Degalai toliau brango, bet pigo elektra ir dujos, o biokuras tapo pigiausias Baltijos šalyse

Praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos vėl pagamino vėjo elektrinės – 70,6 GWh ir tai 11 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę. Ryškiausiai augo elektros gamyba saulės elektrinėse (16 proc.), bet per savaitę jos pagamino tik 1,6 GWh elektros energijos.

Per savaitę vasario 12–18 d. didmeninės elektros kainos Lietuvoje sumažėjo nuo 96,4 Eur/MWh iki 76,2 Eur/MWh. Latvijoje didmeninės elektros kainos buvo identiškos Lietuvos kainoms ir taip pat mažėjo 21 proc. – nuo 96,4 Eur/MWh iki 76,2 Eur/MWh. Estijoje didmeninės elektros kainos sumažėjo 23,5 proc., nuo 99,5 Eur/MWh iki 76,2 Eur/MWh., Švedijos SE 4 zonoje elektra atpigo 14,1 proc., nuo 67 Eur/MWh iki 57,6 Eur/MWh, Suomijoje – 56,4 proc., nuo 104 Eur/MWh iki 45,4 Eur/MWh. Tuo tarpu Vokietijoje elektra pabrango 2,8 proc. – nuo 64,8 Eur/MWh iki 66,6 Eur/MWh. Lenkijoje elektros kainos kilo 1,3 proc. – nuo 80,7 Eur/MWh iki 81,7 Eur/MWh.

Nagrinėjamą savaitę Lietuvos didmeninės elektros kainos buvo artimesnės Vokietijos kainų lygiui.

Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad Vokietijoje elektros kainos šiais metais numatomos 50–85 Eur/MWh, Šiaurės Europoje prognozuojama kaina 20–60 Eur/MWh ribose.

Lietuvoje nagrinėjamą savaitę elektros energijos poreikis sumažėjo 6,8 proc. – iki 241,7 GWh. Šalyje pagaminta 52 proc. visos reikalingos elektros energijos. Bendra elektros gamyba mūsų šalyje vasario 12–18 d., palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 17,3 proc. ir siekė 125,7 GWh.

Gamtinės dujos ir toliau nuosekliai pinga. TTF prekybos taške Nyderlanduose kainų vidurkis, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 4 proc. – nuo 29,1 Eur/MWh iki 27,9 Eur/MWh. Pagal gamtinių dujų kainų ateities sandorius, gamtinių dujų kainos ateinantiems metams prognozuojamos 1–2 Eur/MWh mažesnio lygio nei buvo manoma prieš savaitę.

Europos dujų saugyklos šiuo metu užpildytos 65,4 proc. (praėjusią savaitę buvo 67 proc.). Prieš metus saugyklų užpildymas siekė 64 procentus.

Inčukalnio dujų saugyklos užpildymas dabar yra apie 55,6 proc., prieš savaitę saugykla buvo užpildyta apie 57,5 proc., o prieš metus tuo pačiu metu – 40 procentų.

Nagrinėjamu laikotarpiu vasario 12–16 d. Klaipėdos SGD terminalas veikė beveik 60 proc. pajėgumu. Per Klaipėdos terminalą į Lietuvą importuota 357,3 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 269,3 GWh). Iš Latvijos gamtinių dujų nebebuvo gauta (ankstesnę savaitę – 149,2 GWh), o į Latviją buvo išsiųsta 44,3 GWh gamtinių dujų. Tuo tarpu, į Lenkiją buvo išsiųsta 21,2 GWh dujų (ankstesnę savaitę – 62,9 GWh). Lietuvoje suvartota 273,5 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 358,5 GWh).

Biokuro kainos Lietuvoje mažėjo. Biokuro kainos nagrinėjamą savaitę Lietuvoje buvo 2,5 proc. mažesnės nei ankstesnę savaitę ir siekė 20,65 Eur/MWh. Pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 27,74 Eur/MWh. Nagrinėjama savaitė yra pirma 2024 metais, kai Lietuvoje biokuras yra pigiausias tarp Baltijos šalių: Estijoje šiuo metu biokuras kainuoja 21,25 Eur/MWh, Latvijoje – 23,72 Eur/MWh.

Vidutinė nagrinėjamos savaitės Brent naftos kaina siekė 82,5 USD/bbl ir tai 3,3 proc. didesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 79,9 USD/bbl. Stebint naujausius Brent naftos ateities sandorius, artimiausių metų kainos numatomos 1 USD/bbl didesnės nei buvo manoma prieš savaitę.

Nagrinėjamu laikotarpiu benzino vidutinės kainos visose lyginamose valstybėse didėjo 1,2–1,9 proc., išskyrus Estiją, kur vidutinė kaina sumažėjo 0,9 procento.

Dyzelino vidutinės kainos visose lyginamose valstybėse didėjo 1,4–2,9 procento.

Baltijos šalyse pigiausi degalai ir toliau išlieka Lietuvoje. Benzinas yra pigesnis už dyzeliną – vidutinės kainos atitinkamai yra 1,48 Eur/l ir 1,62 Eur/l. Palyginti su Euro zonos valstybių degalų kainų vidurkiais  Lietuvoje benzino vidutinė kaina yra 16,4 proc. mažesnė, o dyzelino – 6,2 proc. mažesnė.

Vidutinės benzino kainos šiuo metu visose lyginamose valstybėse yra 0,2–4,5 proc. mažesnės nei buvo prieš metus (prieš 12 mėn.), išskyrus Latviją ir Lenkiją, kur vidutinės kainos yra atitinkamai  3,4 proc. ir 7,7 proc. didesnės. Dyzelino vidutinės kainos per pastaruosius 12 mėn. visose lyginamose valstybėse sumažėjo 0,4–4,1 proc. Per šį laikotarpį degalai daugiausiai atpigo Estijoje: vidutinė benzino kaina sumažėjo 4,5 proc., dyzelino – sumažėjo 4,1 procento.

2023 m. pirmąjį ketvirtį benzino vidutiniai pardavimo kaštai sudarė 0,09 Eur/l, dyzelino – 0,14 Eur/l. Antrąjį ketvirtį benzino ir dyzelino vidutiniai pardavimo kaštai buvo vienodi – po 0,10 Eur/l. Trečiąjį ketvirtį benzino vidutiniai pardavimo išliko tokie patys (0,10 Eur/l), o dyzelino – sumažėjo iki 0,07 Eur/l. Per 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį pardavimo kaštai padidėjo: benzino jie sudaro 0,15 Eur/l, dyzelino – 0,11 Eur/l.  2024 m., įpusėjus pirmajam ketvirčiui, benzino pardavimo kaštai sumažėjo iki 0,11 Eur/l, dyzelino  –  sumažėjo iki 0,10 Eur/l.

LEA informacija

123rf nuotr.