Dirvožemio mineralinio azoto tyrimai – tikslesniam azotinių trąšų panaudojimui

Mineralinio azoto kiekio dirvožemyje nustatymas leidžia tiksliau suplanuoti tręšimą azotinėmis trąšomis pavasarį. Tyrimai rodo, kad žemės ūkio augalams azoto trąšų normas skaičiuojant pagal mineralinio azoto kiekį, sutaupoma 10–20 proc. azoto trąšų. O laukuose, kur mineralinio azoto kiekis yra didelis ar labai didelis, sutaupoma kur kas daugiau – net 30–60 proc.

Dirvožemyje mineralinis azotas egzistuoja amonio jonų (NH₄⁺) ir nitratų (NO₃⁻)  formoje. Mineralinio azoto (Nmin) kiekis dirvožemyje metų eigoje kinta, tai priklauso nuo dirvožemio savybių, klimatinių veiksnių (temperatūros, kritulių kiekio) tręšimo ir naudojamos agrotechnikos. Kuo dirvos temperatūra aukštesnė, tuo greičiau vyksta dirvožemio organinės medžiagos mineralizacija. Jos metu iš yrančios organinės medžiagos atpalaiduojamas mineralinis azotas, formuojantis azoto sankaupas dirvožemyje.

Mineralizacijos procesas suaktyvėja, kai dirvos temperatūra pasiekia 10 °C. Didesnis kritulių kiekis azotą išplauna į gilesnius dirvožemio sluoksnius, ypač kai per trumpą laiką iškrenta 30 mm kritulių ir daugiau.

Nitratinio azoto nutekėjimas dirvožemyje intensyviau vyksta lengvesnėse dirvožemiuose dėl silpnesnio smėlingų dirvožemių sugebėjimo išlaikyti vandenį. Į 30 cm gylį nitratai nusiplauna, kai molinguose dirvožemiuose iškrenta ~ 100 mm, priemoliuose ~ 60 mm, smėlinguose ~ 30 mm kritulių. Amonio azotas yra mažiau judrus nei nitratinis azotas, todėl jo išplovimas į 30 cm dirvožemio sluoksnį galimas, esant dvigubai didesniems kritulių kiekiams.

Dirvožemio mineralinio N tyrimas ir  tręšimo azoto trąšomis korekcija

Dirvožemyje mineralinį azotą geriausia tirti anksti pavasarį, dar nesušilus dirvožemiui, kai dirvožemio temperatūra neviršija 8 °C. Kovo 16 dieną vidutinė dirvožemio temperatūra (0–10 cm gylyje) įvairiuose šalies rajonuose siekė nuo 1 iki 2,4 °C., 60 cm gylyje – 2–3,5 °C. (www.ikmis.lt).  Artimiausiu laiku prognozuojami vėsūs orai, tad mineralinio azoto tyrimui laikas labai tinkamas.

Norint sužinoti mineralinio azoto kiekį dirvožemyje ir pagal jį koreguoti azotinių trąšų normas, svarbus mineralinio azoto dirvožemyje ištyrimo gylis. Pagal LAMMC mokslininkų rekomendacijas bei „Vieningą tręšimo planų sudarymo metodiką“  mineralinio azoto kiekis tiriamas 0–60 cm gylyje, jungtinį ėminį imant iš 8–12 ha ploto (mažesniuose plotuose – iš 3–4 ha ploto).

Ištyrus mineralinį azotą dirvožemyje, jo kiekį galima vertinti vadovaujantis LAMMC siūloma mineralinio azoto kiekio dirvožemyje vertinimo lentele  (1 lentelė).  

Žinant mineralinio azoto kiekio grupę bei dirvožemio granuliometrinę sudėtį, galima koreguoti mineralinių azoto trąšų  normas pagal koeficientus, nurodytus 2 lentelėje.

Taigi, norint suplanuoti tręšimą azoto trąšomis, įvertinamas augalų derliaus poreikis azotui, planuojamas derlius, dirvožemio granuliometrinę sudėtis, dirvožemio tipas. Tuomet pagal  mineralinio azoto kiekio dirvožemyje grupės koeficientą pakoreguojama tręšimo norma.

Taip pat reikia atminti, kad tręšiant augalus mineralinėmis trąšomis, reikia prisilaikyti Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų aprašo Nr. 3D-332 3 priede atskiriems augalams nurodytomis rekomenduojamomis maksimaliomis tręšimo normomis. 

1 pavyzdys:

Ištirtas mineralinis azotas 20 ha žieminių kviečių lauko plote, kur vyrauja lengvos granuliometrinės sudėties priemolio dirvožemis.  Dirvožemio tyrimo rezultatai parodė, kad dirvožemyje yra 50 kg/ha mineralinio azoto, esančio 0–60 cm gylyje.

Iš pirmos lentelės matome, kad šis dirvožemis patenka į II vertinimo grupę: „mažai“ Nmin, o  azoto normai perskaičiuoti taikomas vidutinis koeficientais – 1,2. Žieminiai kviečiai rudenį buvo patręšti 20 kg/ha azoto veiklia medžiaga. Iš žieminių kviečių lauko tikimasi gauti 8 t/ha derliaus.  Azoto reikmė 1 tonai kviečių – 25 kg/ha. Taigi, azoto reikmė planuojamam  derliui užauginti būtų: 8 t ×25 kg/ha N =200 kg/ha.

20 kg/ha azotu kviečiai buvo patręšti rudenį, šį kiekį atimame: 200-20 = 180 kg/ha.Šį azoto kiekį koreguojame pagal pavasarį dirvožemyje esančio mineralinio azoto kiekio grupę ir jam atitinkantį koeficientą: 180 x 1,2 =216 kg/ha.

Taip pat svarbu žinoti, kad  nustatant azoto tręšimo normas, reikia vadovautis Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų apraše Nr. 3D-332 3 priede nurodytomis rekomenduojamomis maksimaliomis tręšimo normomis pagal augalus. Jame žieminiams kviečiams nurodyta maksimali –210 kg/ha – norma. Laikantis reikalavimų ir atsižvelgus, kad rudenį buvo patręšta 20 kg/ha azotu, likęs atiduodamas kiekis kviečiams (210-20) būtų 190 kg/ha azoto veiklia medžiaga. 

2 pavyzdys:

Tokia pat situacija, tačiau dirvožemyje nustatyta 120 kg/ha mineralinio azoto. Azoto lygis dirvožemyje atitinka IV grupę. Pagal ją priemolio dirvoms taikomas koeficientas 0,7. Skaičiuojame:8 t ×25 kg/ha N =200 kg/ha. 20 kg/ha azotu kviečiai buvo patręšti rudenį, šį kiekį atimame: 200-20=180 kg/ha.Azoto kiekį koreguojame pagal pavasarį dirvožemyje esančio mineralinio azoto kiekio koeficientą: 180 x 0,7 =126 kg/ha. Taigi, ūkininkui, norint šiuo atveju  užauginti 8 t/ha žieminių kviečių, papildomai azoto trąšomis reiktų atiduoti 126 kg/ha N.

Paimti dirvožemio ėminius mineraliniam azotui ištirti gali Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) augalininkystės konsultantai. Jie taip pat pasirūpins ir greitu dirvožemio ėminių pristatymu į LŽŪKT laboratoriją. Ne problema, jeigu paėmus dirvožemio ėminius ir laukiant tyrimų rezultatų laukai bus patręšti pirmosiomis azotinių trąšų normomis. Ištyrus dirvožemį ir sužinojus mineralinio azoto kiekius, bus galima koreguoti  kito tręšimo azotinių trąšų normas.

20 ha plote (esant vienodai granuliometrinei sudėčiai bei tipui), mineralinio N dirvožemio tyrimai 0–60 cm gylyje su ėminių paėmimo paslauga kainuotų 5,5 Eur/ha.

Taigi, tirkime, kad žinotume, o žinodami – sutaupytume.

LŽŪKT informacija