Degalų akcizo didinimas gręžiasi kitu galu

Lūkesčiai bliūkšta

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, per pirmuosius penkis šių metų mėnesius Lietuvoje parduota 683 mln. litrų dyzelino – tai 17,5 proc. (145,2 mln. litrų) mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Pagrindinės verslą vienijančios asociacijos, akcentuodamos, kad daug Lietuvos verslo sektorių jau pajuto neigiamas akcizų didinimo pasekmes, kreipėsi į valdžią ir paragino peržiūrėti degalų akcizus. Verslas perspėja, kad dėl mažėjančio degalų pardavimo Lietuvai gresia nesurinkti suplanuotų akcizų pajamų, ir tai gali sukelti įtampą valstybės biudžetui, kuriame numatytas reikšmingas krašto apsaugos ir socialinių išlaidų augimas. Iš padidinto degalų akcizo planuota surinkti 200 mln. Eur papildomų pajamų į šalies biudžetą, tačiau per pirmus penkis mėnesius įplaukė tik 25 mln. Eur.

Akcentuojama, kad pabrangę degalai jau didina prekių ir paslaugų savikainą ir tai gali įsukti infliaciją – metinė infliacija kovo mėnesį jau išaugo iki 4,1 proc.

Tačiau finansų ministras Rimantas Šadžius demonstruoja olimpinę ramybę, prognozuodamas, kad, nepaisant sumažėjusių dyzelino pardavimų, degalų akcizų šiemet bus surinkta tiek, kiek ir planuota – tikimasi, kad dyzelino akcizų praradimus turėtų kompensuoti pajamos iš benzino akcizo. Tačiau ir benzino pardavimai rodo pirmuosius blogus ženklus – gegužės mėnesį šiemet pirmą kartą buvo fiksuotas ir benzino pardavimo mažėjimas. Tiesa, premjeras Gintautas Paluckas kalba, kad dėl dyzelino akcizo augimo Lietuva gali iškristi iš konkurencinio lauko, todėl akcizų politika yra vertinama ir persvarstoma.

Nuo šių metų pradžios akcizas benzinui padidėjo 10,1 proc., dyzelinui – 26,7 proc., žymėtam dyzelinui – 41,7 proc., suskystintoms automobilių dujoms – apie 22 proc. Be to, šiemet atsirado ir gynybos dedamoji, nulėmusi, kad nuo sausio akcizas benzinui, dyzelinui, žaliajam ūkininkų dyzelinui, naftos dujoms bei kitiems energetikos produktams padidintas 6 centais už litrą be PVM.

Kitais ir vėlesniais metais akcizų pasiutpolkė įsisuks dar smarkiau, nes dar sparčiau numatyta didinti CO₂ dedamąją. Nuo 2026 m. akcizas benzinui turi didėti apie 10 proc., o dyzelinui – apie 20 proc. Tai itin skausminga bus agrarininkams.

Ūkininkai pildo biudžetą

Dabar nemažai transporto įmonių dyzeliną pilasi Lenkijoje, vadinasi, pinigus palieka kitoje šalyje, o mūsų žemdirbiai vieni iš tų, kurie pildo šalies biudžetą. „Kaip žinoma, žemės ūkyje naudojamas žymėtas dyzelinas, kuriam taikomas mažesnis akcizo tarifas, todėl ūkininkams nėra paskatos ieškotis pigesnių degalų svetur, jie perka vietoje, o mokesčiai įplaukia į Lietuvos biudžetą“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vadovas Raimundas Juknevičius.

Pasvalio rajono grūdininkas Aurimas Garlauskas akcentavo, kad žemės ūkis ir transportas yra visiškai skirtingos sritys ir jose yra skirtingas degalų naudojimas. „Mes perkame tiek žymėto dyzelino, kiek reikia ūkio poreikiams, ir sumokame tokį akcizą, koks yra nustatytas. Čia žemdirbiams nepapriekaištausi“, –  redakcijai teigė javų augintojas.

Šiemet ūkininkai yra susitaikę su atsiradusiomis dyzelino akcizo dedamosiomis, kurios turėjo įtakos degalų kainai, nes ji stipriai nekirto per kišenę dėl šių metų pirmąjį pusmetį buvusios žemos naftos kainos. Tačiau naftai brangstant, degalų kainos šoks į viršų ir akcizų padidinimas bus gerokai labiau juntamas. O nuo kitų metų dyzelio akcizo CO₂ dedamoji dvigubės.

„Žymiai pabrangus dyzelinui, ūkininkai su traktoriais nevažiuos jo pirkti į Lenkiją, čia dyzeliną pilasi daugiausia pravažiuojantis sunkiasvoris transportas. Tie, kurie kerta sieną, važiuoja pilnais bakais, o tolimųjų reisų vilkikų degalų bakai talpina daugiau kaip 1 toną. Jeigu, tarkime, dalis autotransporto įmonės vilkikų važinėja į užsienį, o kita – dirba Lietuvoje, grįžtantieji iš užsienio parveža degalų tiems, kurie dirba vietoje. Todėl nenuostabu, kad yra toks akivaizdus degalų pirkimo Lietuvoje sumažėjimas“, – komentavo
R. Juknevičius.

Kartu jis neatmetė tikimybės, kad galbūt ir ūkininkai gauna pigesnio dyzelino, nes ne visiems ūkiams pakanka skirtos pigesnio žymėto dyzelino normos, nes ji anksčiau buvo sumažinta. „Jeigu pristinga degalų, perka nežymėtą dyzeliną ir tokiu atveju galbūt jo gauna iš vilkikų vairuotojų. Bet didžioji dalis ūkininkų naudoja jiems skirtą dyzeliną“, – aiškino ūkininkų organizacijos lyderis.

Jis neabejojo, kad kitais metais reikšmingiau išaugus dyzelino akcizui, to pasekmes pajus ne tik pirminės žemės ūkio produkcijos gamintojai, perdirbėjai, bet ir vartotojai, nes produkcijos savikainos augimas guls ir ant pirkėjų pečių.

Mato prastus požymius

Lietuvoje mažėjant dyzelino pardavimui, gali mažėti ir biodegalų, gaminamų iš rapsų, poreikis. „Aišku, kad čia yra sąsajų, nes pagal ES reglamentą į degalus turi būti įmaišomas atitinkamas procentas biodegalų. Jei mažiau perkama degalų, tai atsiliepia ir biodegalų poreikiui bei rapsų perdirbimui. Kalbama, kad Vokietijoje ir kitose didžiosiose ES šalyse yra labai blogi rodikliai, gamyba nebedidėja, galbūt net judama prie recesijos, negana to, dėl JAV prekybos karų prognozuojamas gamybos mažėjimas, tad poveikis bus viskam“, – samprotavo R. Juknevičius.

Ir Lietuvoje girdėti verslininkų ir ūkininkų svarstymų, kad degalų pardavimai mūsų šalyje sumažėjo galbūt ne tik dėl padidintų akcizų – kai kas įžvelgia ir jaučia vartojimo mažėjimo ir ekonomikos stojimo požymius.

A. Garlausko manymu, sumažėjus dyzelino ir biodegalų vartojimui vietos rinkoje, javų augintojai neturėtų nukentėti, nes rapsai – tarptautinė prekė. „Pas mus rapsų perdirbama palyginti nedaug, didžioji dalis jų išeksportuojama, todėl vietinė biodegalų gamyba rapsų kainai neatsiliepia“, – ŪP aiškino ūkininkas.

Javų augintojas svarstė, kad dyzelino pardavimo sumažėjimui kažkiek įtakos gali turėti žaliojo kuro – biometano – naudojimas. „Pas mus rajone važinėja ne vienas vilkikas, varomas biometanu, aišku, jų nėra daug, bet jie dyzelino nesipila. Ateityje jų daugės ir žaliojo kuro naudojimas augs. Po metų kitų mums ūkyje reikės keisti sunkvežimį, gali būti, kad pirksime būtent biometanu varomą. Rajone turime tokią degalinę, tai problemų nebus, juolab jeigu biometanas bus pigesnis“, – teigė Pasvalio rajono ūkininkas.

Dar parodys nagučius

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. liepos 25 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.