Dirvožemio vagys

Erozija – selektyvus procesas

Dirvožemį nuolat formuoja ir keičia daugybė biotinių ir abiotinių procesų, sąveikaujančių su dirvožemio erdvinėmis savybėmis ir nevienalyte jo matricos sanglauda. Savo ruožtu dirvožemio savybės vystosi, kai elektrostatinių jėgų surištos dirvožemio dalelės toliau cementuojamos nusėdančių bakterijų, grybų ir augalų irimo produktų, taip pat mikrobiologinių ir augalinės kilmės rišamųjų medžiagų, šaknų ir grybų hifų. Įprastinis žemės dirbimas susmulkina dirvožemį ir sumažina struktūrinę jo matricos sanglaudą, nes padidėja dirvožemio organinės anglies mineralizacija, taip pat susimaišo ir suardomos augalų ir grybų rišamosios struktūros. Šį struktūrinės dirvožemio matricos sanglaudos sumažėjimą dėl žemės dirbimo galima tiesiogiai išmatuoti nepažeistuose, funkcionaliuose dirvožemiuose ar laboratorijoje pagamintuose grumstuose ir agregatuose. Daugybė tyrimų parodė, kad sumažintas žemės dirbimas ir neariamoji žemės dirbimo technologija teigiamai veikia dirvožemio struktūrą ir makroporiškumą, todėl dirvožemis tampa tvirtesnis ir potencialiai atsparesnis fiziniams trikdžiams.

Žemės dirbimas visą laiką neigiamai veikė dirvožemio kokybę. Kadangi žemės dirbimas suardo dirvožemį, jis suardo dirvožemio struktūrą, todėl pagreitėja paviršinis nuotėkis ir erozija. Be to, dirbant dirvą sumažėja augalų liekanų, kurios padeda sušvelninti krintančių lietaus lašų jėgą. Kai kurie žemdirbiai palieka dirvą visiškai pliką žiemai. Rezultatas? Kai kuriuose dirvožemiuose erozija sustiprėjo iki pražūtingo lygio, išnešamas viršutinis dirvožemio sluoksnis kartu su maistingomis medžiagomis į upelius nuplaunami teršalai, vandens keliai užpildomi nuosėdomis ir sumažinamas natūralus žemės produktyvumas. Lietaus mes dažniausiai laukiame, tačiau netinkamai paruoštai dirvai lietaus lašai labai pakenkia. Lyjant mes dažniausiai matome tai, ką norime matyti – lietų. Vandens sukeliama erozija gali būti keturių tipų – purslų, šlaitų, griovų ir griovių erozija. Dažniausiai susiduriame su purslų erozija, kai lietaus lašai atsitrenkia vertikaliai į lygų dirvos paviršių. Purslų erozija yra vienoda visomis kryptimis. Jei yra nuolydis, daugiau dirvožemio nuplaunama žemyn, o ne į kalną, kai lyjant pučia stiprus vėjas, purslų judėjimas priklauso nuo vėjo krypties ir šlaito statumo. Norint pastebėti purslų erozijos poveikį, užtenka pažvelgti į šviesią tvorą, pastato sieną ar traktoriaus, stovinčio prie išpurentos dirvos, ratus iškart po lietaus. Tikėtina, kad lietaus purslai dirvožemį pakėlė ant ratų, tvoros ar pastato sienos net kelis metrus aukštyn. Jei vanduo nesikauptų ant dirvos paviršiaus ir nesusidarytų nuotėkis, dirvožemio dalelių išsibarstymas nekeltų didelio susirūpinimo dėl erozijos. Kai dalelės pakeliamos ir išsklaidomos, jos nėra pernešamos taip toli, kad smarkiai pažeistų dirvos paviršių, jos paprasčiausiai persiskirsto. Tačiau dirvos paviršiuje kaupiasi vanduo. Jei lietus lyja pakankamai smarkiai ir pakankamai ilgai, dirvožemis galiausiai prisisotina ir prasideda nuotėkis. Iš pradžių žemose vietose kaupiasi vanduo ir susidaro maži tvenkiniai. Jei lietus nesiliaus, šie tvenkiniai galiausiai persipildys ir vanduo ims tekėti žemyn. Neseniai vykę potvyniai Ispanijoje yra puikus šio reiškinio įrodymas. Kadangi lietaus lašai iš dirvožemio masės išsklaido daleles, nutekantis vanduo gali pernešti dirvožemį dideliais atstumais. Taigi, jei nėra nuotėkio vandens, lietaus lašai negali padaryti didelės žalos. Tačiau jei vandens srovė tekės dirvos paviršiumi, kai į žemę atsitrenks lietaus lašai, vanduo greitai pasidarys drumzlinas nuo išsklaidytų dalelių. Lietus ir nutekantis vanduo veikia kartu kaip vagys. Banko apiplėšimo metu vienas plėšikas įvykdo patį apiplėšimą, o kitas paruošia automobilį pabėgti. Dirvožemio apiplėšimo metu lietaus lašai išsklaido dirvožemio daleles, o nutekantis vanduo jas nuneša. Be to, drėgnos dirvožemio dalelės lengviau suyra. Todėl kai lietus tęsiasi ir dirvožemis tampa prisotintas, lietaus lašų erozijos galia padidėja. Dėl to palikti arimai ir neramina, nes nesant augalų liekanų, dirvožemio dalelės lengviau pasislenka, yra išjudinamos arba „išplaunamos“. Šis procesas yra tik problemos pradžia. Išpurkštos dalelės užkemša dirvožemio poras, veiksmingai uždaro dirvožemio paviršių, todėl vanduo prasiskverbia prasčiau ir pradeda tekėti paviršiumi. Destrukcija akivaizdesnė, kai plūgas šlaituose apverčia šviesų ar molingą podirvį. Tai reiškia, kad didžioji dalis viršutinio dirvos sluoksnio buvo nuplauta. Įprastą priesmėlio dirvožemį sudaro molio, dumblo ir smėlio dalelės. Erozija yra labiau linkusi nunešti smulkiausią medžiagą (koloidinį molį) nei stambiausią (smėlio daleles). Tačiau problema yra ta, kad dauguma augalų maistinių medžiagų yra surištos su smulkiomis molio dalelėmis. Taigi erozija, kuri yra selektyvus procesas, pavagia vertingiausią dirvožemio dalį ir svarbias organines medžiagas.

Keičia dirvožemio savybes

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.