„Nors Lietuvoje šiais laikais trumpavaisiai agurkai skinami ir pirkėjams siūlomi net viduržiemį, daugeliui jie vis tiek pirmiausia asocijuojasi su šiltuoju metų laiku, kai norisi kuo daugiau šviežumo ir traškumo. Šylant orams lietuviškų agurkų derlius vis gausėja, kainos tampa vis palankesnės, todėl vis dažniau norisi juos valgyti ne tik vienus, bet ir išbandyti naujus receptus“, – sako „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė.
Lietuviams vienas mėgstamiausių būdų mėgautis šviežiais trumpavaisiais agurkais – juos lengvai paraugti. „Iki“ kulinarijos šefė Jolita Tamoševičienė pasakoja, kad tam nereikia nei daug laiko, nei įmantrių ingredientų.

„Norint jau netrukus mėgautis pirmaisiais raugintais agurkėliais, tereikia trumpavaisių agurkų, vandens, druskos, česnako, krapų, galima dar pridėti serbentų, vyšnių ar krieno lapų, kurie suteikia dar daugiau aromato ir padeda išlaikyti traškumą. Toks paprastas garnyras daugybei lietuvių neatsiejamas nuo virtų bulvių, kepsnių, šašlykų ar kitų vasariškų patiekalų“, – sako J. Tamoševičienė.
Tačiau agurkus savaip ruošia ir visas pasaulis, o kai kurios tradicijos seniai peržengė savo šalių ribas. Vienas ryškiausių pastarųjų metų pavyzdžių – azijietiški traiškyti agurkai, kurie išpopuliarėjo dėl savo paprastumo ir itin ryškaus skonio.
„Jų esmė – agurkus lengvai paspausti ar patrankyti, pavyzdžiui, plačiu peilio šonu arba kočėlu, kad jie suskiltų ir geriau sugertų padažą. Tuomet jie gardinami česnaku, sojų padažu, ryžių actu, sezamų aliejumi, aitresniais prieskoniais ar sezamais – todėl būna ir gaivūs, ir pikantiški, ir maloniai traškūs“, – išbandyti naują variantą siūlo „Iki“ kulinarijos šefė.

Savo klasiką turi ir britai – jau daugybę metų jie gamina itin paprastus agurkų sumuštinukus. Tradicinei versijai dažniausiai užtenka minkštos baltos duonos, sviesto arba kreminio sūrio, plonai pjaustytų agurkų ir žiupsnelio druskos. Tiesa, šį kuklų užkandį lengva ir paįvairinti – J. Tamoševičienė siūlo sumuštinį pagardinti citrinos sultimis ar žievele, krapais, mėtomis, laiškiniais česnakais, rikota, ožkos sūriu ar net rūkyta lašiša.
Tarp visame pasaulyje pamėgtų agurkinių klasikų išsiskiria dzadzikis – vienas garsiausių graikų virtuvės pagardų. Nors dzadzikis šiandien daugeliui pirmiausia asocijuojasi su Graikija, tokio tipo gaivūs jogurto ir agurkų padažai turi senesnes šaknis platesniame Rytų Viduržemio jūros ir Artimųjų Rytų regione. Pats pavadinimas „tzatziki“ siejamas su graikų kalba, tačiau jo kilmė kildinama ir iš turkiško žodžio „cacık“ – taip vadinami panašūs jogurto ir agurkų patiekalai.
Graikijoje dzadzikis jau seniai yra tapęs kone neatsiejama kasdienio stalo dalimi. Jis vertinamas dėl to, kad yra labai paprastas, gaivus, nebrangus ir nepaprastai universalus. Vos keli ingredientai – tirštas jogurtas, agurkas, česnakas, alyvuogių aliejus ir šlakelis rūgšties – sukuria padažą, kuris tuo pat metu yra ir švelnus, ir ryškus.
Dažniausiai dzadzikis patiekiamas prie keptos mėsos, vištienos iešmelių, gyros ar souvlaki, pitos duonos, orkaitėje keptų bulvių, šviežių daržovių, žuvies patiekalų, sumuštinių ar mėsainių. Jeigu su tokiais patiekalais valgote „česnakinį“ padažą – tai graikiškas dzadzikis taps nauju favoritu.
Nors receptas iš pirmo žvilgsnio atrodo visai paprastas, „Iki“ kulinarijos šefė J. Tamoševičienė sako, kad keli maži triukai gali nulemti, ar padažas bus tik geras, ar iš tiesų puikus.
Šis sodrus graikiškas padažas puikiai parodo, kad kartais įspūdingiausi skoniai gimsta iš pačių paprasčiausių produktų. Tereikia kelių nebrangių ingredientų, kelių minučių darbo ir dubenėlyje jau turėsite gaivų, kvapnų, prie daugybės patiekalų tinkantį pagardą.
Porcijos: 4
Gaminimo laikas: 20 min. (+ 30 min. agurkams pastovėti)
Reikės: 2–3 trumpavaisių agurkų, 500 g tiršto graikiško jogurto, 2–3 skiltelių česnako, 2 v. š. alyvuogių aliejaus + šiek tiek patiekimui, 1 v. š. šviežiai spaustų citrinų sulčių, saujos šviežių krapų arba mėtų lapelių, druskos ir baltų pipirų pagal skonį.
Gaminame: