Kasmet ūkininkai susiduria su klimato kaitos sukeltais ekstremaliais iššūkiais, dėl kurių nukenčia finansiškai. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerės prof. dr. Astridos Miceikienės, klimato kaitos sukelti sunkumai yra neišvengiami, todėl labai svarbus ūkininkų gebėjimas prisitai...
Vadinamasis žaliasis kursas, atnešęs ūkininkams daugybę nuostolių ir įvairiausių apribojimų, po truputį išsikvepia, tačiau dar tebesmilksta Briuselyje kurpiamuose popieriuose, raštuose ir įvairiausiose direktyvose, kurių pagrindu tarpsta visokio plauko lėšų įsisavintojai ir kuriomis tebemojuoja vietiniai biurokratai, ...
Europos Parlamentas ir Taryba pasiekė preliminarų politinį susitarimą dėl Europos Komisijos pasiūlymo dėl dirvožemio stebėsenos ir atsparumo didinimo direktyvos. Dirvožemio stebėsenos aktas padės ES siekti geros dirvožemio būklės, kuri būtų naudinga piliečiams, ūkininkams, žemės valdytojams ir aplinkai, sakoma Europos Komisijos prane&scaron...
Azotas – gyvybiškai svarbus elementas, reikalingas augalams augti ir vystytis. Nuo to, kiek augalai gauna azoto, priklauso ir žemdirbystės produktyvumas. Pastaraisiais metais vis daugiau žemdirbių siekia suaktyvinti azoto fiksaciją ir pakelti dirvožemio derlingumą, todėl tam naudoja daug įvairių priemonių, padedančių absorbuoti azot...
Pasėlių deklaravimo taisyklėse atsirado gerų pokyčių, tačiau žemdirbių savivaldos atstovai ir politikai agrarininkai siūlo kaip reikiant perkratyti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą (SP), kad jame neliktų papildomų lietuviškų išmonių, kurios neteikia jokios naudos, tik ryja ūkininkų laiką ir...
Vandens panaudojimas, jo kokybės išsaugojimas bei maisto medžiagų valdymas – svarbi tema ne tik žemės ūkyje dirbantiems, bet ir visuomenei. Šis klausimas susijęs ir su vandens kokybe – juk veikla, leidžianti sulaikyti laukų dirvožemiuose esamas, mineralinėmis ir organinėmis trąšomis papildomas maisto medžiag...
Klimato kaita tampa vis didesne grėsme pasaulio paveldo objektams, Kuršių nerija – ne išimtis. Vis dėlto neseniai atliktas išsamus pasaulio paveldo objekto Kuršių nerijos Lietuvos dalies pažeidžiamumo klimato kaitai vertinimas atskleidžia ne tik iššūkius, bet ir stiprybes bei galimybes šį un...
Devynioliktoji Vyriausybė programos įgyvendinimo plane numatė valstybės mastu išspręsti rūgščių dirvų kalkinimo problemą – 2028 m. III ketvirtyje siekiama nukalkinti ne mažiau kaip 10 proc. labai rūgščių dirvožemių. Tiek ūkininkai, tiek mokslininkai tikisi, kad kalkinimui bus numatytas valstybės finansavimas ir tai net...
Invazinės rūšys gali turėti nepataisomų pasekmių biologinei įvairovei, laimei, taip nutinka ne kaskart. Šį sykį istorija apie Žuvinto rezervato rūšį, kuri, vos pasirodžiusi Lietuvoje ir iškart labai paplitusi, dabar yra tolimose paraštėse ir greičiausiai, nekelia jokio didesnio susirūpinimo ar susidomėjimo. Ond...
Pastaraisiais metais vis labiau jaučiame besikeičiančio klimato padarinius. Dažnėjančios sausros, neprognozuojami temperatūrų svyravimai, vis stiprėjantys vėjai paspartina drėgmės garavimą ir dirvos eroziją. Ši žiema irgi nebuvo išimtis.
Mėšlas tampa kone aukso vertės, dėl jo jau prasideda ūkininkų ir energijos gamintojų konkurencija. Kadangi Lietuvoje gyvulininkystė traukiasi, šią organinę trąšą tenka importuoti iš Latvijos, Nyderlandų, Belgijos ar net Suomijos. Situacijos komentatoriai šaiposi, kad gal šitaip net geriau, nes mūsų aplin...
Pamatęs vėlyvą arimą ar norą arimu paslėpti sniegą, prisimenu Franklino D. Ruzvelto frazę: „Tauta, kuri naikina savo dirvožemį, naikina pati save.“ Kiekvienas ūkininkas žino, kad viskas, ką užaugina, priklauso nuo dirvožemio ir kritulių, kurie ant jo iškrenta. Be šių gamtos išteklių žlugtume. Tačiau dirvožemis sv...
Didelės energinės vertės žolinių pašarų gamyba – viena iš aktualiausių problemų, intensyvinant galvijininkystę Lietuvoje. Klimatui keičiantis, vis dažniau susiduriama su nepalankiomis oro sąlygomis, žolynų būklė prastėja, mažėja produktyvumas, nepasigaminama reikiamo kiekio pašaro, didėja gaminamos pieno bei mėsos...
Europos Komisija paskelbė 2024 m. Europos dirvožemio būklės ataskaitą, kurioje vertinama dirvožemio degradacijos būklė ES ir visoje Europoje. Ataskaitoje reiškiamas susirūpinimas dėl blogėjančios padėties ir pabrėžiama, kad reikia nedelsiant imtis veiksmų šiai tendencijai pakeisti.
Žieminių kultūrų sėja daugelyje ūkių jau baigta. Kaip ir kasmet, didžiąją žiemkenčių pasėlių dalį sudaro žieminiai kviečiai ir rapsai. Kaip pastebėjo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) doc. dr. Vytautas Liakas, sėja yra viso derliaus pamatas. „Jei nepasidaro gero pamato, nepastatys nieko. Nes tai – pamatini...
Žemės ūkio ministerija pateikė Europos Komisijai trečiąjį Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) keitimą. Jame – dėmesys ūkininkui, gamybai, atsparumo didinimui bei administracinės naštos mažinimui.
Šaltalankių derliaus nuėmimas vienuose šalies regionuose baigtas, kituose dar tik įsibėgėja, tačiau visi kalbinti augintojai tikina, kad šiais metais jų derlius mažesnis. Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos (LŠAA) prezidentas Gediminas Radzevičius, sugrįžęs iš Europos šaltalankių augintojų ...
Verda tikras diskusijų katilas dėl rapsų ir žieminių kviečių sėjos datų, bet nemažiau ginčijamasi ir apie žemės dirbimo technologijas – kuris sprendimas geriausiai tinka. Juk kultūrų auginimo būdai labai skiriasi: nuo intensyvaus žemės dirbimo, pavyzdžiui, arimo, iki tiesioginės sėjos, kai dirva visai nedirbama. Kiekviena technologija turi...
Tauragė („Tauragės žinios“). Tauragiškis Antanas sulaukęs palikimo, žemės, Deferencijos kaime ėmė kurti planus apie ten esančios sodybos puoselėjimą ir galimybę ūkininkauti. Tačiau apsilankius Nacionalinėje mokėjimo agentūroje dėl pievų deklaravimo laukė netikėta naujiena: jam priklausančiuose plotuose apsigyveno Lietuvoje ret...
UAB „Dotnuva Baltic“ toliau pildo atstovaujamos technikos portfelį – nuo liepos 1 d. pradeda prekiauti Didžiojoje Britanijoje gaminama žemės dirbimo ir sėjos technika SUMO ir didžiausią dėmesį skirs šio gamintojo juostinėms sėjamosioms. Šis efektyvus, inovatyvus ir patikimas sprendimas gerai žinomos technikos prek...
Gegužės 22 dieną Lietuva kartu su 195 pasaulio valstybėmis, pasirašiusiomis Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvenciją, mini Tarptautinę biologinės įvairovės dieną. Ją dar 2000 m. gruodžio 20 d. paskelbė Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja. Biologinės įvairovės dienos tikslas – perspėti apie grėsmes, kylančias dėl mažėjančios ...
Šiuo metu visi šalies ūkininkai pradeda sukti galvas, kaip geriausia realizuoti grūdų derlių, kuris jau už 2-3 mėnesių nuguls į aruodus. Lietuva jau ne vienerius metus yra viena didžiausių grūdų augintojų regione, tačiau didžiąją dalį derliaus ūkininkai vis dar priversti eksportuoti. Žemdirbiai viliasi, kad daugiau derliaus galėtų ...
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena, jog pareiškėjai turi laikytis žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimų. Atkreipiame dėmesį į 5 GAAB standarto „Žemės dirbimo valdymas siekiant sumažinti dirvožemio degradacijos riziką ir eroziją, be kita ko, atsižvelgiant į šlaito nuolydį&ldquo...
Europos pieno rinkos observatorija pradėjo veikti 2014 m. balandžio 16 d., lygiai prieš dešimt metų. Tai buvo pirmasis Europos Komisijos įsteigtas žemės ūkio rinkų stebėsenos centras. Nuo tada šis sėkmingas formatas buvo atkartotas mėsos, cukraus, javų, vaisių ir daržovių bei vyno sektoriuose. 2023 m. taip pat įsteigtas Trą&...
Žemės ūkio ministro balandžio 2 d. įsakymu pakeistas Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimų, taikomų nuo 2023 m., aprašas. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) pristato pakeitimu.
„Natūraliai pati gamta turėtų tvarkytis ir mums nereikėtų niekada kištis. Bet mes esame sugadinę gamtos pusiausvyrą: esame nusausinę 90 proc. pelkių, miškus atsodinę plantacijomis, todėl likusios buveinės negali išsilaikyti be mūsų pagalbos. Tam, kad išlaikytume bent nykstančių buveinių likučius – reikalin...
Aplinkosaugininkai primena, kas yra paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos ir zonos, kokia jų svarba bei kokių reikalavimų privalu laikytis.
Nūnai visokie raštai ar kalbos tiek prisotinti žodžiu „tvarumas“, kad jis jau pretenduoja tapti dar vienu Dievo įsakymu. Regis, kad tvarumu norima apgaubti viską, siekiant kažkokio išganymo, tačiau pasigilinus į turinį, neretai ima aiškėti, jog jis primena garsiai skambantį tuščią puodą. Panaši situ...
Dažnai galima išgirsti žmones svarstant, ar tikrai gamtotvarka šiandien yra reikalinga? Kodėl negalima gamtai leisti tvarkytis pačiai? „Norint palikti viską natūraliai eigai, pirmiausia reikėtų sugrąžinti buvusias natūralias sąlygas, t. y. tokias, kurios buvo bent prieš tūkstantmetį“, – sakė LIFE integruoto...
Mokslininkai įspėja – per ateinančius 50 metų, dirvožemio degradacija gali apimti tokius mastus, jog nebebus įmanoma išauginti pakankamai maisto siekiant išmaitinti žmoniją. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama tausiam ūkininkavimui. Apie tai plačiai diskutuota Taline vykusiame forume „Northen Roots“, kur daugiausi...
Pakvipo pavasariu, šiluma atidengė pasėlius, tik Šiaurės Lietuvoje sniego danga traukiasi nenoriai, dėl to augintojai nerimauja dėl snieginio pelėsio. Žinoma, jo paplitimo tikimybė yra, bet tikėkimės, kad labai menka. Pamačius pasėlius, kiekvieno ūkininko galvoje pradėjo suktis mintys, kaip savo ūkyje užauginti kuo daugiau produkci...
Varšuva (AFP-BNS). Protestuojantys Lenkijos ūkininkai antradienį pasienyje su Ukraina atidarė du ukrainiečių prekinius vagonus ir ant bėgių išpylė Vokietijai skirtus grūdus, pranešė policija.
Lapkričio pradžioje Kretingoje po stipraus lietaus kilęs potvynis, užpylęs gatves ir kiemus, ne tik naikino žmonių turtą, bet ir kilo taršos pavojus: teko į vandens telkinius išleisti nevalytas nuotekas. Šis įvykis atskleidė, kad savivaldybės ir gyventojai nepakankamai pasirengę dėl klimato kaitos vis dažniau pasikartojantie...
Šiandien Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio perspektyvų konferencijoje Europos Komisijos (EK) Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas pristatė vidutinės trukmės ateities dvylikos metų perspektyvą. Joje suformulavo, kokie pokyčiai iki 2035 m. gali vykti žemės ūkio sektoriuje. Tikintis, kad ES žemės ūkis susidoros su pereinamojo ...
„Daug kalbame apie kosmoso tyrimus, bet per mažai dėmesio skiriame žemės – dirvožemio – tyrimams“, – pastebėjo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) direktorius dr. Gintaras Brazauskas Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) bei LAMMC surengtoje konferencijoje „Dirvožemio sveikata: kokie prioritetai?&...
Stebint tendencijas grūdų rinkoje, peršasi mintis, kad dideliems pokyčiams priežasčių nėra, nes verslininkai visuomet ieškos pigesnių rinkų, kur galės nupirkti grūdų. Logiška, jiems yra svarbūs kompanijų ekonominiai rodikliai, o politiniai sprendimai lieka kažkur anapus. Ką galime padaryti? Jau daug kartų kalbėjome, kad pirm...
Grūdų kainos nuolat kinta, žemdirbystė – vienas iš sunkiausiai nuspėjamų sektorių. Kiekvienų metų rezultatus smarkiai veikia politinės, klimato ir finansų rinkos aplinkybės. Todėl surasti būdą, kaip atliepti kasmet besikeičiančius sektoriaus reikalavimus – užduotis ne iš lengvųjų. Kaip akcentuoja sėkmingi ūkininkai, kul...
Pavargusiai daržo žemei atsigauti padės sideraciniai lubinai, kuriuos kuo puikiausiai kaip žaliąją trąšą galima naudoti lysvėse. Lubinai, kurių šaknys prasiskverbia ypač giliai, – vertingas maistas ir vaistas dirvožemiui.
Natūralios pievos ir ganyklos – tai neatskiriama Lietuvos kraštovaizdžio ir kultūros dalis, jos atlieka svarbų vaidmenį gamtoje ir mūsų visų gyvenime. Pievų ekosistemos yra labai svarbios biologinei įvairovei. Jos yra daugelio rūšių organizmų buveinės. Pievose gyvena paukščiai, įvairūs laukiniai vabzdžiai (bitės, vapsv...
Vis dar galima laukuose pamatyti plūgus – nors daug duomenų paskelbta apie neigiamą vėlyvo arimo poveikį dirvožemiui, bet yra atvejų, kai arimą galima pateisinti – tai gyvulininkystės krypties ūkiai. Žinoma, galima mėšlą įterpti ir kitokiais būdais, bet kraikinį mėšlą užarti yra paprasčiau. Savaime suprantama, reikia la...
Pastaruoju metu augintojai ypač domisi tarpiniais augalais, jų suderinamumu tarpusavyje ir poveikiu dirvožemio sveikatai. Tarpinių augalų parinkimas – labai svarbi detalė, nes netinkamai suderinti augalai gali neduoti naudos. Matome po rapsų pasėtus ridikus ir garstyčias. Ar toks derinys bus naudingas?
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) iniciatyva grupė mokslininkų parengė Lietuvos dirvožemių erozijos rizikos vertinimo geografinę studiją. Joje ekspertai išanalizavo esamą šalies dirvožemių erozijos rizikos situaciją bei pateikė tris scenarijus, kaip ateityje ją gali pakeisti ūkinės veiklos pobūdis, intensyvumas bei klimato kaita. &S...
Mažeikių rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, vyksta pirmasis, regioninis „Metų ūkio“ konkurso etapas. Tačiau šio rajono geriausių ūkių ir ūkininkų rinkimai, organizatorių sprendimu, kiek kitokie, negu įprastai.
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) kviečia išbandyti įrankį, sukurtą Europos Sąjungos (ES) mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos „Horizontas 2020“ tarptautinio projekto EIFFEL metu, skirtą nustatyti įvairius dirvožemio parametrus nuotoliniu būdu.
(VDU ŽŪA langas) Mokslininkai prognozuoja, kad žmonijos populiacija toliau augs iki amžiaus pabaigos. Didėjant žmonių skaičiui kyla įtampa dėl tinkamo aprūpinimo maistu, aplinkos kokybės užtikrinimo, žaliavų teikimo ar galimybių pažinti nesuniokotą ekosistemų – augmenijos, gyvūnijos, kraštovaizdžio – įvairovę. Šiuo atžv...
Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuvos kiaulininkystės sektorius patyrė reikšmingų pokyčių – maždaug perpus sumažėjo kiaulių skaičius, užsidarė daug ūkių. Smulkieji augintojai nebepakėlė biosaugos reikalavimų dėl afrikinio kiaulių maro (AKM), o stambius kompleksus spaudžia visuomenės nusiteikimas prieš kvapus ir kyl...
Pastaruoju metu daug kalbama apie žieminių rapsų priežiūrą prieš žiemą, o žieminiai kviečiai kaip ir atsiduria antrame plane. Labai gerai, kad nemaža dalis augintojų atkreipė dėmesį į sėklų kokybę, teiravosi, kaip elgtis, jei sėklų laboratorinis daigumas kaip ir normalus, bet sėklų gyvybingumas stebėtinai žemas. Daugelis daug dėmesio skyr...
Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) aptariant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) keitimą, tai pristatęs žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis buvo apibertas aštriais klausimais, į kuriuos ne visada turėjo aiškų atsakymą. Žemdirbių organizacijų atstovai konstatavo, kad daugelis ekosc...
Žemės ūkio ministerija gavo Europos Komisijos (EK) pastabas dėl pirmojo Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano keitimo. Keitimo derinimo procedūra tęsiasi, šiuo metu rengiami atsakymai EK. Kadangi dauguma siūlymų keisti Strateginį planą, ypač susijusių su geros aplinkosauginės ir agrarinės būklės (GAAB) ...
(1).jpg)
.png)
