Didžiasalio kaimo ateitis: kaip suderinti paveldą ir saulės energetiką

Pernai ASTD kraštovaizdžio apsaugos skyriaus specialistai kartu su Kultūros paveldo apsaugos departamento (KVAD) Panevėžio-Utenos teritorinio skyriaus darbuotojais apžiūrėjo elektrines ir rado keletą būdų, kaip išspręsti elektrinių vizualinę taršą.

KVAD specialistai tikslina vertingąsias kaimo savybes, kad būtų aišku kas konkrečiai šiame kaime saugoma ir koks taikomas apsaugos lygmuo.

Tuo tarpu Didžiasalio kaimo bendruomenė siekia, kad būtų panaikintas kaimo, kaip etnokultūrinio draustinio statusas. Jie nenori, kad kaimas turėtų du statusus Didžiasalio etnokultūrinio draustinio ir Kultūros paveldo teritorijai. Abu šie statusai įpareigoja savininkus laikytis tam tikrų reikalavimų, kurie padėtų išsaugoti kaimo kultūrinę ir kraštovaizdžio vertę.

Susitikime dalyvavo ir Ignalinos rajono savivaldybės atstovai– meras Laimutis Ragaišis ir architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėja Rasa Bekerytė.

Primename, draustiniuose saulės šviesos elektrines leidžiama statyti tik sodybų žemės sklypuose ir tik iki 10 kW galingumo. Elektrinės neturi būti matomos nuo gamtos ir kultūros paveldo objektų ar apžvalgos aikštelių bei regyklų, taip pat jos negali kenkti gamtos ir kraštovaizdžio vertybėms. Dėl šios priežasties elektrinių pastatymo vieta turi būti suderinta su saugomos teritorijos direkcija, šiuo atveju – su ASTD.

Didžiasalio kaime keletas elektrinių įrengtos pažeidžiant šiuos reikalavimus. Jos matyti ne tik įvažiuojant į kaimą, kaime, bet ir iš šalia esančio apžvalgos bokšto.

Didžiasalis yra vienas iš nedaugelio 18 Aukštaitijos kaimų, kuriuose iki šių dienų išliko beveik autentiška tradicinė Rytų Aukštaitijos gatvinio tipo gyvenvietės struktūra. Tai reiškia, kad sodybos čia išsidėsčiusios palei vieną pagrindinę gatvę, išlaikant istoriškai susiformavusį užstatymo ritmą, sklypų proporcijas ir erdvinę kompoziciją, būdingą XIX–XX a. pradžios kaimo planinei struktūrai.

Šioje gyvenvietėje svarbi ne tik pati planinė sandara, bet ir išlikę tradicinės medinės architektūros pastatai. Šiuo metu vyksta vertinimas dalies jų pripažinti turintys vertingąsias savybes – tai gyvenamieji namai, kluonai, tvartai, svirnai, rūsiai, kurie atspindi vietos statybos tradicijas, medžiagiškumą, konstrukcinius sprendimus bei istorinį kaimo gyvenimo būdą. Tokie objektai laikomi neatsiejama kultūrinio kraštovaizdžio dalimi, kuri formuoja kaimo identitetą.

Dėl išskirtinės architektūrinės ir kultūrinės vertės Didžiasalyje esantys pastatai 1971 metais buvo pripažinti kultūros paminklais, o pati gyvenvietė – etnokultūriniu draustiniu. Toks statusas reiškia, kad saugomas ne tik atskiras pastatas, bet ir visas kaimo vaizdas: jo erdvinė struktūra, siluetas, tradicinė architektūra ir bendras kraštovaizdžio charakteris.

Būtent šis autentiškumas yra didžiausia šios vietovės vertė, nes jis nėra atkuriamas – praradus jį, prarandama ir dalis gyvosios kultūrinės bei kraštovaizdžio atminties, kurią saugoti turime pareigą.

Daugiau informacijos apie saulės šviesos elektrinių įrengimą galite rasti astd.lrv.lt puslapyje, skyrelyje „Dažniausiai užduodami klausimai“. Šiais klausimais konsultuoja ir ASTD Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus specialistai.

Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos informacija