Didelė vietinė elektros generacija ir viena mažiausių šiemet vidutinė elektros kaina per savaitę, toliau pigo nafta ir naftos produktai

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 10 proc. – ankstesnę savaitę ji buvo 63,3 Eur/MWh. Pernai tuo pačiu laikotarpiu vidutinė didmeninė elektros kaina siekė 99,4 Eur/MWh, o 2023-ųjų tą pačią savaitę – 68 Eur/MWh.

Baltijos jūros regiono valstybėse didmeninės elektros energijos kainos gegužės 26 d. – birželio 1 d., palyginus su ankstesne savaite, kito įvairiai. Latvijoje elektros kainos mažėjo 10 proc. – nuo 63,3 Eur/MWh iki 57 Eur/MWh, Estijoje mažėjo 9 proc. – nuo 62,5 Eur/MWh iki 57 Eur/MWh. Vokietijoje elektra atpigo taip pat 10 proc. – nuo 69,1 Eur/MWh iki 61,9 Eur/MWh. Lenkijoje elektros kainos išliko stabilios ir sumažėjo vos 0,3 proc., nuo 99,1 Eur/MWh iki 98,8 Eur/MWh, ir buvo didžiausios regione. Nežymiai, 5 proc., elektra pabrango Švedijos SE  4 zonoje – nuo 46,5 Eur/MWh iki 48,8 Eur/MWh. Suomijoje elektros kainos didėjo 25 proc., nuo 6,3 Eur/MWh iki 7,8 Eur/MWh. 

Elektros energijos vartojimas šalyje gegužės 26 d. – birželio 1 d., palyginus su ankstesne savaite, sumažėjo tik 0,8 proc. – iki 203,8 GWh.

Bendra elektros gamyba Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 182 GWh, arba 5,2 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite.

Paskutinę pavasario savaitę daugiausia elektros pagamino saulės elektrinės – 65,2 GWh elektros, arba 13 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai pagaminta 57,7 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės pagamino 9,8 proc. mažiau elektros energijos – 59,4 GWh.

Vėjo elektrinės nagrinėjamą savaitę pagamino 45 GWh. Elektros generacija, palyginus su ankstesne savaite (32,8 GWh), padidėjo 37,1 procento. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 28,2 GWh elektros energijos, arba 59,6 proc. mažiau nei šiemet.

Panašus elektros kiekis buvo pagamintas ir šiluminėse elektrinėse – 45,3 GWh, tačiau, išaugus vėjo ir saulės generacijai, jis buvo 24,7 proc. mažesnis nei praėjusią savaitę, kai šiluminės elektrinės pagamino 60,2 GWh elektros. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 17,7 GWh, arba daugiau nei 2,5 karto mažiau nei šiemet.

Hidroelektrinės per savaitę mūsų šalyje pagamino 19,5 GWh – tai 24,8 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 15,7 GWh ir 32,9 proc. mažiau nei lygiai prieš metus, kai buvo pagaminta 14,7 GWh.

Pranešama, kad jūrinio vėjo energetika tampa pagrindine Europos siekio užtikrinti energetinę nepriklausomybę dalimi, numatoma didinti pajėgumus nuo 20 GW iki 360 GW galios 2050 metais. Tokie projektai kaip Danijos „Kriegers Flak“ rodo, kaip vėjo jėgainės jūroje gali stiprinti tarpvalstybinį energetinį saugumą ir tiekti švarią energiją. Su pagrindiniais logistikos ir priežiūros iššūkiais – uostų pajėgumais, turbinų montavimu ir jų eksploatacija – kovojama pasitelkiant inovacijas, įskaitant automatizavimą ir robotiką. Įmonės, kaip „Vattenfall“ ir „Aerones“, naudoja skaitmeninius sprendimus ir išmaniuosius įrenginius valdyti ir prižiūrėti sparčiai augantį turbinų parką. Nepaisant didelių sąnaudų ir projektų įgyvendinimo sudėtingumo, jūrinis vėjas žada didžiulę ekonominę naudą ir darbo vietas, tapdamas svarbiu Europos švarios energijos ateities ramsčiu.

Pažymima, kad atsinaujinantys energijos ištekliai ne tik prisideda prie energetinės nepriklausomybės užtikrinimo, bet ir padeda spręsti aplinkosaugos klausimus. Europos Komisija praneša, kad dėl didelės pažangos atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje ES sėkmingai įgyvendina 2030 m. klimato kaitos tikslus – prognozuojama, kad išmetamųjų teršalų kiekį pavyks sumažinti 54 proc., t. y. beveik iki numatyto 55 proc. tikslo.

Didmeninė vidutinė dujų kaina Nyderlandų TTF prekybos taške padidėjo: nagrinėjamą savaitę TTF dujos kainavo 35,2 Eur/MWh. Tai 1 proc. didesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai gamtinės TTF dujos kainavo 34,8 Eur/MWh. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu TTF gamtinių dujų kainų savaitės vidurkis buvo 32,3 Eur/MWh, o 2023-iaisiais tuo pačiu laikotarpiu – 28,3 Eur/MWh.

Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos apie 2 Eur/MWh mažesnė nei buvo manoma prieš savaitę ir gali svyruoti 32–36 Eur/MWh ribose.

Inčukalnio dujų saugyklos užpildymas šiuo metu sudaro apie 38,9 proc., prieš savaitę buvo 38,3 proc., prieš metus tuo pačiu metu – 49,6 procento.

Dujų kiekis Europos saugyklose šiuo metu siekia apie 48,3 proc. (praėjusią savaitę buvo 45,9 proc.), prieš metus saugyklų užpildymas siekė 69,9 procento.

Gegužės 26–30 d. per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 336,1 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 466,3 GWh). Į Latviją išsiųsta 74,8 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 184,2 GWh).

Lietuvos biodujų gamyklose pagaminta 3,0 GWh dujų (ankstesnę savaitę – 2,7 GWh).

Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas 2025 m. gegužės 26–30 d., palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 15,9 proc. – iki 124,2 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę suvartota 147,7 GWh).

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad Vokietija neleis pradėti eksploatuoti dujotiekio „Nord Stream 2“, siekdama padidinti spaudimą rusijai. Dujotiekis, baigtas statyti prieš 2022 m. invaziją į Ukrainą, niekada negavo Vokietijos valdžios leidimo veikti. Buvęs kancleris Olafas Scholzas taip pat atmetė galimybę naudoti šį maršrutą rusiškoms dujoms tiekti. Nors žiniasklaidoje buvo spekuliacijų apie „Nord Stream 2“ kaip taikos derybų įrankį, oficiali Vokietijos pozicija lieka griežtai neigiama. Šalis plečia suskystintų gamtinių dujų importo infrastruktūrą ir kartu su ES siekia visiškai atsisakyti rusiško iškastinio kuro iki 2027 metų.

Ukraina patvirtino supaprastintą dujų tranzito tvarką per vadinamąjį Trans-Balkanų koridorių, kuri leis vykdyti bendrus aukcionus. Tai pagerins prieigą prie nerusiškų dujų ir stiprins energetinį saugumą regione. Nauja tvarka leis efektyviau transportuoti iki 3 mln. kub.  metrų dujų per parą. Ukrainos energetikos reguliatoriaus NEURC patvirtintas teisės aktas suteiks galimybę Graikijos, Bulgarijos, Rumunijos ir Moldovos dujų perdavimo sistemos operatoriams sukurti bendrą aukcionų platformą, palengvinančią dujų srautus iš Graikijos į Ukrainą. Iki šiol kiekvienoje valstybėje vyko atskiri aukcionai, kurie reikšmingai sulėtindavo dujų pervežimo procesą. Trans-Balkanų maršrutas galėtų padėti sumažinti regiono priklausomybę nuo rusiškų dujų, suteikdamas prieigą prie dujų srautų iš Azerbaidžano bei Graikijos ir Turkijos SGD. Prekybininkų teigimu, reglamentas taip pat galėtų padėti sumažinti dujų tarifus net iki 25 procentų. Tai paskatintų didesnius srautus šiuo koridoriumi, kuris pastaruoju metu buvo laikomas nepagrįstai brangiu.

Vidutinė Brent naftos kaina nagrinėjamą savaitę siekė 64,4 USD/bbl – tai 0,92 proc. mažesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 65 USD/bbl. Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 82,9 Eur/MWh, o 2023-ųjų tuo pačiu laikotarpiu – 74,7 Eur/MWh.

Analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais metais Brent naftos kainos bus 1–2 USD/bbl mažesnės nei buvo manoma prieš savaitę. Prognozuojama, kad Brent naftos kainos gali svyruoti tarp 62–64 USD/bbl.

Nagrinėjamu laikotarpiu benzino vidutinės kainos sumažėjo Lietuvoje, Latvijoje ir Vokietijoje 0,4–1,0 proc., padidėjo Estijoje ir Lenkijoje atitinkamai 0,2 proc. ir 1 procentu.

Dyzelino vidutinės kainos sumažėjo Latvijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje 0,1–1,6 proc., padidėjo Estijoje 0,8 proc., o Lietuvoje kaina nepakito.

Tarp Baltijos šalių benzinas pigiausias Lietuvoje, dyzelinas – Estijoje.

Palyginti su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 13,4 proc., o dyzelino – 4,9 proc. mažesnė.

Biokuro kainos nagrinėjamą savaitę Lietuvoje padidėjo 1,4 proc. lyginant su ankstesne savaite ir siekė 16,42 Eur/MWh. Pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 17,55 Eur/MWh.

LEA informacija