Dingusių milijardų beieškant

Europa perspėja

Lietuvoje neseniai viešėjusi Europos Komisijos (EK) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo darbo grupės generalinė direktorė Céline Gauer aiškiai pasakė, kad Lietuva nespėja ir neįvykdė įsipareigojimų reformuoti mokesčių sistemą, todėl tai turės poveikį ir galutiniam priimtų pakeitimų vertinimui. EK atstovė akcentavo, kad institucija jau kurį laiką bandė atkreipti Lietuvos dėmesį į tai, kad mokesčių sistema neprisideda prie socialinės nelygybės mažinimo. „Ši reforma yra labai svarbi, nes mokesčių sistema Lietuvoje neskatina lygybės. EK Lietuvai šį faktą komunikavo jau apie dešimtmetį“, – tvirtino ji.

„Taip, EK jau skyrė 34 proc. RRF lėšų. Tačiau rodiklis, aktualus pažangai, yra 17 proc. – tai tikslai plane, kurie buvo pasiekti. Tai iš tikrųjų yra nedaug. Todėl turime pagreitinti procesą, – aiškino EK atstovė. – Dauguma mokėjimo paraiškų dar turi būti pateikta. Kitos valstybės narės yra pateikusios daugiau paraiškų. Pavyzdžiui, Italija – šešias, Kroatija – penkias, jūsų kaimynai latviai jau baigia antrą ir ruošia trečią... Reikia pagreitinti įgyvendinimo paraiškų procesą, kadangi būtent tai leidžia mums pamatuoti, kiek padaryta. Iš tikrųjų norėčiau paraginti paskubėti, nes 2026 m. procesas ir planas pasibaigs. Priemonės, kurios iki tol nebus įgyvendintos, vėliau nebus finansuojamos.“

Opozicija pasipiktinusi

Opozicijoje dirbanti Seimo narė Agnė Širinskienė dėl šios situacijos nevyniojo žodžių į vatą: „Ketverius metus konservatoriai su liberalais pračirpino kaip tie pasakėčios žiogeliai – partnerystės-kanapės-Stambulas, o RRF fondo klausimai strigo nuo pat pradžių – jau dokumentų pateikimas vėlavo, vėliau strigo prisižadėtos reformos, o dėl jų niekas nepajudino nė piršto, nė nebandė derėtis su Briuseliu. Priešingai, užuot derėjęsi, pagal geriausius „stukačių“ metodus, EK buvo apskųsta tarptautiniam teismui.“ Pasak politikės, šiandien jau pripažįstama, kad „turim dovanėlę, kuri lieka kitoms valdžioms. Šita buvo neįgali problemos išspręsti, nes ketverius metus girdėjom tik apie kanapes.“

Finansų ministerijos pozicija

Paklausėme ir Finansų ministerijos (FM), kodėl nespėjama panaudoti Lietuvai skirtų RRF lėšų?

„Naujos kartos Lietuva“ plano išskirtinumas – lėšos yra išmokamos už įgyvendintų reformų ir su jomis susijusių investicijų rodiklių pasiekimą, o ne už tiesiog investuotus pinigus. Kitaip tariant, pirmiausia yra įgyvendinamas pokytis, o tik tuomet, atsiskaičius su EK, gaunamos lėšos, – teigė FM atstovas Justas Kačerauskas. – Šiuo metu įgyvendinta daugiau nei du trečdaliai reforminių „Naujos kartos Lietuva“ plano veiksmų (72 proc.), o investicijos įsibėgėjo: subsidijos daliai paskelbta kvietimų teikti projektus už 2,241 mlrd. Eur (98 proc.), pasirašyta projektų sutarčių už 1,815 mlrd. Eur (79 proc.). Paskolinei daliai paskelbta kvietimų teikti projektus už 1,399 mlrd. Eur (90 proc.). Atsiskaitant už pasiektus rezultatus, pateikti 2 mokėjimo prašymai, kuriuose atsiskaityta už 38 rodiklius. Iš viso kartu su avansais iš EK gauta 1,356 mlrd. Eur lėšų.“

Atsilikimas ir pasiteisinimai

Tačiau opozicija kaltina Vyriausybę neveiklumu ir trečiaeilių problemų eskalavimu, užuot sutelkus dėmesį į europinių lėšų panaudojimą – ar teisinga ši kritika? Juolab kad ir EK atstovė iš esmės patvirtino, jog Lietuva juda labai lėtai, atsilikdama net nuo kaimynų.

„Primename, jog atsižvelgiant į ne vieną kartą tarptautinių organizacijų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), Pasaulio banko (PB) – teikiamas rekomendacijas peržiūrėti mokestinę sistemą ir į ją įtraukti ekonomikos augimui mažiau žalingus mokesčius, taip pat Vyriausybės programą, kurioje šie tikslai taip pat iškelti ir kuriai balsuodamas pritarė Seimas, mokestinių pasiūlymų paketas įtrauktas į „Naujos kartos Lietuva“ planą, – aiškino J. Kačerauskas. – FM, atsižvelgdama į 18-osios Vyriausybės programos nuostatas, susijusias su teisingesne ir augti palankia mokesčių sistema, dar 2021 m. sausio pradžioje informavo apie buriamą mokesčių darbo grupę ir pakvietė visuomenę telktis bei pateikti konkrečius mokesčių lengvatų peržiūros pasiūlymus. 2021 m. vyko diskusijos šioje darbo grupėje dėl konkrečių mokesčių pertvarkos pasiūlymų. Po diskusijų darbo grupėje buvo parengi konkretūs teisės aktų projektai. Akcizų įstatymo pakeitimai, kuriais buvo peržiūrimos lengvatos iškastiniam kurui, buvo laiku pateikti svarstyti Seimui 2021 m. pabaigoje. Tačiau geopolitinė ir ekonominė situacija 2022 m. lėmė, kad didžioji mokesčių reformos dalis buvo atidėta, taip pat atsirado poreikis peržiūrėti pirminius pasiūlymus.“

Pasak FM, minėtos objektyvios aplinkybės apėmė itin didelį ekonominį neapibrėžtumą 2022 m. Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, lėtėjantį ekonomikos augimą 2022–2023 m., aukštą infliacijos lygį šalyje (Lietuvoje 2022 m. infliacija buvo bene dvigubai didesnė nei euro zonos vidurkis), tarptautinėse rinkose žymiai išaugusį energijos kainų lygį, neigiamai veikiantį šalies ūkio konkurencingumą, spartų ir žymų palūkanų normų augimą euro zonoje, sukėlusį finansinį spaudimą namų ūkiams ir verslui, poreikį karo ir energijos kainų šoko akivaizdoje mobilizuoti valstybės resursus pagalbos priemonių verslui rengimui, ilgiau nei planuota užtrukusias konsultacijas su socialiniais-ekonominiais partneriais dėl mokestinių pasiūlymų paketo, šalies teisės aktuose numatytą minimalų 6 mėnesių įsigaliojimo terminą mokesčių srities pakeitimams.

Kas daroma?

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Algimanto SNARSKIO piešinys

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.