Didėja laukinių gyvūnų daroma žala – tuštės medžiotojų piniginės?

Kaip reguliuosime populiaciją

Mažiau yra tik stirnų ir danielių. Praėjusiais metais, palyginti su 2022 m., gyvūnų skaičius sumažėjo atitinkamai 4 862 ir 896. Tikėtina, kad taip atsitiko dėl padidėjusio plėšrūnų skaičiaus. Kaip žinoma, 2023 m. vilkų populiacijos tyrimai parodė, kad Lietuvoje yra ne mažiau kaip 91 vilkų šeima. Praėjusio medžioklės sezono limitas (341 gyvūnas) buvo toks, kad medžiotojai pagal esamus apribojimus ir šiuo metu turimas technines galimybes negalėjo jo išnaudoti.

Lūšių skaičius niekam šalyje nėra žinomas, nors gyvūnai reguliariai pastebimi miško kameromis ir gyvai. Deja, nėra jokių tyrimų apie lūšių skaičių. Tačiau didžiosios katės buvimą galima nustatyti pagal stirnų skaičiaus pokyčius medžioklės plotuose. Ten, kur pasirodo šis plėšrūnas, stirnos beveik dingsta.

Šiek tiek padaugėjo briedžių. 2022 m. Lietuvoje buvo 20 747 šie įspūdingi ir gražūs gyvūnai, o pernai jų buvo 71 daugiau. Tai labai geras rodiklis, atsižvelgiant į plėšrūnų poveikį ir į tai, kaip jautriai briedžiai reaguoja į žmogaus sukeltus aplinkos pokyčius, pavyzdžiui, miškų kirtimą.

Elnių atveju situacija stebina ir yra gana aštri. Tikėtina, kad būtent šių kanopinių ir, žinoma, vilkų padaryta žala bei kompensavimo sistemos trūkumai paskatino pakeisti gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo metodiką, bet apie tai vėliau.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (AM) interneto svetainėje dabar prieinama praėjusiais metais surinkta informacija. Medžiojamųjų gyvūnų apskaitos duomenimis, 2023 m. šalyje buvo 85 950 tauriųjų elnių. Užfiksuotas populiacijos padidėjimas, palyginti su 2022 m., yra plius 8 650 gyvūnų.

Įdomu tai, kad elnių populiacijos statistika yra gana tiksli, tačiau duomenų apie šių kanopinių gyvūnų daromą žalą beveik nėra. Todėl sunku spręsti apie tokio elnių skaičiaus poveikį šalies žemės ir miškų ūkiui.

Kodėl nepranešama apie žalą?

Ekspertai aiškina, kad pagrindinė priežastis ta, jog medžiotojai iš dalies atsakingi už medžiojamųjų gyvūnų daromą žalą ir turi mokėti kompensacijas žemės savininkams.

„Medžiotojai ir ūkininkai tarpusavyje susitaria, kaip spręsti žalos klausimą. Kažkur deramasi dėl kompensacijų grafiko, kažkur nuostoliai padengiami atiduodant sumedžiotų gyvūnų skerdenas arba suteikiant žemės savininkui teisę medžioti atitinkamuose plotuose. Žinoma, su sąlyga, kad jis yra medžiotojas. Todėl nėra jokių ataskaitų apie žalą ir nuostolių statistikos“, – sakė žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas.

Pasak jo, jei kompensacijas už medžiojamųjų gyvūnų padarytus nuostolius mokėtų tik valstybė, būtų daug pranešimų ir statistika būtų labai didelė. „Elnių tikrai yra per daug. Gerai, kad jau panaikinti elnių sumedžiojimo limitai. Nemanau, kad dėl to elniai išnyks ar labai sumažės jų populiacija. Tai suteiks medžiotojams daugiau veiksmų laisvės. Svarbiausia, kad elniai visą laiką nesėdi vienoje vietoje. Jie juda, prisitaikydami prie metų laikų ir maisto prieinamumo“, – sakė ministerijos atstovas.

Pavyzdžiui, dviejų gretimų būrelių plotai. Viename iš jų daugiau miško, kitame – žemės ūkio paskirties žemės. Elnių medžioklės limitai yra maždaug vienodi. Atėjus žiemai, maisto gamtoje sumažėja. Elniai pradeda telktis žemės ūkio paskirties plotuose, kuriuose pasėti rapsai. Bet visi leidimai buvo sėkmingai naudojami medžioklei rudenį ir rapsų laukuose besimaitinančių elnių medžioti jau nebebuvo galima.

Rapsai – labai pelninga žemės ūkio kultūra, todėl ja užsėjami dideli plotai. Elniai mėgsta jais maitintis, nes juose yra daug cukraus ir jų galima gauti žiemą. Be to, elniai nuo rapsų nenukenčia taip, kaip stirnos, ir nenugaišta. Taigi, jų skaičius nemažėja.

„Panaikinus elnių medžioklės apribojimus, elnių skaičius bus reguliuojamas veiksmingiau. Greitai bus pasiekta pusiausvyra. Tie klubai, kurie gali sau leisti mokėti šimtus tūkstančių eurų kompensacijų ūkininkams už padarytą žalą, savo žemėje išlaikytų dideles elnių populiacijas. Tie, kurie negali sau to leisti, greitai sumažins elnių skaičių“, – sakė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovas. Pasak D. Rybakovo, reikėtų išlaikyti tik briedžių limitus, nes jų skaičius nedidelis, o populiacijai didelę įtaką daro plėšrūnai, miško kirtimai ir kiti veiksniai.

Metodikos pakeitimo projektas

Akivaizdu, kad problemą mato ne tik gamtosaugos organizacijos, medžiotojai ir ūkininkai, bet ir Vyriausybė. Birželio mėnesį buvo paskelbtas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir melioracijos statiniams apskaičiavimo metodikos pakeitimo projektas.

Projektas nepelningas?

Kaip rašo portalas ukininkopatarejas.lt, aplinkos ir žemės ūkio ministrai ketina keisti Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką ir parengė jos pakeitimų projektą. Žemdirbių, ūkinių gyvūnų laikytojų, miškininkų ir medžiotojų bendruomenės vienbalsiai pripažįsta, kad projektas dar turi būti tobulinamas, nes, kaip pastebėjo Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius, jis – tik „bėdos pakrapštymas“, sprendžiant tik vieną nedidelę problemėlę iš daugelio, tad toks darbas nevertas popieriaus gadinimo.

Rašant šį straipsnį, Metodikos pakeitimų projektas vis dar buvo derinamas ir suinteresuotosios šalys galėjo pateikti savo pastabas ir prieštaravimo argumentus.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas dr. Algis Gaižutis tikino, kad asociacija pastabas dėl Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos metodikos teikė ir dar teiks. Į dalį pastabų, susijusių su miškų ūkio žalos kompensavimu, buvo atsižvelgta, bet ne į visas. „Miškų ūkyje daugeliu atvejų žala yra visai neatlyginama. Pavyzdžiui, atlyginama už pažeidimus, kurie miškuose padaromi tik per vienus metus. Bet miškai auga ne vieną sezoną. Čia – ne žemės ūkio kultūros. Jei žvėrys augančius medelius ir medžius žaloja keletą metų, o per sužalojimus į kamienus įsimeta ligos, tai jie per augimo ciklą, trunkantį ne vienus metus, pradeda lūžti, pūti ir žūsta“, – aiškino A. Gaižutis.

Dėl žalos miško želdiniams ir žėliniams atlyginimo D. Rybakovas pridūrė: „Ši tema iki šiol apskritai nebuvo svarstoma. Bet jei medžiotojai būtų priversti mokėti kompensacijas ir už medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą miško plotuose, medžiotojų kolektyvai nustotų egzistuoti.“

Vilkų daroma žala

Didėjant vilkų populiacijai, didėja ir šių plėšrūnų daroma žala. Žydrūnas Juozapavičius „Facebook“ grupėje „STOP vilkų veisimui Lietuvoje“ paskelbė pastarųjų metų duomenis: „Šiek tiek duomenų iš Žemės ūkio duomenų centro apie vilkų išpuolius ir papjautų gyvulių skaičių 2016–2023 m. 2022 m. duomenys pasipildė, palyginti su pernai skelbtais.“

Žalos apskaitos metodikos projekte vilkų padarytos žalos kompensavimo mechanizmas grindžiamas de minimis principu. Projekte teigiama: „Kai Medžioklės įstatymo 18 straipsnyje nustatytais atvejais medžiojamųjų gyvūnų, kuriuos medžioti yra uždrausta ištisus metus, arba vilkų padarytą žalą valstybės vardu atlygina valstybės institucijos (toliau – žalą valstybės vardu atlyginanti institucija), vadovaudamosi 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1408/2013 dėl Sutarties dėl ES veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio sektoriuje su visais pakeitimais, 2014 m. birželio 27 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 717/2014 dėl Sutarties dėl ES veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje su visais pakeitimais arba 2023 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamento (ES) 2023/2831 dėl Sutarties dėl ES veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai nuostatomis.“

Taip pat pasakyta, kad tuo atveju, kai nereikšminga (de minimis) pagalba teikiama už vilkų ūkiniams gyvūnams padarytą žalą, iš ūkio subjektų reikalaujama, jog būtų taikytos pagrįstos prevencinės priemonės, pavyzdžiui, įvairios apsauginės tvoros, sarginiai šunys ūkiniams gyvūnams apsaugoti. Nustatant žalos dydį, reikia įsitikinti, kad žalą padarė vilkai ir (ar) stumbrai (nustatyti tiesioginį patirtos žalos priežastinį ryšį dėl vilkų ir (ar) stumbrų elgesio).

Daug pastabų dėl projekto ministerijoms buvo išsakiusi ir Lietuvos avių augintojų asociacija (LAAA). Jos pirmininkas Rimantas Kairys teigė, kad į kai kurias pastabas buvo atsižvelgta. „Visų avių augintojų nuomonės mes neišsakysime, tačiau tikimės, kad bus numatyta daugiau vilkų ūkiniams gyvūnams padarytos žalos kompensavimo mechanizmo sprendimo būdų. Tikimės, kad vilkų ir vilkų šeimų populiacijos gausą AM spręs iš esmės. Ją išsprendus, valstybei tektų mažiau pinigų mokėti už vilkų padarytą žalą. Pagal esamą dabartinę situaciją vilkų šeimų skaičius yra gerokai per didelis ir jis turi būti reguliuojamas griežčiau“, – teigė R. Kairys.

Kompensacijos ar populiacijos valdymas?

Tai, kad vilkų populiacija Lietuvoje yra per didelė, pripažįsta visi. Na, gal gyvūnų teisių gynėjai nėra tiksliai informuoti ir todėl nesutinka, tačiau moksliniai duomenys rodo, kad dabartinis vilkų šeimų skaičius gerokai viršija rūšies apsaugos plane numatytą minimalų skaičių.

Vilko apsaugos plano 36.4 papunktyje teigiama: „Jeigu vilkų yra daugiau kaip 62 šeimos (visa populiacija 500 ar daugiau individų žiemos pabaigoje), populiacijos naudojimas planuojamas taip, kad būtų užtikrintas jos tolygus sumažinimas ir išlaikymas 32–62 šeimų ribose. Nustatomas sumedžiojimo limitas, lygus metiniam prognozuojamam populiacijos prieaugiui arba didesnis, atlikus konsultacijas su nepriklausomomis mokslo ir kitomis suinteresuotomis institucijomis, ar siūlomas nustatyti limitas nesutrukdys pasiekti vilkų populiacijos apsaugos ir valdymo ilgalaikio tikslo ar palaikyti palankią apsaugos būklę). Patvirtinant vilkų sumedžiojimo maksimalų metinį limitą gali būti nustatoma, kad jis naudojamas dalimis, antrosios ir kitų dalių limitai (neviršijus patvirtintos bendros metinės limito normos) peržiūrimi vilkų medžioklės sezono galiojimo laikotarpiu atsižvelgiant į jo panaudojimo rezultatus (palyginus juos su praeitų penkerių metų rezultatais) ir kitus naujus vilkų populiacijos stebėsenos duomenis.“

Dėl kokių priežasčių didėja vilkų populiacija? Nepakankami kelerių metų medžioklės limitai, per trumpas medžioklės sezonas ir t. t. Kokios pasekmės? Vis dažniau stebimi arba sumedžiojami labai ligoti gyvūnai, pavyzdžiui, sergantys sunkios formos niežais. Vis dėlto svarbiausia, kad vilkai vis artėja prie žmonių gyvenviečių, ir ne tik sutemus. Ir vis dažniau šie plėšrūnai puola gyvulius ganyklose ir net tvartuose, o nuo jų kenčia ir namų sargai – šunys, nes vilkai išmoko draskyti net grandine pririštus šunis.

Puola uždaroje avidėje

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Žurnalo „Medžioklė“ korespondentė Kataryna ŠTERNA

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.