Didžiagirės. Neužmirštas ir žmogus, einantis koja kojon su alsuojančia gamtos esybe

Rėmėmės kraštotyrinio pobūdžio kraštovaizdžių kaitos įvairiais laikotarpiais analize, senąja kartografine medžiaga ir žemėtvarkos planais, o kur buvo galima – miškotvarkos inventorizacijų duomenimis. Naujausi kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai yra apskaičiuoti pagal LR miškų valstybės kadastro duomenis, kuriuos studijai pateikė Valstybinė miškų tarnyba. Naudojome gausius kitų autorių mokslinius darbus ir statistinių duomenų rinkinius, susijusius su miško bei kitų žemės naudmenų struktūra ir jos raida skirtingais mūsų krašto istorijos laikotarpiais, kuriuos įvardijame tekste ir literatūros bei šaltinių sąraše. Už suteiktą informaciją ir iliustracinę medžiagą dėkojame Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Kazlų Rūdos, Druskininkų ir Varėnos regioninių padalinių bei Dzūkijos nacionalinio parko vadovams (Rūtai Varnagirienei, Zenonui Naujokui, Tomui Bazevičiui ir Eimučiui Gudelevičiui), VMU generalinio direktoriaus pavaduotojui miškotvarkai Martui Lynikui, gausiems kolegoms iš įvairių valstybinių ir privačių miško ūkio ir aplinkosaugos įmonių ir organizacijų. Esame dėkingi leidinio recenzentams (prof. habil. dr. Romualdui Deltuvui ir doc. dr. Jolantai Valčiukienei) už patarimus ir pastabas. Didžiagirėms apibūdinti, jų būklės bei raidos ypatumams analizuoti bei iliustracijoms ir žemėlapiams sudaryti naudojome viešai prieinamus duomenis, kurių dauguma pateikiami Lietuvos erdvinės informacijos portale geoportal.lt.

Norėtume paminėti naudotus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenis ir Kultūros vertybių registro duomenis, kuriuos atitinkamai tvarko Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) prie Aplinkos ministerijos ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Duomenimis apie rekreacinius objektus didžiagirėse pasidalijo VMU ir VSTT. Už tai bei kitas vertingas pastabas taip pat norėtume padėkoti Linui Juozaičiui ir Agnei Jasinavičiūtei. Į Lietuvos didžiagires platesniame geografiniame kontekste pažvelgti padėjo Koperniko žemės stebėsenos paslaugos (Copernicus Land Monitoring Service, CLMS, https://land.copernicus.eu) ir OpenStreetMap (https://www.openstreetmap.org) duomenys. Didelė duomenų dalis buvo surinkta studijuojant šaltinius internete, pirmiausia, savivaldybių, į kurias patenka didžiagirės, bei jų turizmo informacijos centrų svetaines, kaimo turizmo, aktyvaus poilsio paslaugų teikėjų bei mėgėjų paliktus įrašus ir pastabas. Pagrindinis istorinių žemėlapių šaltinis – http://igrek.amzp.pl. Nemaža dalis studijoje naudotų geografinių duomenų buvo sukurta per pastaruosius tris dešimtmečius vykdant kitus mokslinius, taikomuosius ar šiaip smalsumo paskatintus projektus, kurių dauguma niekur nebuvo nepublikuoti. Tikslūs duomenų šaltiniai yra nurodomi prie iliustracijos ar žemėlapyje.

Leidinys yra skirtas ne vien miškų ūkio ir gamtosaugos specialistams bei šios srities studentams, bet ir miško gėrybių (grybų, uogų, medžiojamųjų gyvūnų, rekreacinių takų, miško poilsiaviečių) naudotojams bei platesnei visuomenei, kuriai rūpi Lietuvos miškų ateitis, jų reikšmė ir vieta valstybės politikoje, ūkyje, aplinkos apsaugoje ir kasdieniame žmonių gyvenime. Tikimės jūsų dėmesio ir indėlio geriau pažįstant žmogaus ir miško bendrystės istoriją bei kuriant ateitį.

Algirdas BRUKAS Nusipelnęs Lietuvos miškininkas, Gintautas MOZGERIS VDU ŽŪA MEF profesorius

Autorių nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.