Deklaravimas – painiavų kamuolyje

Ūkininkavimo sąlygos griežtėja, įvairių reikalavimų daugėja. Kaip jaučiate, ar ūkininkai jau yra perpratę naujienas ir atlikę namų darbus?

Esu tikras, kad didžioji dauguma ūkininkų nėra atlikę jokių namų darbų. Tik kai kurie yra labiau įsigilinę į naujas deklaravimo taisykles, bet aiškumo dar mažai. Manau, labai daug žemdirbių dar net neįsivaizduoja, kas jų laukia. Jie tiksi, kad nueis pas žemės ūkio specialistą, kuris priima deklaracijas, ir viską išsiaiškins. Taip, specialistas kai ką paaiškins, bet ūkininkas pats turės žinoti, kokias ekologines schemas rinksis, pavyzdžiui, kokią augalų kaitą taikys, kur bus negamybinis plotas ir t. t. Jeigu jis nežinos, ką ir kaip darys savo ūkyje, specialistas gali jį išsiųsti namo viską susidėlioti, nes aiškintis nebus laiko.

Ar jau išsklaidyti neaiškumai, apie kuriuos kalbama dar nuo praėjusių metų pabaigos?

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) specialistai jau važiavo per rajonus ir pristatinėjo naujienas, dar vyks daug mokymų, taip pat ir nuotolinių. Tačiau matau, kad seminaruose dalyvauja tie patys ūkininkai, jie į tokius renginius ateina po kelis kartus išklausyti informacijos, nes čia daug painiavos. Yra maišomi seni dalykai su naujais. Tad ir tie, kurie labiau domisi naujomis taisyklėmis, daug niuansų iki galo nesupranta. Ką jau kalbėti apie tuos, kurie neinvestuoja į informacijos paieškas.

Ūkininkai sako, kad taisyklėse daug visko prirašyta, bet man pačiam prie kai kurių reikalavimų kaip tik trūksta platesnių paaiškinimų. Pavyzdžiui, yra nurodyta, iki kada išlaikyti žaliąjį pūdymą, bet nėra įvardyta, kiek mažiausiai reikia jį išlaikyti. O juk gali būti tokia situacija, kai anksti pasėti augalai žaliajame pūdyme birželio pradžioje ar viduryje pradės brandinti sėklas ir mes juos įterpsime į dirvą. O liepos mėnesį gali būti nuotolinė patikra, kurios metu Nacionalinės mokėjimo agentūros darbuotojai nematys, kad ten yra žaliasis pūdymas, ir gali traktuoti, jog jo nebuvo. Tai – tik vienas iš pavyzdžių, kai, įgyvendinus įsipareigojimus, gali kilti problemų. Tokių iki galo neaiškių dalykų yra gerokai daugiau.

GAAB ir ekoschemos – dvi pagrindinės ašys, nuo kurių priklausys ūkininkų tiesioginės išmokos. Jeigu ekoschemas – šio laikotarpio naujieną – galima pasirinkti laisvanoriškai, tai GAAB yra privalomi norint gauti bazinę išmoką. Dėl ko čia labiausiai neramu ūkininkams?

Norėdami gauti bazinę išmoką, ūkininkai privalės įgyvendinti GAAB reikalavimus. Jeigu norės gauti pinigų šiek tiek daugiau, turės ir daryti daugiau – dalyvauti klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose ekologinėse sistemose. Šiemet dėl GAAB reikalavimų didelių problemų neturėtų kilti, nes padarytos kai kurios išimtys ir kai kurie reikalavimai atidėti iki kitų metų. Tai – palengvinimas.

Vis tiek išlieka vienas didžiausių rūpesčių – dėl daugiamečių pievų atkūrimo. Šis reikalavimas tarsi atidėtas, ūkininkai nebaudžiami, bet iš tikrųjų tie, kurie anksčiau yra išarę tokias pievas, nesijaučia drąsiai, nes nežino, kaip tai bus traktuojama. Kol kas niekas nieko nereikalauja, bet kas bus gruodį?

Neramu ir dėl nuostatos išlaikyti ne mažesnį nei 3 metrų vandens telkinių pakrančių apsaugos juostos plotį. Pagal GAAB šiemet to daryti nereikės, šis įpareigojimas įsigalios nuo kitų metų, tačiau nuo sausio pradžios įsigaliojo Aplinkos ministerijos (AM) sukurti teisės aktai, susiję su vandens telkinių apsauga. Šios įstatyminės nuostatos spaus ūkininkus. Pavyzdžiui, jeigu teka ilgesnė nei 100 km upė, apsaugos juosta turi siekti net 30 m. Šiame plote galima sėti augalus, bet negalima jų tręšti, naudoti augalų apsaugos priemonių. Tai nėra susiję su išmokomis, bet to nepaisant, galima sulaukti baudos. Taigi yra tokios painiavos, ūkininkai nebesupranta, kuo vadovautis ir kaip elgtis. 

Šiemet nebus įpareigojimo dėl augalų kaitos, atsėliavimo draudimo, tai bus taikoma kitais metais. Išimtis padaryta ir dėl kraštovaizdžio elementų, 4 proc. negamybinio ploto atidėjimo, kuriam bus galima priskirti ir žaliąjį pūdymą. Tačiau ir šios nuostatos klaidina, nes, jeigu ūkininkas norės gauti didesnę nei bazinę išmoką, tokiu atveju dauguma jau minėtų išimčių nebegalios. Pavyzdžiui, jeigu ūkis norės dalyvauti ekoschemose, reikės palikti 5 proc. negamybinio ploto. Turint, tarkime, 2 000 ha reikėtų numatyti 100 ha, kur negalima vykdyti gamybos. Tai – gana reikšminga dalis, prilygstanti vidutiniam ūkiui.

Ekoschemos labiau įpareigos ūkininkus, bet tai yra galimybė gauti daugiau tiesioginių išmokų. Kokie sunkumai laukia pasirinkus naujai sukurtas ekologines sistemas?

Pirmiausia ūkininkams reikia labai gerai jas išstudijuoti, į kiekvieną ekoschemą įsigilinti, nes yra numatyta nemažai apribojimų, nustatyti konkretūs terminai ir datos, kada, ką ir kaip daryti, ko negalima daryti ir t. t. Pavyzdžiui, tarpiniai augalai turi būti 3 skirtingų rūšių. Paisant augalų kaitos reikia žinoti, kad turi būti mažiausiai keturi pasėliai, mažiausiai 10 proc. ploto skirti ankštiniams augalams, negalima atsėliuoti ir t. t. Prie kiekvienos ekoschemos yra daug informacijos, įpareigojimų, terminų ir kitokių niuansų. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad pagal vieną schemą įsipareigojama metams, pagal kitą – 3–4 metams. To neįvertinus, kils problemų.

Svarbu suvokti ir tai, kad ūkį pasieks nebūtinai toks išmokų dydis, koks numatytas už dalyvavimą ekoschemoje. Pavyzdžiui, už neariamosios žemdirbystės taikymą suplanuota 66 Eur/ha išmoka. Bet tai yra maksimalus dydis, nes yra fiksuotas plotas ir suma, skirta šios ekoschemos dalyviams. Jeigu jų bus daugiau ir plotas, kur taikomos neariamosios technologijos, išsiplės, pinigų bus mažiau. Skaičiuodami ūkininkai turi tai įvertinti.

Pokyčių yra ir dėl sertifikuotos sėklos, už kurios naudojimą anksčiau visi gaudavo išmokas. O dabar bus taip – jei nedalyvausi ekoschemoje ir įvykdysi tik GAAB reikalavimus, tokios išmokos negausi.

Kokią didžiausią tiesioginę išmoką gali gauti žemdirbys, meistriškai sudėliojęs visas paramos schemas ir pasinaudojęs visais galimais variantais daugiau uždirbti? Kiek gaus tie, kurie galbūt numos ranka į ekoschemas?

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 30, 2023 m. kovo 16 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Redakcijos nuotrauka

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.