Įmonės „Agrokoncernas“ direktorius Edgaras Šakys skaičiuoja, kad pernai skirtumas tarp ekstra ir žemesnės klasės grūdų siekė apie 40-50 eurų už toną, o ūkininkai dėl to prarado 200-400 eurų iš hektaro. Kalbėdamas apie priežastis, kodėl grūdų kokybė prastėja, jis išskiria keletą pagrindinių faktorių: klimato kaita, augantis kenkėjų ir ligų atsparumas preparatams, griežtėjantis augalų apsaugos produktų reguliavimas, padarytos klaidos sėjos bei tręšimo metu.
Jis įsitikinęs – atsakas į šiuos iššūkius yra tikslingos, mokslu ir praktika paremtos, realiomis sąlygomis skirtinguose regionuose patikrintos augalų auginimo technologijos.
Todėl šiemet „Agrokoncerno“ įmonių grupės organizuojamos Didžiosios lauko dienos skiriamos būtent derliaus kokybės temai. Net tris dienas ūkininkai iš visos Lietuvos rinkosi į Kauno rajoną, Babtus, kad sužinotų svarbiausias sezono naujienas ir išgirstų praktikoje patikrintas rekomendacijas. Jas teikia jau aštuntus veiklos metus skaičiuojantis Inovacijų ir tyrimų centras „AgroITC“, kuriam vadovauja patyrusi mokslininkė dr. Eglė Petraitienė.
Centrui priklauso 20 hektarų tyrimų laukelių ir dar tiek pat Lietuvos regionuose partnerių ūkiuose, kuriuose per metus gaunama daugiau nei 26 mln. tyrimų duomenų. Mokslinio padalinio komanda juos analizuoja, apibendrina ir pateikia labiausiai pasiteisinusias augalų auginimo rekomendacijas.
„Pavasarį suorganizavome daugiau kaip 20 lauko dienų skirtinguose šalies regionuose. Mūsų pagrindinis tikslas yra supažindinti ūkininkus su Inovacijų ir tyrimų centro „AgroITC“ atliktais tyrimais ir bandymais bei pateikti rekomendacijas, kaip auginti gausų, sveiką ir kokybišką derlių. Matome rezultatus – tie ūkininkai, kurie domisi, pasitiki rekomendacijomis, gauna ženkliai geresnius rezultatus, lyginat su tais, kurie ūkininkauja pagal pasenusius metodus“, – sako E. Šakys.
Nors pavasaris ūkininkams buvo sudėtingas dėl užsitęsusių šalnų ar, kai kuriuose regionuose, nepakankamo ar perteklinio kritulių kiekio, šiuo metu situacija laukuose stabilizavosi ir leidžia prognozuoti gerą derlių. Nemažai jų aplankęs įmonės „Agrokoncernas“ komercijos direktorius Arnas Radzevičius sako, kad labiausiai yra nukentėję žieminiai rapsai. Kai kuriuose regionuose situacija yra tikrai sudėtinga, tačiau kitos kultūros patirtą stresą, ypač, jeigu buvo laiku padaryti tikslingi darbai, atlaikė neblogai.
„Laukuose labai stipriai matosi kenkėjų pažeidimai. Jau keleri metai sunku juos suvaldyti, nes nemažai augalų apsaugos produktų buvo išimti iš rinkos, o nauji – dar neįvesti. Todėl su komanda labai daug dirbame ieškodami naujų, prieš kenkėjus veiksmingų sprendimų“, – pasakoja A. Radzevičius.
Pasak jo, dėl susidariusios situacijos, sparčiai populiarėja vadinamoji integruota augalų apsauga, kai vietoje cheminių medžiagų yra pasitelkiamos technologijos ir natūralūs augalų apsaugos mechanizmai, kurie padeda apsaugoti derlių.
„Įrenginėjamos vabzdžių gaudyklės, sėjami sėklų mišiniai, kuriuose anksčiau pražįstantys augalai sutraukia kenkėjus ir taip apsaugo tuos, kurie bręsta vėliau. Taip pat svarbus veislės parinkimas, sėjos laikas ir tręšimo sistemos. Tačiau, kad visa tai taikyti, reikia ir žinių, ir gebėti naudotis naujausiomis technologinėmis priemonėmis“, – sako jis.
A. Radzevičius pastebi, kad vis daugiau žemdirbių skaitmenizuoja ūkius. Technologiniai sprendimai jiems padeda priimti skaičiavimais ir duomenų analize paremtus sprendimus. Komercijos direktorius pasakoja, kad ūkio valdymo platforma „Agro247“ buvo papildyta nauju, išmaniajam tręšimui skirtu plėtiniu. Ūkininkai, atlikę dirvožemio tyrimus, nuo šiol visus duomenis mato sistemoje ir gali naudotis išmaniojo tręšimo sistema.
Netrukus startuos ir dar viena naujiena – „Agrokoncerno“ internetinė parduotuvė. Joje ūkininkai reikiamus produktus galės užsisakyti paprastai ir patogiai – vos kelių mygtukų paspaudimu.
Pasak A. Radzevičiaus, technologijos bei įvairūs skaitmenini sprendimai, dirbtinio intelekto integracijos į ūkio sistemas gali padėti ūkininkams ne tik didinti derliaus potencialą, bet ir pagerinti jo kokybę.
Įmonei „Agrokoncernas“ priklausančio „Ateities ūkio“ viena iš funkcijų – praktikoje tikrinti rekomendacijas ir sprendimus. Ne viena iš jų yra pasiteisinusi, todėl vis daugiau žemdirbių siūlomus sprendimus ima taikyti ir savo ūkiuose.
Pavyzdžiui, pažangiuose ūkiuose sėja atliekama remiantis drono ar palydovo pagalba sudarytais produktyvumo žemėlapiais. Tai leidžia skirtingose lauko zonose sėti skirtingas sėklų normas ir taip reguliuoti pasėlių tankumą.
Visų augalams reikalingų pagrindinių maistinių elementų – fosforo, kalio bei mikroelementų tręšimas planuojamas pagal dirvožemio tyrimus, o azotas, fungicidai ir augimo reguliatoriai naudojami tiksliai, pasitelkiant sensorius arba dronų atliekamą augalų būklės skenavimą.
Siekiant sumažinti pesticidų naudojimą ir tausoti aplinką, ūkiuose pradedamas taikyti taškinis purškimas – piktžolės atpažįstamos jas skenuojant dronais, o augalų apsaugos priemonės purškiamos tik ten, kur būtina.
Žemės ūkio mašinose naudojamos automatinio vairavimo sistemos, kurios padeda išvengti persidengimų, taupo degalus ir užtikrina tikslų medžiagų paskleidimą.
Išmaniai valdyti ūkį padeda skaitmeninės sistemos su dirbtinio intelekto integracijomis. Tačiau A. Radzevičius atkreipia dėmesį, kad dirbtinio intelekto galimybės siekia daugiau nei tik technologijas.
Šiemet įmonė „Agrokoncernas“ pirmoji Lietuvoje pradėjo prekiauti dirbtinio intelekto pagalba išvesta nauja rapsų veislė. Ji, kaip ir kiti augalai, jau yra tiriama ir Inovacijų ir tyrimų centro „AgroITC“ tyrimų laukeliuose.
„Džiaugiuosi, matydamas, kiek ūkininkų susirenka į mūsų organizuojamas lauko dienas. Tai motyvuoja nesustoti ir toliau ieškoti sprendimų, būdų, technologijų bei produktų, kurie suteiktų ūkininkams apčiuopiamos naudos. Savo partneriams, klientams pateikiame tik pačius geriausius, labiausiai praktikoje pasiteisinusius sprendimus, taip palengvindami jų darbą ir padėdami išvengti brangiai kainuojančių klaidų“, – sako A. Radzevičius.
UAB "Agrokoncernas" turinys