Dėmesys tvariai žemės ūkio gamybai

Ministro akcentai

I. Hofmanas akcentavo svarbiausius programos dalykus. Pirmiausia tai, kad žemės ūkio sektorius turėtų būti prioritetinė šaka. Daug dėmesio skiriama žemės ūkio konkurencingumo didinimui ir didesnės pridėtinės vertės kūrimui, tai susiejant su žaliavos – pirmiausia grūdų – perdirbimu ir žemdirbių kooperacijos plėtra. Kitas prioritetas – gyvulininkystės stiprinimas ir nacionalinės veislininkystės plėtojimas. „Tikslas – suvaldyti gyvulių skaičiaus mažėjimą, o ambicija būtų, kad šiame sektoriuje būtų pasiektas ir progresas“, – pabrėžė I. Hofmanas. Jis atkreipė dėmesį, kad su mokslo įstaigomis bus bendradarbiaujama ne tik mokymo ir konsultavimo tikslais, bet ir siekiant spręsti aktualias žemės ūkiui problemas, pavyzdžiui, aplinkosaugines.

Buvo paminėtas ketinimas mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šviežioms daržovėms ir vaisiams, dėmesys trumpųjų tiekimo grandinių plėtrai ir jų reikšmei viešojo maitinimo sektoriuje. Akcentuotas teisingos kainos pasiskirstymas grandinėje, kad žemdirbys gautų ne mažiau už gamybos savikainą.

„Geras pavyzdys – Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas, vadinamasis Pieno įstatymas, kurį buvo bandoma kurti, ir tikimės, kad šioje kadencijoje bus galima išleisti ir tokiu būdu užtikrinti teisingą kainos pasiskirstymą grandinėje, įtraukiant visus dalyvius – nuo gamintojo iki prekybininko“, – teigė I. Hofmanas.

Tuomet dar paskirtasis, o dabar jau ir pareigas einantis žemės ūkio ministras pabrėžė, kad bus ieškoma pagalbos priemonių smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams, vienas iš įrankių – tiesioginių išmokų perskirstymas arba kitoks skirstymas, nei yra dabar. Toliau bus teikiamas prioritetas jauniesiems ūkininkams.

Siekiant didesnio gamybos ir aplinkosaugos efektyvumo, bus populiarinamas precizinis ūkininkavimas, įskaitant dirvožemio tyrimus, rūgščių dirvų kalkinimą ir kt. I. Hofmanas padėkojo Seimo nariams, ypač tądien dar laikinajam žemės ūkio ministrui Kaziui Starkevičiui, už pastangas išsaugant Agrocheminių tyrimų laboratoriją.

Anot I. Hofmano, ateityje dėmesio nestokos bitininkai, rizikų valdymo priemonės, siekiant žemės ūkiui prisitaikyti prie klimato kaitos ir kt. Akiratyje bus ir administracinės naštos mažinimas, atsisakant perteklinių reikalavimų arba juos optimizuojant, taip pat – siekis suvienodinti tiesiogines išmokas Europos Sąjungoje. „Visi tikslai bus grindžiami tvarumu – turi būti balansas tarp ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių aspektų“, – pabrėžė I. Hofmanas.

Užkoduotas konfliktas

Seimo nariai ir žemės ūkio srities organizacijų atstovai pasidžiaugė, kad į žemės ūkio ministro postą ateina ne koks politinis „atsitiktinukas“, o žmogus, žinantis, kas vyksta žemės ūkyje ir kaime. Jie žadėjo suremti pečius, kad būtų įgyvendinti programos siekiai.

„Žemdirbių savivalda – gera kalvė ministrams. Iš jos į ministrus išėjo Bronius Markauskas, a. a. Jeronimas Kraujelis, o dabar – ir Ignas Hofmanas“, – pastebėjo Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis.

K. Starkevičius tikino, kad jam žemės ūkio srities programa yra priimtina, svarbu, kad būtų materialinių resursų jai įgyvendinti. Jis teigė girdintis, kad ir Briuselyje kalbama jau ne apie pirmenybę žaliojo kurso idėjoms, bet apie apsirūpinimui maistu. „Nerimą kelia tik tai, kaip žemės ūkio programa bus suderinta su kitų ministerijų programomis, nes pasiklausius kitų ministrų kalbų apie 4 darbo dienų savaitę ir kitką, galime susidurti su sunkumais, bus išbalansuota darbo jėga. Taip pat turėtume apsisaugoti nuo intensyviai ir agresyviai AM teikiamų tam tikrų neišdiskutuotų projektų priėmimo. Reikia rasti bendrą kalbą su AM. Taigi bendrai į Vyriausybės programą žiūriu skeptiškiau, todėl balsuodamas susilaikysiu“, – pabrėžė vakar kadenciją baigęs žemės ūkio ministras K. Starkevičius.

KRK nariai Viktoras Pranckietis ir Bronis Ropė taip pat pritarė žemės ūkio programai, tačiau balsuodami už visą Vyriausybės programą susilaikė. V. Pranckietis įžvelgė, kad Vyriausybės programoje yra užkoduotas žemės ūkio ir aplinkosaugos konfliktas.

Interesų gynimas

Socialiniai partneriai išsakė pastabų ir pasiūlymų Vyriausybės programos žemės ūkio daliai. Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos atstovas Saulius Daniulis pasigedo priemonių, kaip paskatinti ūkininkus auginti baltyminius augalus, kad nereikėtų iš kitų žemynų vežtis genetiškai modifikuotų pašarų, taip pat ir proveržio viešąjį sektorių aprūpinant vietiniais produktais. „Vyriausybės programoje numatyta stambiems projektams priskirti kuruojančius asmenis. Žinome, kaip žemės ūkyje po kelerius metus stringa ir dėl to brangsta projektai, tad tokia kuravimo praktika turėtų būti bendrinė“, – siūlė LŽŪBA prezidentas Eimantas Pranauskas, pateikęs ir daugiau pastabų.

Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Gytis Kauzonas atkreipė dėmesį, kad Briuselyje reikėtų siekti ne tik tiesioginių išmokų suvienodinimo, bet ir paramos programų palengvinimo, kad jos būtų gyvybingos. Jis užsiminė ir apie aktyvesnį žemdirbių interesų gynimą kitose ministerijose: „Neteko girdėti, kokia bus Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pozicija šiuo atžvilgiu. Čia reikėtų aktyvesnio dalyvavimo, nes Kęstučio Navicko laikais tai buvo pamiršta. Norėtųsi, kad tai atsispindėtų ir programoje, o ŽŪM veiksmai bent minimaliai būtų derinami su žemdirbių savivalda.“

Tačiau Seimo nariai, svarstydami Vyriausybės programą, joje daryti kokių nors korekcijų negali – gali jai tik arba pritarti, arba ją atmesti, pasiūlydami paskirtajai Vyriausybei ją tobulinti. Dauguma Seimo narių programai pritarė, tad į išsakytas pastabas bei pasiūlymus nebent bus atsižvelgiama rengiant Vyriausybės programos įgyvendinimo planą.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.