Didžiausio Lietuvos vynuogyno vynas sužavėjo profesionalus: negailėjo jam pagyrų

Rezultatai daro įspūdį

Ilzenbergo dvaro vynuogynas kol kas dar jaunas, jame pasodintos mažai Lietuvoje žinomos, bet šalčiui atsparios ir Lietuvos šiaurės oro sąlygoms tinkamos vynuogių veislės, galinčios atlaikyti daugiau nei 30 laipsnių šaltį.

Vyno gamybos procesas Ilzenbergo dvare įrengtoje šiuolaikiškoje vyninėje atrodo nesudėtingas: uogos sutraiškomos, išspaudžiamos sultys, įdedama mielių, sultys fermentuojasi, ir taip gimsta vynas, kuris vėliau brandinamas nerūdijančiojo plieno talpose, o ragauti vyną galima jau po metų. Visgi patyrę vyndariai žino, kad yra įvairių smulkmenų, turinčių įtakos vyno kokybei ir jį pagaminti tikrai nėra taip paprasta.

Šiemet tarptautinėje parodoje „Vyno dienos“ paskelbus geriausius šiųmečius šalyje pagamintus vynus, Lietuvos someljė asociacijos organizuotame čempionate išties daug pagyrų ir, žinoma, daugiausia medalių atiteko būtent Rokiškio rajone įsikūrusio Ilzenbergo dvaro vynui ir dvaro vyndario A. Diliauto sukurtiems vynams.

„Lietuviško vynuogių vyno“ kategorijoje geriausiais pripažinti trys Ilzenbergo dvaro vyndario A. Diliautos sukurti vynai: saldus baltasis vynuogių vynas, pusiau sausas ir pusiau saldus baltasis vynuogių vynas bei putojantis vynuogių vynas.

Profesionalų įvertinti ir net penkiais medaliais apdovanoti A. Diliauto pagaminti Ilzenbergo davro vaisių ir uogų vynai.

Taip pat išskirtinio dėmesio sulaukė Ilzenbergo dvaro baltasis vynuogių pusiau saldus vynas, kuris ne tik gavo bronzos medalio apdovanojimą, patyrę ekspertai pripažino – jis tikrai kokybiškas ir subalansuoto skonio. Taip pat jau vasarą turėtų būti išpilstytas ir rausvasis Ilzenbergo dvaro vynas, o artėjant Naujiesiems metams – putojantis vynas.

Ilzenbergo dvaro vykdantysis direktorius Jonas Dalis pripažįsta: „Vyno dienų“ metu pajutęs, kad susidomėjimas Lietuvoje pagamintais vynais – didžiulis. Tiesa, dvare pradėjus gaminti pirmuosius uogų ir vaisių vynus ir juos pardavinėti, suprato, kad surasti klientą tikrai nebus paprasta, tam reikia laiko – viskas tam, kad klientai atrastų naują skonį ir jį pamėgtų.

Gaivina šimtmečio tradiciją

Nors netrūksta skeptikų, esą vynuogių auginimas Lietuvoje sunkiai įmanomas, vynuogių augintojų gretos mūsų šalyje plečiasi. Vynuogynas Ilzenbergo dvare pagal plotą – didžiausias Lietuvoje, ir tai nėra atsitiktinumas.

Dar XVI a. Livonijos valdomose žemėse vokiečių bajorų įkurtame Ilzenbergo dvare, spėjama, galėjo būti auginamos vynuogės, gal net bandoma gaminti vyną, tad kaip praeities atgarsis prieš ketverius metus pasodintas vynuogynas tapo didžiausiu, labiausiai į šiaurę nutolusiu vynuogynu, pasodintu dvaro teritorijoje.

Žinoma, kad Lietuviško vyno gamybos istorija prasidėjo dar 1926-ųjų vasarą Anykščiuose kai B. Karazija su tėvu išsinuomotuose mūriniuose rūsiuose įrengė vaisių ir uogų vynų gamybos dirbtuves ir užraugė pirmuosius 8 tūkst. litrų obuolių vyno.

Netrukus B. Karazijos vyno kokybė buvo įvertinta, ir jo jau ragavo ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Jo vynai kasmet buvo apdovanojami Lietuvos žemės ūkio pramonės parodos medaliais, 1937 metais Paryžiuje vynas „Birutė“ pelnė pagrindinį prizą, o dvi vyno rūšys „Banga“ ir „Senasis vynas“ apdovanotos aukso medaliais. 1930 metais vaisių vyną Lietuvoje gamino jau šešios įmonės.

Istorija mėgsta kartotis, šiuolaikinėje Lietuvos vynų gamybos istorijoje vaisių ir uogų vynai jau tapo populiarūs ir žinomi ne tik Lietuvoje.

Anot J. Dalio, vynuogynų sodinimas ir vyno gamyba Lietuvoje ypač sparčiai populiarėja pastaraisiais metais: tampa vis paprasčiau įsigyti vynmedžių veislių, išvestų JAV ir Vokietijos selekcininkų, kurios yra atsparios šalčiams ir sugeba geriau surinkti cukrų savo uogose, o ir žiemos nebėra tokios atšiaurios.

Dabar atėjo eilė lietuviškam vynuogių vynui, kurio masinė gamyba startuoja šiais metais, tikimasi, kad dvaro vyninėje pagamintas vynas kokybe nenusileis importuojamiems vynuogių vynams, kad taps toks pat populiarus ir mėgstamas ne tik lietuvių.

Mano, kad dabar – geriausias laikas

Keičiantis klimatui kai kurios šalys tampa nebetinkamos vynmedžių auginimui, tad šiaurės kraštuose vynuogynai tampa įprastu vaizdu. Ateityje Ilzenbergo dvare per metus turėtų būti išspaudžiama iki 15 tonų vynuogių vyno.

Kol kas su lietuvišku vynu dažniausiai susipažįstama specializuotose parodose, kur lankytojai daugiau sužino ir apie vyno vartojimo kultūrą, apie ją išgirsta ir Ilzenbergo dvare Rokiškio rajone apsilankę turistai, galintys paragauti čia pat pagaminto įvairių rūšių vyno.

Ilzenbergo dvaras yra tarp 10 pačių žinomiausių ir lankomiausių privačių dvarų Lietuvoje. Į dvaro atstatymą investuota daugiau nei 15 mln. eurų. Dvaro teritoriją sudaro 15 hektarų angliškojo parko, kuriame sutvarkyti parko tvenkiniai, parke esanti Meilės sala, specialiai parkui sukurtos ir čia pastatytos įvairios jį puošiančios skulptūros. Šiais metais įrengta didžiausia interaktyvių ir edukacinių žaidimų aikštelė Lietuvoje, dvaro ežeru plaukia didžiausias Baltijos šalyse elektrinis katamaranas.

Partnerio turinys