Diferencijavimas pagal karvių skaičių: du kart du – gali būti ir penki

Atspindi valstybės požiūrį

Patvirtinus šių metų susietąją pajamų paramą už pienines karves, ūkininkai vėl pradėjo reikšti nepasitenkinimą dėl išmokų dydžio diferenciacijos. Paramos dydžiai yra diferencijuojami atsižvelgiant į valdoje įregistruotų pieninių veislių karvių skaičių pagal 4 pakopas. 1 pakopa – pirmosios 10 karvių (imtinai), 2 pakopa – 11–50-toji karvė (imtinai), 3 pakopa – 51–150-toji karvė (imtinai) ir 4 pakopa – nuo 151 karvės. Susietosios pajamų paramos dydžiai už karvę: 1 pakopa – 206,11 Eur, 2 pakopa – 265,06 Eur, 3 pakopa – 294,53 Eur, 4 pakopa – 220,74 Eur.

Koks yra šios diferenciacijos tikslas? Šeimos pieno ūkyje, esančiame Kauno r. ir laikančiame 100 melžiamų karvių, besidarbuojanti Regina Bernatonienė „Ūkininko patarėjui“ pripažino, kad paramos diferencijavimas atspindi valstybės požiūrį į ūkio dydį. Tai, kad mažiausia pinigų suma skiriama ūkiams, laikantiems iki 50 karvių, nėra gerai. „Šie ūkiai ne tik už superkamą pieną gauna mažiau, bet ir jaučia neteisybę. Jie ne tik finansiškai nukenčia, tačiau ir neturi perspektyvų – neturi iš ko „auginti savo raumenis“. Jiems labai sunku augti, nes konkurencinės sąlygos yra nelygios. Valstybės požiūris ir politika iš dalies yra teisinga, kai kalbama apie stambius ūkius, kurie dėl ekonominio masto patiria mažesnius kaštus bei jų produkcijos savikaina yra mažesnė. O mažesni ūkininkai turi arba pirkti tas pačias paslaugas, kaip ir dideli ūkiai, arba turėti panašią techniką, todėl jų gamybos savikaina yra aukštesnė. Dėl to smulkiesiems ūkiams turėtų būti skiriama vienoda parama, kaip ir ūkiams, laikantiems iki 50 karvių, kad jie turėtų paskatų plėstis ir didinti produktyvumą. Dažnai kalbama apie plėtrą, tačiau retai pabrėžiama, kad plėtra – tai ne tik dydžio augimas, bet ir produktyvumo didinimas. Gaila, kad ūkininkai, stovintys ant to pirmojo diferenciacijos laiptelio, yra nuskriausti“, – įvardijo R. Bernatonienė.

Nėra valstybės pozicijos

Prienų r. pieno ūkį puoselėjantis Martynas Krūvelis antrino savo kolegei. Jo teigimu, diferenciacija yra įdomiai sugalvota. „Aš nežinau, kiek logikos turi tai, kad laikantys 10 karvių gauna mažesnę paramos išmoką už karvę. Tai atrodo nesąžininga. Manau, kad turėtų būti kelios grupės, pavyzdžiui, iki tam tikro karvių skaičiaus ir nuo tam tikro skaičiaus. Iš esmės pieno ūkiai, laikantys 50 karvių, arba užsidaro, arba pereina į kitą pakopą.

Todėl manau, kad silpnesnioji pusė turėtų būti daugiau remiama. Bendrovės deklaruoja, kad jos dirba efektyviau, todėl galbūt joms priklauso mažiau susietosios paramos. Tačiau akcentuosiu keistus dalykus, susijusius su stambesniais ūkiais, siekiančiais investicinės paramos. Jiems neskiriami papildomi balai. Visa tai vyksta dėl to, kad nėra bendros valstybės pozicijos, koks yra ūkis, į kurį turėtų būti kreipiamas dėmesys. Nors ūkiams, kuriuose laikoma nuo 51 iki 150 karvių, skiriama didžiausia susietoji parama, t. y. jie remiami labiausiai, tačiau, teikiant paraiškas investicinei paramai, šie ūkiai lieka už borto. Jiems nepavyksta įgyvendinti investicijų“, – redakcijai akcentavo Prienų r. ūkininkas.

Kalba viena, daro kita

Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos (LVPŪA) pirmininkė Renata Vilimienė ŪP pastebėjo, kad išmokų dydžiai, kurie yra diferencijuojami pagal karvių skaičių, parodo Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pasirinktą prioritetą. „Matome, kad ūkiams, laikantiems 51–150 karvių, skiriama didžiausia parama. Bet, kadangi valdžia nuolat pabrėžia, kad jie yra už kaimą, už smulkiuosius ūkius, jų išsaugojimą ir pan., tai realybė yra visai kitokia. Dabartinė diferenciacija žlugdo smulkiuosius ir vidutinius ūkius, neskatina jų plėstis. Visa tai vyksta pradedant nuo pieno supirkimo kainų, baigiant išmokomis“, – aiškino R. Vilimienė.

Ji priminė, kad, kai buvo nustatomos pakopos, LVPŪA buvo pateikusi pastebėjimus, jog tai labiausiai įtakos turės smulkiesiems pieno ūkiams, todėl geriausias diferencijavimo intervalas būtų pirmosios 50 karvių. Tačiau į pasiūlymus nebuvo atsižvelgta. Anot LVPŪA pirmininkės, jei valstybei svarbūs šeimos ūkeliai, būtinai reikėtų koreguoti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą (SP) ir imtis veiksmų, kurie atitiktų tai, ką kalba valdžia. „O dabar kalba viena, o daro kita. Jei nori išgelbėti mažuosius, reikia veikti. Kur bedi pirštu, ten mažiukas skriaudžiamas“, – argumentavo R. Vilimienė.

Nekreipė dėmesio

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) direktorius Eimantas Bičius taip pat kalbėjo, kad asociacija ne kartą ŽŪM teikė raštus su pastabomis dėl susietosios paramos už pienines karves skirstymo pagal pakopas, tačiau į juos niekas neatsižvelgė. „Pastaruoju metu ši mintis ir vėl buvo išsakyta, bet diskusijų nevyko. Mes aiškinome, kad išmokos turėtų būti vienodos visiems, kad jos didėtų visiems, o ne tik tiems, kurie atitinka tam tikras kooperacijos sąlygas. Mes bandėme išaiškinti, kad paramos skirstymas pagal pakopas neskatina pieno ūkių augimo. Juk mažiausia išmoka skiriama tiems, kurie augina 10 karvių. O įsigiję dar dvi karves, didesnę išmoką gauna tik už jas, bet ne už visą bandą. Todėl tokia sistema visiškai neskatina ūkių plėtros. Nors deklaruojama, kad siekiama remti mažus ūkius, labiausiai nukenčia būtent jie. Mažiausią išmoka gauna būtent tie, kurie laiko iki 50 karvių. Neaišku, kiek ilgai dar tęsis ši situacija, kuri turėtų būti keičiama keičiant SP“, – akcentavo E. Bičius.

Jis ŪP teigė, kad pieno gamintojai nesupranta, koks yra šios paramos dydžių diferenciacijos pagal valdoje įregistruotų pieninių veislių karvių skaičių tikslas. Pasak LPGA direktoriaus, ŽŪM jiems atsakė, kad tikslas yra skatinti mažus pieno ūkius augti. Tačiau realybėje to nėra.

Nepagerina situacijos

Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas Jonas Vilionis redakciją tikino, kad paramos išmokų diferencijavimas pagal karvių skaičių nepagerina šiandienės situacijos pieno sektoriuje, nes daugiausia paramos gauna ūkininkai, laikantys 51–150 karvių, o nuo 151 karvės išmoka vėl mažėja. „Jei turi 10 karvių, gauni mažiausią išmoką. Ar visa tai skatina turėti daugiau karvių? Kaip galima vertinti tokią situaciją? Ar siekiama turėti daugiau ūkių, laikančių iki 150 karvių, ar norima skatinti didesnius ūkius? Kodėl vieną karvę padarome vertingesnę, o kitą – mažiau vertingą? Tačiau ŽŪM klerkai daro tai, ką nori. Koks ministras ateina, tokiam ir tarnauja biurokratija. Todėl rašyk, sakyk, kam nori, o jie atsako, kad jau nustatė“, – konstatavo J. Vilionis.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Eimantas Pranauskas ŪP pastebėjo, kad susietųjų išmokų už karves dydžiai 2025 m. žymiai padidėjo, palyginti su numatytais SP. Savaime suprantama, taip atsitiko dėl gerokai sumažėjusio, palyginti su planuotu, karvių skaičiaus.

Kalbėdamas apie susietosios pajamų paramos už pienines karves dydžius, kurie yra diferencijuojami pagal keturias pakopas, E. Pranauskas pateikė VĮ „Žemės ūkio duomenų centras“ (ŽŪDC) duomenis, kurie rodo, kad pagrindiniais šalies pieno tiekėjais tampa ūkiai, laikantys daugiau kaip 150 karvių. Akivaizdu, kad lemiamas veiksnys, siekiant išlaikyti pieno sektoriaus pozicijas vidaus ir užsienio rinkose, yra pieno gamybos sektoriaus struktūros gerinimas, t. y. ūkių stambėjimo skatinimas. Pasak E. Pranausko, turi būti remiamas ir prekinių ūkių modernizavimas, nes šiuolaikinėje visuomenėje pieno gamintojams tenka konkuruoti su kitomis šakomis dėl darbo jėgos ir pasiūlyti blogesnių darbo sąlygų jie tiesiog negali. Todėl LŽŪBA siūlymas atsisakyti susietųjų išmokų už karves diferencijavimo buvo nuolat lygiagrečiai keliamas su investicijų į pieno ūkių stambėjimą ir modernizavimą tema, pvz., tikslingesnis likusių 120 mln. Eur iš buvusių 300 mln. Eur perskirstymo išmokos panaudojimas 2026–2027 m. smulkiųjų ūkių augimui remti.

Priežastys žinomos

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. rugsėjo 19 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.