Degalų branginimo perspektyvą svarstys pavasarį

Seimas po pateikimo pritarė Akcizų įstatymo pataisų projektui, kuriuo siekiama mažinti iškastinio kuro naudojimą labiau apmokestinant importo išteklius. Pataisos bus svarstomos pavasario sesijoje. Projektą kuruos Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, papildomai svarstys Kaimo reikalų komitetas.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas priminė, kad, nekeičiant politikos scenarijaus, per laikotarpį iki 2030 metų Lietuva „užsidirbtų“ sankcijas, siekiančias 444 mln. Eur. Retoriškai klausė, kas turėtų už taršą susimokėti – teršėjai ar visi mokesčių mokėtojai?

Žaliosioms investicijoms iki 2030 metų Lietuva turės daugiau nei 6 mlrd. Eur subsidijų, tačiau to negana, reikalingos ir papildomos priemonės. Siūloma ne tik didinti akcizo tarifą, bet ir nuo 2025 metų daugeliui rūšių šildymo kuro įvesti papildomą dalį – CO2 dedamąją, kuri prasidėtų nuo 10 Eur/t CO2, o iki 2030 metų išaugtų šešeriopai.

Palyginti su šių metų kaina, šildymui skirtas „raudonasis“ dyzelinas dėl mokestinių pakeitimų 2023 m. brangtų 21 proc., 2024 m. – 62 proc. , 2030 m. – 90 proc.

Įstatymo pataisų rengėjai tvirtina, kad įtaka produktų kainoms ir ekonomikai apskritai nebus reikšminga. Apie socialiai jautrias visuomenės grupes esą yra pagalvota: išlieka ir plečiama kompensacija šildymui, gyventojai turi galimybę pasinaudodami paramos lėšomis pasikeisti taršius šildymo katilus ir pan.

Akcentuojama, kad „žaliajam“ dyzelinui nesiūloma keisti akcizo tarifo. Jis liktų lengvatinis – 60 Eur/1000 l. Tiesa, nuo 2024 metų siūloma įvesti metinę normą vienam ūkiui (100 tūkst. l).

Apskaičiuota, kad „lubos“ palies apie 250 ūkių (iš viso pastaraisiais metais šiuos degalus naudojo 126 tūkst. asmenų). Projekto rengėjai mano, kad žemdirbiai pajėgs prisitaikyti prie pokyčio pasitelkdami žemės ūkio transformacijai skirtas paramos lėšas: neariminei žemdirbystei (30 mln. Eur), biometano gamybai (45 mln. Eur), įmonės – integruoti atsinaujinančios energijos šaltinius (20 mln. Eur).

ŪP informacija

123rf nuotrauka