Dėl geopolitinės padėties balsavimas Europos Parlamento rinkimuose tampa dar svarbesnis

Šiandien paskelbtame priešrinkiminiame leidinyje atskleidžiama teigiama pagrindinių rinkimų rodiklių didėjimo tendencija – liko vos kelios savaitės, kol ES piliečiai balsuos birželio 6–9 d. Susidomėjimas rinkimais, žinojimas, kada jie vyks, taip pat tikimybė balsuoti auga nuo paskutinės apklausos 2023 m. rudenį, kai jie buvo paskutinį kartą matuojami. Padidėjimas yra dar ryškesnis, palyginti su 2019 m. pavasario apklausa (likus trims mėnesiams iki ankstesnių Europos Parlamento rinkimų).

60 proc. respondentų dabar teigia, kad norėtų balsuoti birželį (+3 pp, palyginti su 2023 m. rudeniu, ir +11 pp, palyginti su 2019 m. vasario–kovo mėn.). 71 proc. teigia, kad tikėtina, jog balsuos (nuo 7 iki 10 skalėje nuo 1 iki 10), t. y. +3 pp, palyginti su 2023 m. rudeniu, ir +10 pp, palyginti su 2019 m. vasario–kovo mėn. Rezultatai rodo, kad ES piliečiai labai gerai supranta rinkimų svarbą dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis: aštuoni iš dešimties (81 proc.) respondentų sutinka, kad dėl jų balsavimas tampa dar svarbesnis. Didžioji dauguma visose valstybėse narėse pritaria šiam teiginiui.

Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola, komentuodama apklausos rezultatus, sako: „Europiečiai žino, kad prie balsadėžių pastatyta labai daug ir kad dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis balsavimas yra dar svarbesnis. Raginu mūsų piliečius atiduoti savo balsą artėjančiuose Europos Parlamento rinkimuose, stiprinti Europos demokratiją ir formuoti Europos ateitį“.

Kaip daro išvadą teisės aktų leidėjas, 81 proc. ES piliečių apie Europos Parlamentą turi teigiamą ar neutralią nuomonę ir tik 18 proc. neigiamą. Be to, dauguma ES gyventojų (56 proc.) norėtų, kad EP atliktų svarbesnį vaidmenį, tik 28 proc. norėtų matyti priešingai, o 10 proc. išlaikytų vaidmenį tokį, koks jis yra dabar.

Pirmininkas M. Metsola pridūrė: „Pastaraisiais metais Parlamentas ir Europos Sąjunga pasiekė precedento neturinčių rezultatų. Susidūrėme su išskirtinėmis ir sudėtingomis aplinkybėmis, tačiau dėl to tapome dar stipresni ir vieningesni. Parlamentas buvo ir bus ES piliečių balsas ir gynėjas“.

Europos piliečiai norėtų, kad per rinkimų kampaniją pagrindiniai klausimai būtų kova su skurdu ir socialine atskirtimi (33 proc.) bei visuomenės sveikatos rėmimas (32 proc.). Parama ekonomikai ir naujų darbo vietų kūrimui, taip pat ES gynybai ir saugumui yra trečioje vietoje (31 proc.). Per Parlamento kadenciją padidėjo piliečių teikiama svarba ES gynybai ir saugumui, ypač atsižvelgiant į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą. Dabar jis minimas kaip pirmasis (arba bendras pirmasis) rinkimų kampanijos prioritetas devyniose šalyse, o aukščiausi rezultatai pasiekti Danijoje (56 proc.), Suomijoje (55 proc.) ir Lietuvoje (53 proc.).

Be to, žvelgdami į ateitį, ES piliečiai pirmenybę teikia gynybai ir saugumui (37 proc.) stiprinant ES poziciją pasaulyje, toliau seka energetikos klausimai ir aprūpinimas maistu ir (arba) žemės ūkis (po 30 proc.). Keturi iš dešimties piliečių teigia, kad pastaraisiais metais ES vaidmuo tapo svarbesnis, 35 proc. mano, kad ji išliko tokia pati, o 22 proc. – kad sumažėjo. Nacionaliniu lygmeniu santykinė dauguma 15-oje šalių mano, kad jos vaidmuo pasaulyje bėgant metams tapo vis svarbesnis: Švedijoje šis santykis siekia 67 proc., Portugalijoje – 63 proc., Danijoje – 60 proc. Tuo tarpu Slovėnijos ir Čekijos piliečiai linkę teigti, kad ES vaidmuo tapo mažiau svarbus (atitinkamai 32 proc. ir 30 proc.).

Beveik trys ketvirtadaliai piliečių (73 proc., +3 procentiniai punktai, palyginti su 2023 m. rudeniu) teigia, kad ES veiksmai daro poveikį jų kasdieniam gyvenimui, iš jų penktadaliui (20 proc.) daro „labai didelį poveikį". Be to, dauguma europiečių sutinka, kad, atsižvelgus į viską, jų šaliai narystė ES yra naudinga (71 proc.). Šie rezultatai, palyginti su 2023 m. rudeniu, yra stabilūs ir tebėra aukšti visoje ES.

Europos Parlamento 2024 m. pavasario „Eurobarometro“ apklausa visose ES valstybėse narėse atlikta 2024 m. vasario 7 d. – kovo 3 d. Nuomonės tyrime dalyvavo 26 411 respondentų. ES rezultatai buvo pasverti pagal kiekvienos šalies gyventojų skaičių.

EP informacija

123rf nuotr.