Derlingumo anatomija

Augalininkystė – daugiasluoksnė

Augalai skubėjo vystytis, nes juos ragino neįprastai šilti orai, gamtoje dažniausiai būna taip, kad jei kažkuris augimo etapas praeina greičiau dėl šiltesnių orų, tai kitame etape atvėsimas augalus pristabdo ir išlaikomas vidurkis. Kol kas neaišku, kokie bus galutiniai derlingumai, šiuo metu kai kurie augintojai džiaugiasi rezultatais, o kiti yra nusivylę ir dar kurį laiką nagrinės derlingumo anatomiją.

Anksčiau rašiau, kad, pradėjus pjūtį, mažiausias ūkyje rapsų derlingumas buvo 4,5 t/ha, tačiau vėliau pradėjo plaukti žinutės, kad kai kur rapsų byra vos 2 t/ha, o kai kur viršija ir 5 t/ha. Taigi, svyravimai milžiniški, o labiausiai neramina derlingumo svyravimai tame pačiame lauke, tai rodo dirvožemio išsekimą, o tai – pavojingas reiškinys.

Prasidėjus žieminių kviečių pjūčiai, vėl pradėjo plaukti įvairi informacija apie derlingumus, nuo 4 t/ha iki daugiau kaip 9 t/ha. Labiausiai nustebino grūdų kokybė, tačiau tręšiant N170 ir kuliant virš aštuonių tonų, tikėtis stebuklų iš kokybės rodiklių – naivu, tuo labiau pataupius fosforo ir kalio trąšų sąskaita. Reikia įvertinti, kad azoto efektyvumas labai ribotas, gali siekti nuo 5 iki 15 proc. priklausomai nuo dirvožemio ir aplinkos veiksnių. Taigi, dideli derliai gauti dirvožemio sąskaita, į tai reikia atsižvelgti planuojant kitų metų sėją. Pasibaigus javapjūtei bus galima apibendrinti rezultatus, o dabar tik pradinė analizė ir pasvarstymai, čia, kaip ir rinkimuose, pradžia būna optimistinė, o vėliau rezultatai labai kinta.

Kai augintojai paklausia, kokios tokio derlingumo ir grūdų kokybės svyravimo priežastys, atsakau, kad vienas veiksnys neturėtų tokios įtakos, susideda keletas jų, o tuomet jau lauk bėdos. Augalininkystė – daugiasluoksnė, galutinis rezultatas priklauso nuo daug veiksnių, vienas netikslumas gali sugadinti rezultatą. Štai, karštis turėjo įtakos grūdų kokybei, o praėjęs lietus dar ją pablogins, tai reiškia, kad prisidės dar vienas veiksnių sluoksnis. Pavasarį atrodė, kad niekas neriboja augalų produktyvumo, žinoma, kai kuriuose ūkiuose taupymo sumetimais buvo atsisakyta prieš sėją ar sėjos metu išberti arba įterpti fosforo bei kalio trąšų, priklausomai nuo dirvožemio tai galėjo turėti įtakos derliaus formavimuisi. Labai svarbus vaidmuo tenka dirvožemio būklei bei sėjomainai, antai žieminiai rapsai, grįžę į tą patį lauką po 6 metų, atseikėjo 4,9 t/ha, o grįžę po 2 metų – 3,2 t/ha, priežiūra analogiška. Darytina išvada, kad priešsėlis ir dirvožemio „apsivalymas“ nuo patogenų reikšmingai prisidėjo prie derlingumo. Intensyviai vystant veiklą reikia dirvožemiui padėti, daug rašoma apie organikos ir mikroorganizmų reikšmę slopinant patogenus, ir neatsitiktinai – dažnai derliaus netenkama dėl verticiliozės ir baltojo puvinio (sklerotinijos) paplitimo, nesprendžiant šios problemos iš esmės, derliaus nuostoliai turės tendenciją didėti. Būtų galima dėlioti veiksnius, turėjusius didesnę ar mažesnę įtaką, bet tikriausiai lemiamas vaidmuo teko meteorologinėms sąlygoms, augalai patyrė, tikrąja žodžio prasme, saulės smūgį. Sausi ir karšti orai kviečius užklupo vaškinės brandos stadijoje, o tai galimai turėjo reikšmingos įtakos derliaus kokybei ir derlingumui, nes šis etapas labai svarbus augalams, grūdai pildosi ir artėja prie fiziologinės brandos. Augintojai mato, kad vieni grūdai stikliški, o kiti miltingi, tai reiškia, kad toje pačioje varpoje jie buvo skirtingai išsivystę, o karštis juos „pričiupo“ tuo pačiu metu. Dėl ankstyvo augalų senėjimo sutrumpėja grūdų užpildymo laikotarpis, sumažėja derlingumas ir suprastėja grūdų kokybė. Kai kuriuose pasėliuose buvo galima įžvelgti oksidacinį stresą, dėl kurio augaluose susidaro reaktyvių deguonies rūšių, galinčių pažeisti ląstelių struktūras ir sutrikdyti fiziologinius procesus, būtinus grūdų vystymuisi. Yra sakančių, kad stresas buvo trumpalaikis ir netikinčių, kad jis galėjo turėti įtakos. Tam tikru konkrečiu kviečių augimo ciklo etapu net ir nedidelis temperatūros padidėjimas gali lemti didelius derliaus pokyčius. Aukšta temperatūra skirtingai veikia įvairius medžiagų apykaitos procesus, įskaitant įvairių baltymų ir membranų stabilumą bei fermentinių reakcijų veiksmingumą ląstelėje dėl denatūracijos, todėl sutrinka medžiagų apykaita. Dėl aukštos temperatūros streso sumažėja fotosintezės greitis, nes paveikiamas fotosintezės aktyvumas, todėl tai turi įtakos derlingumui.

Kritinis veiksnys – meteorologinės sąlygos

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

KVIETIMAS