Dėl žemės valdymo teisėtumo – audito botagas

Šokdina europiniai auditoriai

Lietuvoje yra daug smulkių žemės sklypų, kurių savininkų gali tekti ieškoti po visą pasaulį, nes didžiulė emigracijos banga labiausiai iššlavė mūsų šalies kaimus. Su tokia problema yra susidūręs ne vienas ūkininkas ar žemės ūkio bendrovė, norėdami sudaryti žemės nuomos sutartis. Ne mažiau rūpesčių yra ir su valstybine žeme, kuri nėra suformuota sklypais, neapskaitoma, bet galbūt dirbama. Todėl, deklaruojant pasėlius, žemdirbiams iškildavo sunkumų pateikti visos deklaruojamos žemės valdymą pagrindžiančius dokumentus.

Jų dalia buvo palengvinta, kai 2023 m. žemės ūkio ministro įsakymu įpareigota žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar panaudos pagrindais) patvirtinimo dokumentus pateikti tik tokiais atvejais, kai pareiškėjas praėjusiais metais neteikė paraiškos, kai jis deklaruoja per praėjusius dvejus metus visiškai nedeklaruotus didesnius nei 2 ha naudmenų ir kitus plotus, kai pareiškėjo nurodytoje vietoje jau yra įbraižyti kito pareiškėjo laukai ir nepavyksta išspręsti dvigubo deklaravimo. Nuosavybės dokumentų pateikti nereikia tais atvejais, kai valdymo teisė yra įregistruota Valdų registre ar VĮ Registrų centro (RC) nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Tačiau dabar dėl deklaruojamo ploto valdymo teisės pagrindimo žemdirbiai yra atsidūrę tikrintojų akiratyje. Tiesa, ne visi – neoficialiomis žiniomis, patikrai atrinkta 900 ūkių. NMA juos šokdina ne šiaip sau – Lietuva atsidūrė ES audito taikinyje.

Daug kas nepateikė

NMA Komunikacijos skyriaus vedėja Vaiva Kovaliūnienė „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad 2024 m. buvo atliktas Europos Komisijos (EK) audito tyrimas, po kurio gauti pastebėjimai dėl atliekamų disponuojamos žemės patikrinimų tinkamumo. Pagal auditorių išvadas būtina patikrinti daugiau žemės valdymo teisės dokumentų, nei reikalaujama pagal Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisykles (TI) ir buvo tikrinama anksčiau.

„Siekdama apginti poziciją ir įgyvendinti EK pastebėjimus, NMA atrinko 1 672 pareiškėjus, kurių deklaruotas žemės ūkio naudmenų plotas siekia 67 tūkst. ha. Šių pareiškėjų deklaruoti duomenys buvo sutikrinti su RC ir Žemės ūkio duomenų centro Valdų registre esančia informacija apie plotų valdymo teisę. Pareiškėjai buvo įpareigoti pateikti papildomus dokumentus dėl tų plotų, kurių valdymo teisės įrodymų nebuvo rasta minėtuose registruose. Tokie plotai sudaro 38 tūkst. ha“, – aiškino NMA atstovė.

Dokumentus NMA prašė pateikti iki 2026 m. sausio 30 d. „Deja, šios dienos (vasario 23 d.) duomenimis, dokumentų dar nepristatė 419 pareiškėjų, deklaravusių apie 3 tūkst. ha. Turime užtikrinti, kad kuo daugiau žemės valdymo dokumentų būtų pateikta, todėl aktyviai bendraujame su pareiškėjais, kurie vis dar to nepadarė. Raginame dokumentus pristatyti iki vasario pabaigos. Kitu atveju NMA bus priversta taikyti sankcijas“, – perspėjo V. Kovaliūnienė.

Biurokratijos daugėja

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas Gedas Špakauskas ŪP patvirtino, kad iš nemažai ūkių yra pareikalauta visiems deklaruotiems plotams pateikti valdymo dokumentus. „Tarsi jau nebereikėjo deklaruojant turėti tokius dokumentus absoliučiai visiems sklypams, o dabar išlindo toks reikalavimas. Įdomiausia, kad žemės valdymą pagrindžiančius dokumentus reikia pateikti už paskutinius 3 metus, vadinasi, atgaline data. Jeigu anksčiau buvo kažkokia tolerancijos riba, dabar paaiškėjo, kad tai buvo tarsi ir nelegalu“, – stebėjosi LŪS atstovas.

Jis teigė suprantantis, kad tai sugalvojo ne pati NMA – reikalavimas ateina iš Briuselio. „Čia ir yra didžiausia problema, kad ES nėra jokio administracinės naštos mažinimo, priešingai – ji tik sunkėja. Jeigu atrinktiems ūkiams reikėjo pateikti žemės valdymo dokumentus už 3 metus, ar tai nėra biurokratinio krūvio didinimas?“ – retoriškai klausė G. Špakauskas.

Kai kam rimtas iššūkis

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) viceprezidentas, Šiaulių r. ŽŪB „Ginkūnų agrofirma“ pirmininkas Arūnas Grubliauskis teigė, kad bendrovė jau seniai rūpinasi, kad turėtų visus reikiamus dirbamos ir deklaruojamos žemės dokumentus. Tai nėra taip lengva padaryti, nes „Ginkūnų agrofirma“ įsikūrusi priemiestyje, kur būta nemažai trihektarių, dvihektarių ir dar mažesnių žmonių dirbtų sklypelių. Jų savininkai dažnu atveju jau seniai yra patraukę savais keliais, dažnai iškeliavę ir iš Lietuvos.

„Mes jau seniai stengiamės, kad kiekvienas mūsų deklaruojamas plotelis būtų pagrįstas sutartimi. Jas visas stengiamės registruoti RC. Tai, žinoma, mums kainuoja, bet norime išvengti problemų. Tačiau yra valstybinės žemės plotų, kurie nėra suformuoti. Tada einame pas Nacionalinės žemės tarnybos specialistus ir prašome, kad suformuotų sklypą. Už tai susimokame ir sudarome trumpalaikę ar ilgalaikę nuomos sutartį. Tai naudinga ir mums, ir valstybei. Dabar tuos sklypelius, kuriuos dirbame pagal ilgalaikę nuomą, norime pirkti, tik niekaip nesuprantame, kodėl jie 25 proc. brangesni nei rinkos kaina“, – svarstė ŪP pašnekovas.

A. Grubliauskis užsiminė, kad dabartinis žemės valdymo teisėtumo auditas kai kam tikrai gali tapti problema, nes anksčiau deklaruojant pasėlius visos dirbamos žemės valdymo dokumentų pateikti nereikėjo. „Iki šiol buvo taip – jeigu deklaruodavai sklypą, kurį jau anksčiau dirbai, tokių dokumentų neprašė, bet jeigu deklaruodavai naują, iki tol nedirbtą, iškart reikėdavo pateikti nuosavybės patvirtinimą liudijantį dokumentą ar nuomos sutartį“, – aiškino LŽŪBA viceprezidentas.

Baus už atlaidumą?

„Kas moka pinigus, tas ir muziką užsako“, – taip europinio audito nusitaikymą į Lietuvos ūkius ŪP komentavo LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius. Jis pridūrė, kad Europos Audito Rūmai visada randa prie ko prikibti, o dabar įtarė, jog per pasėlių deklaravimą galbūt pernelyg atlaidžiai žiūrima į žemės valdymą pagrindžiančių dokumentų pateikimą. Anot LŪS pirmininko, aplaidumas slypi tame, kad pagal žemės ūkio ministro įsakymą buvo nustatyta, jog NMA tokių dokumentų reikalautų tik tam tikrais atvejais.

„Dabar auditoriai pareikalavo, kad NMA atliktų tyrimą, todėl buvo atrinkta patikrinti, regis, 900 pasėlius deklaruojančių ūkių. Šiaip žemdirbiai turi turėti tuos dokumentus, kurių gali būti iš jų pareikalauta. Tik tiek, kad griežtos prievolės deklaruojant nebuvo. Dabar ūkiai, patekę į tikrintojų akiratį, dėl to garsiai piktinasi, juolab kad reikėjo pagrįsti žemės valdymą už keletą praėjusių metų. Tai tikrai yra tam tikras iššūkis“, – konstatavo R. Juknevičius.

Jis sutiko, kad gana problematiška turėti šimtaprocentinį deklaruojamų žemių valdymo pagrįstumą, ir tai yra daugiau dėl objektyvių aplinkybių. „Kaip ūkininkas, galiu pasakyti, kad tikrai nėra lengva susitvarkyti taip, kaip yra reikalaujama. Žinome, kad iš kaimų emigravo labai daug žmonių. Kai kas turėjo vos kelis hektarus žemės, iš to nepragyvensi, o kaime darbo nėra, todėl ir teko išvažiuoti. Tie plotai liko, juos dirba ūkininkai, bendrovės, o jų savininkai gali būti toli, juos sunku rasti ir gauti parašus ant nuomos sutarčių. Ne mažiau problemų ir su valstybine žeme, nes dažnu atveju tokie plotai nebuvo sutvarkyti ir valstybė negalėjo jų išnuomoti, o ūkininkai juos dirbo ir tvarkė“, – priežastis vardijo R. Juknevičius.

LŪS vadovas pridūrė, kad žemės ūkio ministro įsakymas gelbėjo tokiais neapibrėžtais atvejais, nes deklaruojant nereikėjo pateikti visiems sklypams valdymo dokumentų. „Tai juk yra ir biurokratinė našta. Kita vertus, kai nereikalavo, ūkininkai gal ir nesusitvarkė visų reikiamų dokumentų“, – pastebėjo ŪP pašnekovas.

Keturi atvejai

NMA informavo, kad žemės valdymo teisės dokumentus tikrina ar prašo juos pateikti nustačius didesnio kaip 1 ha deklaruoto ploto persidengimą, įtarus, kad pareiškėjas keitė deklaruotą plotą (sumažino ar padidino), siekdamas gauti didesnę paramos sumą, kai plotų, kurių valdymo teisę būtina pagrįsti, valdymo teisės dokumentų po einamųjų metų rugpjūčio 1 d. nėra Valdų registre. Dar vienas atvejis – kai iš sklypo savininko ar iš anoniminio asmens gaunama informacija (skundas, pranešimas ar kt.) apie netiksliai ar neteisėtai deklaruotus plotus, t. y. plotus, kuriuos pareiškėjas ar paramos gavėjas deklaravo, neturėdamas šių plotų teisėto valdymo teisės ar šiuose plotuose nevykdo žemės ūkio veiklos.

Pagal reglamentą (ES) 2021/2115, parama skiriama už reikalavimus atitinkančius plotus, kuriuos ūkininkas deklaruoja ir valdo.

Kokios sankcijos?

NMA ŪP aiškino, kad agentūra turi teisę ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos bei taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir nustatytų reikalavimų nesilaikymą.

NMA atstovai perspėjo, kad jeigu pareiškėjai neatsiųs prašomų dokumentų ir nepatvirtins deklaruojamo ploto valdymo teisės, parama nebus skiriama už tą deklaruotą plotą, kuriam nepagrindžiama valdymo teisė. Be to, parama papildomai būtų sumažinama 0,5 karto nustatytu plotu, deklaruojamu nepagrindžiant valdymo teisės.

Grėstų lėšų mažinimas

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skelbė, kad artėjant 2026 m. pasėlių deklaravimo pradžiai pagrindinis dėmesys bus skiriamas skaidriam žemės valdymui ir kovai su piktnaudžiavimu susietąja parama, siekiant apsaugoti šalies žemės ūkio sektorių nuo galimų EK finansinių korekcijų. Vasario 17 d. vykusiame Tarpinstitucinės prioritetinių darbų koordinavimo darbo grupės posėdyje tarp kitų dalykų buvo aptartas ir deklaruojamų plotų teisėto žemės valdymo užtikrinimas. ŽŪM akcentavo, kad Lietuva, turėdama daug smulkių sklypų ir sudėtingą nuomos rinką, tapo ES audito taikiniu.

ŽŪM atstovai pabrėžė, kad nuo 2023 m. kontrolės kartelė pakelta labai aukštai, taikoma „nulinė tolerancija“. Siekiant, kad nebūtų mokama už plotus, kurie yra netinkami paramai, NMA privalo reikalauti teisinio pagrindo – nuosavybės dokumentų arba registruotų nuomos sutarčių. Kartu apgailestavo, kad yra ūkininkų, kurie nepateikia reikiamų dokumentų, net ir ne kartą paprašius. Tokie veiksmai kenkia ne tik patiems ūkiams – jie gali likti be išmokų, bet ir Lietuvai bei visiems jos ūkininkams – dėl mūsų šaliai pritaikytų sankcijų mažėja ES paramos lėšų krepšelis.

EK nusprendus, kad Lietuvos kontrolės sistema yra neefektyvi, gali būti taikoma 5–10 proc. bauda nuo visų mūsų šaliai skirtų metinių išmokų sumos. O tai būtų šimtų milijonų eurų netektis.

Ar galios žodinė sutartis?

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. vasario 27 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.