Drambliniai česnakai skaniausi kepinti

Kaip atrado skonį

„Daugelis lietuvių, taip pat ir aš dramblinius česnakus pradėjau auginti nuo vienos galvutės, tik po dvejų metų teko jų paragauti, o didesnio derliaus sulaukėme po trejų,“ – prisiminė D. Pocienė.

Skonis, pašnekovės žodžiais tariant, – pusiau česnako, pusiau poro. „Šviežio dramblinio česnako skonis toks švelnus, kad vos juntamas, o ir, tarkim, į sriubą įdėjus apie pusės kumščio dydžio dramblinį česnaką, jis, galima sakyti, išlieka neutralus, vos juntamas tik įdomus poskonis. Bandėme garinti, bet taip pat nesėkmingai“, – ir nors visa šeima galutinai nusivylė šia prieskonine daržove, D. Pocienės eksperimentai nenuėjo veltui.

Jos atradimas buvo kepti drambliniai česnakai: ir skanu, ir nedirgina skrandžio, o šiaulietei tai buvo itin svarbu. Iš pradžių juos pakepina svieste, paskui aliejuje, kaip ir kitas daržoves – morkas, cukinijas ar kitas.

Auginti nesunku

Labiausiai pasiteisino tradicinis šių česnakų sodinimas: po skiltelę į dirvą, tik kiek vėliau negu žieminius česnakus, rugsėjo antroje pusėje. Sodinti tenka giliai, kaip sakoma, per kastuvą gylio, ir tai tikra tiesa, kuri pasiteisina.

Ant žemės paviršiaus D. Pocienė dar užmulčiuoja lapais arba durpėmis. Trąšomis nelepina, bet biohumuso ar kitokių natūralių trąšų nepagaili. Kaip ir kitos daržovės, vasarą drambliniai česnakai laistomi su purkštuvėliais. Nukasami irgi kiek vėliau negu žieminiai, kai pradeda gelsti, rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjį.

200 g sveriančios akinamai baltos dramblinių česnakų galvutės kasmet vis plačiau pasklinda po Lietuvą, ir kiekvienas augintojas jų švelnų skonį sau pritaiko savaip.

Tiesa, pabandžius sodinti vadinamuosius orinius česnakiukus, „vaikučius“, šie netikėtai sudygo, bet...tik po trejų metų.

„Rasų“ korespondentė Jolanta TAMAŠAUSKIENĖ

Daivos Pocienės nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.