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą. Tačiau Seimas yra kreipęsis į Konstitucinį Teismą ir nežinia, koks bus šio įstatymo likimas. Jeigu jo neliktų, ŽŪM vis tiek ieškos kitų instrumentų, leidžiančių viešinti žaliavinio pieno supirkimo kainas, tačiau šiuo metu mes laikomės minėto galiojančio įstatymo nuostatų. Lietuvos pieno perdirbėjų asociacijos „Pieno centras“ teiginį, esą ministerija nesilaiko Pieno tarybos sprendimų, vertinu tik kaip verslo reakciją į jai nepatogią situaciją. Vokietijoje, Berlyne, tebevykstančios tarptautinės maisto pramonės, žemės ūkio ir sodininkystės parodos „Žalioji savaitė 2017“ metu man teko dalyvauti ES Ministrų tarybos susitikimuose, kurių metu buvo aktyviai pasisakoma už maisto grandinės „nuo lauko iki stalo“ trumpinimą bei ūkininkų derybinių galių šioje grandinėje stiprinimą. Sakyčiau, šiame kontekste mūsiškės ŽŪM sprendimas viešinti pieno supirkimo kainas yra labai pažangus žingsnis, nes tai leidžia ūkininkams susidaryti aiškesnį vaizdą ir lengviau orientuotis, kas iš tiesų vyksta rinkoje. Kitaip tariant, nenorime, kad ūkininkai ir politikai dirbtų užrištomis akimis. Idėją viešinti kainas iš tiesų iškėlė tikrieji pieno kooperatyvai, tarp jų – ŽŪK „Pienas LT“. Ir šiandien akivaizdžiai matome, kad šis kooperatyvas ūkininkams tikrai moka aukščiausią kainą. Taigi kitų supirkėjų interpretacijoms vietos neliko. Lietuvos pieno perdirbėjų asociacija „Pieno centras“ argumentuoja, esą viešas kainų skelbimas gali paskatinti kartelinius susitarimus. Mano manymu, yra atvirkščiai – viešumas tik didina skaidrumą ir konkurencingumą. Gal ir būtų galima motyvuoti, kad kainų viešinimas daro kokią nors įtaką deryboms tarp pardavėjų ir supirkėjų, jei skaičiai būtų skelbiami tuo metu, kai pasirašinėjamos sutartys, tačiau, jau minėjau, tai daroma praėjus pusantro mėnesio. Juk gyvulių supirkimo kainos yra viešos jau daugelį metų ir augintojai gali rinktis, kam ir už kiek išaugintus gyvulius parduoti. O štai pienininkai iki šiol gyveno labai gerai ir, suprantama, nenori iš savo rankų paleisti tokios patogios pozicijos. Priešingu atveju jiems būtų sunku pateisinti ir šiuo metu aiškiai pastebimą galutinių pieno produktų kainų kilimą.“

Komentarą parengė „ŪP“ korespondentė Rasa PRASCEVIČIENĖ

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.

Dalintis
Politika