Kaunas +10,1 °C Debesuota
Antradienis, 13 Spa 2026
Kaunas +10,1 °C Debesuota
Antradienis, 13 Spa 2026




Asociatyvi unsplash.com nuotr.

Dėl karo Irane naftos ir dujų kainos toliau augo, Lietuvoje pigo biokuras, bet sumažėjo elektros gamyba

2026/03/25


Padidink tekstą

Įvykiai Irane ir dėl to beveik sustabdytas tanklaivių judėjimas per Hormūzo sąsiaurį lėmė, kad per praėjusią savaitę (kovo 16–20 d.) gamtinių dujų kainų vidurkis augo 1,8 proc. – iki 51,2 Eur/MWh, o Brent naftos kainų vidurkis kilo 10,3 proc. ir pasiekė 106,4 USD/bbl. Dėl naftos brangimo kilo degalų kainos, bet jų brangimo tempai sulėtėjo: Lietuvoje per savaitę benzinas pabrango 3,8 proc., dyzelinas – 2,7 procento. Nurimus vėjui praėjusią savaitę sumažėjo nacionalinė elektros gamyba – šalyje pasigaminta apie 56 proc. visos suvartotos elektros energijos. Didmeninės elektros energijos kainų vidurkis kilo 69 proc., bet Lietuvoje antrą savaitę iš eilės elektros energija buvo pigesnė nei Švedijos SE 4 zonoje, iš kurios paprastai importuojame pigią elektros energiją. Biokuro kainos šalyje per savaitę smuko 6,1 proc. dėl sumažėjusios jo paklausos.

Vidutinė didmeninė dujų kaina Nyderlandų prekybos taške TTF kovo 16–20 d. didėjo 1,8 proc., o savaitės kainų vidurkis siekė 51,2 Eur/MWh. Ankstesnę savaitę vidutinė kaina buvo 50,3 Eur/MWh. Kainų kilimui įtaką daro įvykiai Irane dėl uždaryto laivybai Hormuzo sąsiaurio.

Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu TTF gamtinių dujų kainų savaitės vidurkis buvo 42,2 Eur/MWh, o 2024-aisiais tuo pačiu laikotarpiu – 26,8 Eur/MWh.

Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos 4–10 Eur/MWh didesnės nei buvo manoma prieš savaitę. Kainos gali svyruoti 25–59 Eur/MWh ribose. Nors ateities sandoriai didesni nei buvo prieš savaitę, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi gamtinių dujų pigimo.

Inčukalnio dujų saugykla šiuo metu užpildyta apie 21,56 proc., prieš savaitę buvo 20,91 proc., prieš metus tuo pačiu metu – 38,21 procento. Dujų kiekis Europos saugyklose šiuo metu siekia apie 28,48 proc., praėjusią savaitę buvo 28,97 proc., prieš metus saugyklų užpildymas siekė 34,86 procento.

Kovo 16–20 d. per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 569,62 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 568,08 GWh).

Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas, palyginti su ankstesne savaite, padidėjoėjo 3,22 proc. – suvartota 220,81 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 213,93 GWh). Į Latviją gamtinių dujų išsiųsta 259,34 GWh (ankstesnę savaitę – 278,78 GWh).

Lietuvos biodujų gamyklose pagaminta 5,77 GWh dujų (8,66 proc. daugiau, palyginus su ankstesne savaite – 5,31 GWh).

Skelbiama, kad artimiausiais mėnesiais JAV suskystintos gamtinės dujos (SGD) labiau kryps į Aziją nei į Europą, nes Azijos rinkos siūlo aukštesnes kainas ir tampa patrauklesnės eksportuotojams. Mažėjančios transportavimo kainos taip pat didina Azijos konkurencingumą. Vis dėlto kryptis gali keistis priklausomai nuo rinkos sąlygų. Europa išlieka energetiškai pažeidžiama, nes jos dujų atsargos yra palyginti mažos, o ilgesnis tiekimo sutrikimas galėtų padidinti poreikį pritraukti SGD krovinius.

Brent naftos kaina nagrinėjamą savaitę, kovo 16–20 d., siekė 106,4 USD/bbl – tai 10,3 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 96,5 USD/bbl.

Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 70,1 USD/bbl, o 2024-iųjų tuo pačiu laikotarpiu ji siekė 83,8 USD/bbl.

Kainų augimą toliau lemia įvykiai Artimuosiuose Rytuose ir sustabdytas naftos gabenimas per Hormūzo sąsiaurį.

Analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais metais jų kainos bus 4–9 USD/bbl didesnės nei buvo prognozuojama prieš savaitę. Nors ateities sandoriai yra didesni nei ankstesnę savaitę, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi žaliavinės naftos pigimo. Brent naftos kainų vidurkiai ateinančius metus gali svyruoti 80–115 USD/bbl lygyje.

Benzino vidutinės kainos per ankstesnę savaitę visose lyginamose ES šalyse padidėjo 0,5–5,2 procento.  Dyzelino vidutinės kainos padidėjo visose lyginamose šalyse 2,7–7,0 proc., išskyrus Vokietiją, kur kaina sumažėjo 0,8 procento.

Tarp Baltijos šalių benzinas pigiausias buvo Lietuvoje, dyzelinas – Estijoje. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų mūsų šalyje sumažėjo iki 0,317 Eur/l. Palyginti su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina buvo mažesnė 11 proc., o dyzelino – 0,1 proc. didesnė.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę didėjo 69 proc. – nuo 48,8 Eur/MWh iki 82,5 Eur/MWh. Kainų didėjimą labiausiai lėmė sumažėjusi nacionalinė generacija, ypač vėjo elektrinių gamyba.

Palyginimui, pernai nagrinėjamą savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 61,6 Eur/MWh, o 2024-iųjų tą pačią savaitę – 84,5 Eur/MWh.

Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad Vokietijoje elektros kainos šiais metais numatomos 91–137 Eur/MWh, Šiaurės Europoje – 46–78 Eur/MWh ribose. Nagrinėjamą savaitę Lietuvos didmeninės elektros kainos buvo artimesnės Vokietijos kainų lygiui.

Kovo 16–22 d. didmeninės elektros kainos, palyginti su ankstesne savaite, Baltijos jūros regione keitėsi įvairiai:  Latvijoje elektros kainos didėjo 35 proc. – nuo 48,8 Eur/MWh iki 66,0 Eur/MWh, Estijoje taip pat didėjo 35 proc. – nuo 35,9 Eur/MWh iki 48,5 Eur/MWh, Švedijos SE 4 zonoje – 27 proc., nuo 65,2 Eur/MWh iki 82,7 Eur/MWh. Vokietijoje elektros kainos didėjo 7 proc. – nuo 99,1 Eur/MWh iki 106,1 Eur/MWh, Lenkijoje didėjo 16 proc. – nuo 98,4 Eur/MWh iki 113,8 Eur/MWh, Suomijoje elektros kainos mažėjo 46 proc. – nuo 29,5 Eur/MWh iki 16 Eur/MWh.  

Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje kovo 16–22 d., palyginus su ankstesne savaite, padidėjo 9,4 proc. – iki 222,6 GWh (buvo 203,5 GWh). Vartojimas šiemet 0,3 proc. mažesnis nei pernai tą pačią savaitę (223,3 GWh).

Bendra elektros gamyba per savaitę Lietuvoje, palyginti su ankstesne savaite (242,7 GWh), sumažėjo beveik 2 kartus ir siekė 123,6 GWh. Šalyje pasigaminta apie 56 proc. visos suvartotos elektros energijos, ankstesnę savaitę – 119 procentų.

Palyginus su gamyba praėjusių metų tą pačią savaitę (230,5 GWh), šiemet elektros gamyba yra 46,4 proc. mažesnė: pernai buvo pagaminta apie 103 proc. tuo metu suvartotos elektros.

Saulės elektrinės praėjusią savaitę pagamino daugiausiai elektros energijos – 39 GWh – 7,4 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai pagaminta 36,4 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 13,4 proc. mažiau elektros energijos – 33,8 GWh.

Vėjo elektrinių generacija praėjusią savaitę sumažėjo – jos pagamino apie 30,8 GWh elektros energijos, apie 5,2 karto mažiau nei ankstesnę savaitę, kai  pagaminta 159 GWh. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 116,6 GWh, arba 3,8 karto daugiau nei šiemet.

Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 20,4 GWh elektros energijos, arba 19,9 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai jų generacija siekė 17 GWh. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 51,2 GWh elektros energijos, arba 2,5 karto daugiau nei šiemet.

Hidroelektrinės Lietuvoje per savaitę pagamino 20,6 GWh – tai 17,7 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 17,5 GWh, bei 32,8 proc. daugiau nei lygiai prieš metus, kai pagaminta 15,5 GWh.

Biokuro kaina nagrinėjamą savaitę Lietuvoje mažėjo ir siekė 19,78 Eur/MWh – ji sumažėjo 6,1 proc., lyginant su ankstesne savaite, kai kaina siekė 21,06 Eur/MWh.

Palyginimui, pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 16,82 Eur/MWh, o 2024-ųjų tą pačią savaitę – 18,56 Eur/MWh.

 

LEA informacija

Dalintis
2026/10/13

Triumfavo medžiotojų garbė, tradicijos ir bendrystė

Medžiotojus vienija kur kas daugiau nei aistra medžioklei. Tai žmonės, kuriems miškas – ne vien medžioklės plotai, o gyvas, nuolat besikeičiantis pasaulis, reikalaujantis pažinimo, pagarbos, rūpesčio ir atsakomybės. Jie puoselėja i&sc...
2026/10/13

Saulės ir vėjo elektrinės šiemet rugsėjį pagamino 74 proc. daugiau elektros energijos nei pernai rugsėjį

Nacionalinė elektros gamyba vis didesnė, didėjant atsinaujinančius energijos išteklius naudojančioms elektrinėms: vietinė elektra rugsėjį Lietuvoje patenkino 94 proc. šalies elektros vartojimo poreikio. Bendras šalies elektros...
2026/10/13

Estijos įmonei leista įsigyti žemės ūkio bendrovių grupės valdytoją „Litagrą“

Konkurencijos taryba davė leidimą kontroliuojančiajai bendrovei „Infortar Agro“ įsigyti 100 proc. „Litagros“ akcijų ir perimti jos vienvaldę kontrolę.
2026/10/13

B grupės vitaminai – ne tik energijai: kokius organizmo signalus svarbu atpažinti

Nuolatinis nuovargis, suprastėjusi atmintis, silpni nagai ar burnos gleivinės žaizdelės – tai požymiai, kurie gali būti susiję su B grupės vitaminų trūkumu. Nors šie vitaminai dažniausiai siejami su energija, jų funkcijos organizme ge...
2026/10/13

J. Eimontas. Aukštą temperatūrą grūdų rinkoje palaiko geopolitiniai veiksniai ir gamtiniai reiškiniai

Nors orų temperatūra krinta vos ne kasdien, pasaulinėje grūdų rinkoje karščio – tik daugėja. Aukštą temperatūrą toliau kursto kariniai konfliktai ir kiti geopolitiniai veiksniai, o prie jų prisijungia ir kita dedamoji – i...
2026/10/13

Trys kailinių žvėrelių fermos ketina atleisti beveik visus darbuotojus – darbo neteks 100 žmonių

Seimui nuo kitų metų uždraudus kailinių žvėrelių auginimo veiklą, trys jų fermos – Radviliškio rajono „Fur Farm LT“, Jonavos rajono „Danmink“ ir Kauno rajone veikiantis Vilkijos ūkis ketina atleisti beveik visu...
2026/10/13

Prancūzijos laukuose dygsta kryžiai

Prancūzijos ūkininkai surengė kiek neįprastą tylų protestą, pastatydami savo laukuose geltonus kryžius: tuo mėginta parodyti, jog sausra, sunkiai pakeliamos sąnaudos ir neaiškios ateities perspektyvos žlugdo ūkius. Jau 2019 metais pana&scar...
2026/10/13

Nuo privalomojo nurodymo iki antstolio: kaip šalinami žemės naudojimo pažeidimai

Kodėl neteisėtai užimtoje valstybinėje žemėje tvora ar kitas objektas kartais lieka stovėti ir po to, kai pažeidimas jau nustatytas? Pažeidimo nustatymas – tik pirmasis žingsnis. Toliau atsakingas asmuo įpareigojamas per nustatytą terminą at...