Degalų kainų augimą per pastaruosius mėnesius lėmė objektyvios geopolitinės priežastys

Institucijos ekspertai analizavo didmeninių ir mažmeninių degalų kainų dinamiką, gavę iš degalinių operatorių bei bendrovės „Orlen Lietuva“ informacijos, be kita ko, apie kainų nustatymo principus ir taikomą kainodaros metodiką, taip pat vertino kainų kitimo tendencijas kaimyninių šalių, Europos Sąjungos mastu. Buvo siekiama nustatyti, ar be objektyvių priežasčių – geopolitinės situacijos ir jos poveikio pasaulinei ekonomikai – degalų kainų augimą papildomai galėjo nulemti šiame sektoriuje veikiančių įmonių galimi konkurenciją ribojantys susitarimai arba pažeidžiant konkurencijos taisykles pakeista komercinė praktika.

Atlikta analizė parodė, kad didmeninis degalų tiekėjas „Orlen Lietuva“ didžiąją dalį benzino ir dyzelino į Lietuvos rinką parduoda pagal ilgalaikes (metines) sutartis ir didmeninę produkcijos kainą nustato pagal standartinę formulę, susietą su nepriklausomos organizacijos „S&P Global Platts“ („Platts“) skelbiamomis atitinkamų produktų (dyzelino, benzino ir biopriedų) kainų kotiruotėmis tarptautinėse rinkose. Minėta organizacija pasauliniu mastu renka informaciją apie realius sandorius, pirkimo ir pardavimo pasiūlymus iš rinkos dalyvių ir pagal tai nustato kainų kotiruotes.

Būtent „Platts“ kotiruotės yra esminis elementas bendrovės „Orlen Lietuva“ taikomoje A95 benzino ir dyzelino kainodaroje. „Pagal didmeninio tiekėjo Konkurencijos tarybai pateiktą informaciją, didmeninių kainų pokyčius nulėmė tarptautinių degalų kainų pokyčiai, kurie ir atsispindi jau minėtose pakilusiose „Platts“ kotiruotėse, o likusios didmeninės kainos dedamosios didmeninio tiekėjo nebuvo keičiamos“, – rašoma Konkurencijos tarybos analizėje.

Dėl objektyvių aplinkybių pakilus tarptautinėms naftos ir degalų kainoms, išaugo ir bendrovės „Orlen Lietuva“, kaip degalų gamintojos, marža.

Mažmeninės degalų kainos taip pat reikšmingai priklauso nuo „Platts“ kotiruočių, nes absoliuti dauguma degalų pirkimų iš „Orlen Lietuva“, kaip minėta, vykdoma ilgalaikių tiekimo sutarčių pagrindu, pagal kurias už produkciją atsiskaitoma pagal praėjusio laikotarpio (savaitės ar mėnesio) „Platts“ vidurkius. Taigi, kylant didmeninėms degalų kainoms, pabrangsta ir anksčiau degalinių įsigytos atsargos, nors faktinio pristatymo metu jų sąlyginė kaina buvo mažesnė. Tokie atsiskaitymo už degalus principai gali paaiškinti, kad, degalinių operatoriams tikintis dar didesnio naftos produktų brangimo, degalinėse kainos didėja sparčiau nei tuo metu fiksuojamas didmeninių kainų augimas.

Degalinių operatoriams tenkanti dalis galutinėje degalų kainoje buvo sąlyginai nedidelė, pavyzdžiui, šių metų kovą didmeninio tiekėjo bazinė kaina (be mokesčių) vidutiniškai sudarė 88 proc. mažmeninės A95 benzino ir 93 proc. dyzelino kainos (be mokesčių). Konkurencijos tarybos turimi duomenys rodo, kad mažmeninių kainų degalinėse pokyčiai atitiko didėjančių didmeninių degalų kainų tendencijas.

Apibendrindama surinktą ir išanalizuotą informaciją, Konkurencijos taryba priėjo išvadą, kad pastarojo laikotarpio degalų kainų pokyčiai tiek didmeninėje, tiek mažmeninėje rinkoje gali būti paaiškinami objektyviomis aplinkybėmis.

Vis dėlto Konkurencijos tarybai žinoma, kad tam tikrais atvejais ekonominių krizių laikotarpiais verslo subjektai, norėdami sušvelninti patiriamas neigiamas tokių krizių pasekmes, gali turėti paskatų sudaryti konkurenciją ribojančius susitarimus. Todėl institucijos ekspertai ir toliau stebės degalų sektoriaus tendencijas, siekdami užkardyti galimus pažeidimus, o turėdami pagrindo įtarti, kad tokie pažeidimai vykdomi, imsis veiksmų pagal savo kompetenciją.

Degalų sektoriaus analizės išvadas Konkurencijos taryba išsiuntė Seimui, Prezidentūrai ir Finansų, Energetikos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijoms.

Konkurencijos tarybos informacija