Žiema 1931 metais Lietuvoje pasitaikė ilga ir šalta. Snigo dažnai – laukus uždengė 40–50 cm sniego sluoksnis. Sniegas buvo purus ir lengvas, laisvai kilnojamas vėjo, pustė kelius ir vieškelius, kartais sutrikdydamas autobusų eismą, o Šiaurės Lietuvoje kai kur trobas užvertė iki pastogių. Nemune ledo storis siekė 40–45 cm. Potvynio Kaune buvo tikėtasi prieš Velykas, kurios tais metais buvo švenčiamos balandžio 9-ąją. Bet Velykos praėjo, nieko neįvyko ir visi nusiramino. Vis dėlto, 1931 m. balandžio 14–15 d. Kaune prasidėjo vienas didžiausių ir garsiausių XX a. Lietuvos potvynių, kuris dažnai taip ir pavadinamas – Didžiuoju 1931 m. potvyniu. Nors tų metų pavasaris labiausiai garsėja Vilniaus užtvindymu, bet pirmi šio potvynio vaizdai buvo užfiksuoti Kaune, kadangi Nemune potvynis prasidėjo maždaug 10 dienų anksčiau nei Neryje.
Reiškinį iš anksto prognozavo Vytauto Didžiojo Universiteto profesorius, hidrologas Steponas Kolupaila teigdamas, jog „staigus pavasaris gali duoti labai didelį potvynį su pavojingais ledo kamščiais“. Nežiūrint to, šiam potvyniui vis tiek nebuvo pasiruošta. Potvynio metu buvo užlieta apie 30 gatvių, 204 namai, nukentėjo 700 šeimų. Balandžio 15 d. vanduo buvo pakilęs net 6,78 metro. Didžiausios ledo sangrūdos, kurios tais metais nulėmė aukštą vandens lygį, susidarė ties Pyplių gyvenviete. Potvynis truko keturias dienas, ir balandžio 17 d. spauda informavo, kad pavojus jau praėjo. Tačiau vandeniui nuslūgus kilo antras potvynis, tik kur kas mažesnis.
Kodėl 1931 m. potvynis buvo toks išskirtinis?
1930 m. rudenį Neries baseine iškrito kritulių 13 proc. daugiau už normą, dėl ko vandens lygis prieš užšąlant buvo aukštesnis už normą. Žemė įšalo šlapia, todėl 1931 m. pavasarį visas tirpsmo vanduo žemės paviršiumi sparčiai sutekėjo į upę. 1930–1931 m. žiema buvo gili ir ilga. 1931 m. kovas buvo labai šaltas (vid. temp. -4,9 °C), o balandis labiau atitiko šiuolaikinį kovą. Įdomu tai, jog šių metų vidutinė kovo mėn. oro temperatūra (+4,6 °C) buvo netgi aukštesnė nei 1931 m. balandžio temperatūra (+3,4 °C). 1931 metų pavasarį sniegas ir ledas pradėjo tirpti tik balandžio viduryje ir esant aukštai oro temperatūrai (iki +19 °C), tad viskas tirpo labai sparčiai.
Na o šiais laikas tam kad sparčiai keičiantis klimatui ledo sangrūdų sukeliami dideli potvyniai būtų geriau suprasti bei modeliuojami Latvijos – Lietuvos regione vykdomas specialus projektas ICEREG. Ledo sangrūdų sukeliamų potvynių modeliavimas ir ankstyvojo perspėjimo sistemos sukūrimas gerokai padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regiono atsparumą ledo ir sniego sangrūdų sukeliamiems potvyniams, o tai ypač svarbu atsižvelgiant į vykstančią klimato kaitą.
LHMT informacija