Didesni reikalavimai gyvūnų gerovei – didesnės išmokos

Lenkija išsiųs į Briuselį naują Nacionalinę strateginę bendrosios žemės ūkio politikos programą, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas gyvulininkystei ir ekologiniam ūkininkavimui. 

ES žemės ūkio komisaras Januszas Wojciechowskis patikino Lenkijos Vyriausybę, kad yra laiko pakeisti anksčiau į Briuselį atsiųstą strateginį planą, kurį siūlė valdininkai, o ne ūkininkai.

Naujajame Lenkijos žemės ūkio strateginiame plane ateinantiems 5 metams daugumai ūkininkų yra garantuota galimybė už didesnius reikalavimus gauti daugiau ES lėšų. Jame daroma prielaida, kad žemdirbiai pirmajame Bendrosios žemės ūkio politikos ramstyje įgyvendins tris ekologines schemas, o ne keliolika, kurias siūlė Žemės ūkio ministerija. Be to, jo pasiūlymas yra nuoseklus ir pagrįstas praktikos, kuri nėra viena kitą paneigianti, katalogu. Šios praktikos buvo įtrauktos į tris sritis: gyvūnų gerovę, ekologinį ūkininkavimą ir bitininkystę. Mokėjimo tarifai nurodytose srityse priklausys nuo žemės ūkio gamintojų tam tikroje vietovėje atliekamų užduočių skaičiaus. Išmokos pagal gyvūnų gerovės ekoschemą priklausytų nuo sąlygų, viršijančių minimalius standartus, įvykdymo. Gerovės praktikos katalogas yra toks: fermoje bent 50 proc. padidinti gyvūnui skirtą standartinį plotą, gyvulių tankumą nustatyti ne mažesnį kaip 0,3 sąlyginio gyvūno viename hektare ir ne didesnį kaip 1,2 SG/ha. Gyvūnus fermoje laikyti nepririštus ant šiaudų ar kitos panašios medžiagos, siekiant ūkyje naudoti natūralų mėšlą kaip trąšą. Galvijus lauke ganyti ne mažiau kaip 120 dienų per metus. Gyvūnus veisti uždaru ciklu (iš savo veislinių gyvūnų). Žolėdžius gyvūnus auginti naudojant ne mažiau kaip 80 proc. savo pašaro, išskyrus silosą. Gyvūnų pristatymas į skerdyklas ne didesniu kaip 50 km atstumu.

Agrotechnikai taip pat bus skirta viena schema. Kreipimosi dėl išmokų principas bus toks pat, kaip ir gerovės ekologinėje schemoje. Štai kaip atrodo ekologinio ūkininkavimo praktika: minimalios trijų ir keturių laukų sėjomainos taikymas, ne mažiau kaip 15 proc. ankštinių augalų rotacija, 25 proc. – šakniavaisių sėjomaina, grūdiniams augalams skirti ne daugiau kaip 60 proc. ploto, šiaudų sumaišymas su žeme (taip pat jei jis perdirbamas į mėšlą), pavasarinių ir žieminių tarpinių kultūrų sėja, neariamosios technologijos naudojimas.

„Turėsime tikrai gerą strateginį planą, kuris atitiks mūsų ūkininkų interesus ir kuriame būtų atsižvelgta į jų poreikius, – kalbėjo J. Wojciechowskis. – Lenkijos strateginis planas bus pavyzdinis, ypač kalbant apie gyvūnų gerovę. Kasmet gyvūnų augintojams planuojama skirti 630 mln. Eur, t. y. per visą penkerių metų planavimo laikotarpį – 3 mlrd. Eur. Be to, bus kuriamos priemonės, skirtos remti investicijas į gerovę ir susijusias su agrotechnika, kad ūkininkai galėtų gauti didesnes subsidijas gamybos standartams kelti. Taisyklė yra paprasta ir teisinga: kuo daugiau gerovės elementų įvedama, tuo didesnės išmokos.“

ES komisaras padėkojo gyvūnų augintojų organizacijoms už paramą pateiktam pasiūlymui. Viso pirmojo Bendrosios žemės ūkio politikos ramsčio biudžetas nesikeis ir sieks daugiau nei 17 mlrd. Eur.

ŪP korespondentas Justinas ADOMAITIS