Dronai žemės ūkyje: daugiau klausimų nei atsakymų

Skraidantiems robotams žemės ūkyje brėžiama svaiginanti ateitis, tačiau nūnai dažnas ūkininkas svarsto, ar su dronais siejamos viltys iš svaigaus aukščio nenusileis ant kietos žemės. Tvirtinama, kad jie galėtų ne tik žvalgyti laukus, bet ir purkšti, tręšti, sėti. Ūkininkai jau dairosi ir į pramoninius dronus, tačiau į laukus vairuoja patikimą tradicinę techniką. Jie dar turi daug klausimų ir abejoja dėl dronų „žalumo“, mat jų Achilo kulnas – akumuliatorių įkrovimas.

Lengvins dronų naudojimo tvarką

Bepiločių skraidyklių gamintojai jas beatodairiškai liaupsina ir žada didžiulę pažangą žemės ūkyje, o jų pardavėjai agrodronus sieja su efektyvumu, ekonomine nauda ir ekologija. Dronai valdomi mobiliąja programėle, o varomi – elektra įkraunama baterija. Jie gali kartografuoti, sėti, tręšti, purkšti, stebėti pasėlių ir derliaus būklę, nustatyti augalų ligas, kenkėjus ir kt. Vardijami privalumai vilioja – tik pirk, naudokis ir būsi efektyvus bei „žalias“. O tai jau didelis pliusas žygiuojant žaliąja kryptimi.

Ūkininkus naudotis agrodronais drąsina ir Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), neseniai paskelbusi, kad su Susisiekimo ministerija vertins galimybes, kaip supaprastinti reikalavimus žemės ūkyje naudojamiems agrodronams. Dabar šiuos bepiločius orlaivius galima naudoti tik laikantis specialiųjų reikalavimų. Pasak žemės ūkio viceministro Donato Dudučio, ūkininkai (gal dronų pardavėjai? – red. pastaba) norėtų inovacijas diegti sparčiau ir prašo supaprastinti šiuo metu galiojančias bepiločių orlaivių naudojimo taisykles. „Žemės ūkio specialistai paskaičiavo, kad ši žemės ūkio inovacija yra ir ekonomiškas, ir ekologiškas sprendimas. Agrodronai purškia iš panašaus (1–3 m) aukščio, kaip ir prie traktoriaus prikabintas purkštuvas, tačiau bepiločiai orlaiviai leidžia preciziškai aptarnauti net sunkiai prieinamas lauko vietas, sutaupyti augalų apsaugos priemonių, nepalieka technologinių vėžių“, – pranešime žiniasklaidai dronus gyrė ŽŪM.

Europos Komisija yra nustačiusi, kad žemės ir miškų ūkiui skirti agrodronai priskiriami specialiajai dronų kategorijai, todėl jiems kilti reikalingi leidimai. Juos Lietuvoje išduoda Transporto kompetencijų agentūra.

Europos Sąjunga riboja ir pesticidų purškimą iš oro. Šiuo metu ūkininkai, norintys purkšti augalų apsaugos produktus iš oro, turi gauti vienkartinius leidimus. Dėl jų reikia kreiptis į Valstybinę augalininkystės tarnybą prie ŽŪM. Leidimų išdavimas užtrunka iki iki 8 dienų.

Euforija dėl žalumo

„Ūkininko patarėjo“ kalbinti ūkininkai inovacijų nesipurto, tačiau nepraranda ir atsargumo, vertindami liaupsinamus skraidančius robotus. Taip pat turi abejonių ir dėl jų „žalumo“, mat dronai varomi baterijomis, kurias reikia nuolat keisti, krauti. Intensyviau dirbant, realiausias įkroviklis lauke – dyzelinis generatorius. Be to, kai ką nors ima girti, taigi, ir piršti, politikai bei valdininkai, žemdirbiai tampa dar atsargesni.

Kėdainių r. daržininkas ir javų augintojas Saulius Dambrauskas neslėpė, kad nūnai dar gana skeptiškai ir atsargiai žiūri į bepilotes skraidykles, nors šiam ūkininkui tikrai neprikiši pažangos stokos – prieš 3 metus jau buvo įsigijęs žvalgomąjį droną, tačiau sugedo jo valdymas, ir jau neberanda reikiamų detalių. Ūkininkas supranta, kad technologijos greitai keičiasi, dronai tobulėja.

„Matyt, didelių stebuklų dar nėra, bet tam tikrose vietose juos galima pritaikyti ir purškiant pasėlius, sėjant. Naujos technologijos leidžia sisteminius fungicidus purkšti praskiedus su nedideliu kiekiu vandens. Bet pats į tai žiūriu dar atsargiai, reikia išbandyti. Pardavėjai siūlo, giria, bet ūkininkas nelabai patiklus, daug kur nusvilęs, tad norėtųsi, kad pirmiausia išbandytų mokslas“, – savo nuomonę „Ūkininko patarėjui“ išsakė S. Dambrauskas.

Jam patrauklesnis atrodo dronų panaudojimas sėjant tarpinius pasėlius, kai į hektarą išbarstomas nedidelis kiekis sėklos. Tokiu atveju bepilotė skraidyklė galėtų atstoti įprastą techniką. O dėl žvalgomųjų dronų naudos ūkininkas abejonių neturi: „Pakeli skraidyklę aukštyn ir matai didelį lauką, pasėlių būklę, nereikia važiuoti. Dronus galima būtų naudoti nustatant draudiminius nuostolius, vertinant drenažą ir kt. Manau, kad tam tikroms funkcijoms atlikti gal net šiemet naudosime droną.“

Kalbėdamas apie dronų akumuliatorių įkrovimą, S. Dambrauskas sakė, kad lauke galima pasistatyti generatorių, kuris būtų varomas dyzeliniu kuru. „O tie, kurie nori būti labai „žali“, tegu ant bagažinių įsirengia saulės baterijas. Man regis, kad su tuo „žalumu“ mes perlenkiame lazdą ir patys sau prieštaraujame. Juk tiems patiems akumuliatoriams pagaminti daug visko sunaudojame ir gamtą teršiame, o paskui rėkiame, kad esame labai „žali“. Ir elektrinių automobilių gamyba nėra tokia jau nekalta“, – samprotavo ūkininkas.

Teoriškai – gražu

Jaunosios kartos ūkininkas iš Druskininkų savivaldybės Antanas Vailionis priminė, kad dar tarybiniais laikais dvisparniai lėktuvai, vadinamieji „kukurūznikai“, purškė laukus, tad dabar nenuostabu, jog tai gali daryti skraidantys robotai. „Jeigu jie pajėgūs tai daryti – valio, bet pats asmeniškai su tuo nesusidūriau, mačiau tik internete. Teoriškai atrodo patraukliai, o praktikoje būna, kad naujovėmis ir nusiviliama, bet bandyti ir tobulėti reikia“, – įsitikinęs jis.

Biržietis ūkininkas, agronomas Kęstutis Armonas ŪP teigė, kad su dronu yra nusifotografavęs laukus, tačiau plačiau jo nenaudojo, tad ir vertinimų neskubėjo išsakyti: „Neturiu aiškios nuomonės, nes neturiu ir darbo patirties su jais. Ir savo krašte neteko matyti dirbančių dronų.“

Jis svarstė, kad galbūt ir patys ūkininkai nėra pribrendę dirbti su bepilotėmis skraidyklėmis, labiau pasitiki traktoriais, sėjamosiomis ir purkštuvais. „Dar turi atitarnauti esama technika, kuri yra moderni, valdoma iš palydovų, leidžia taikyti tiksliąją žemdirbystę – kuo tiksliau dirbti su mažesnėmis išlaidomis. Tad į antžemines skraidykles dar žiūrima iš tolo. Turbūt reikės gal mažiausiai 5 ar daugiau metų, kad dronai būtų masiškiau naudojami žemės ūkio gamyboje“, – svarstė K. Armonas.

Tikisi spartaus progreso

Kėdainių krašto ūkininkas, Ažytėnų žemės ūkio bendrovės vadovas Šarūnas Šiušė – žinomas inovatorius, ūkyje taikantis daug šiuolaikinių ūkininkavimo technologijų ir pasiekiantis gerų rezultatų. Jis pasakojo, kad jau gana seniai naudoja dronus savo laukų apžiūrai, porą projektų įgyvendino kartu su mokslininkais.

„Skenavome augalus, stebėjome jų būseną, kokių mikroelementų trūksta, žemės struktūros pokyčius ir kt. Manau, kad tai įgis pagreitį ir ateityje bus svarbus įrankis, kuriuo pasinaudodami ūkininkai galės greitai ir efektyviai priimti sprendimus. Dabar jau kalbama apie dronus, kurie gali atlikti agrotechninius darbus, matome, kad bandymuose jie purškia pasėlius ir kt. Bet reikia daugiau laiko juos konkrečiai pačiupinėti, pajausti tas galimybes. Yra ir pliusų, ir minusų – reikia laiko susivokti“, – ŪP pripažino ūkininkas.

Š. Šiušė įsitikinęs, kad gamybiniai dronai išplis, kai žemdirbiai pajaus realią ekonominę naudą. Jis mano, kad to dar reikės palaukti, bet galbūt ne taip ir ilgai. „Bepiločių skraidyklių technologijos dar nėra tobulos, bet sparčiai vystosi. Matome, kokie pokyčiai yra per pastaruosius 5 metus, o kas bus dar po tiek metų? Manau, kad reikia šiek tiek palaukti, kad praktiškai pamatytume naudą ir drąsiai naudotume savo ūkiuose“, – samprotavo ūkio vadovas.

Jis mano, kad dronai būtų naudingi lokaliu mastu – papurkšti, patręšti, taip pat galbūt atstotų smulkių sėklų sėjamąsias. „Jei dronai atliktų tam tikrus darbus nepalankiomis sąlygomis, kai negalima įvažiuoti į laukus, tikrai būtų naudinga. Ir pasėlių technika nemindžiotų. Ar taupytų sąnaudas? Tam tikrų pliusų būtų, nes našus ir išmanus purkštuvas labai brangus, ne visi gali jį įpirkti. Dronų našumas galbūt mažesnis, bet jie yra pigesni, be to, vienas žmogus gali valdyti nuo 3 iki 5 skraidyklių. Aišku, čia dar tik teoriniai pliusai“, – pastebėjo ŪP pašnekovas.

Stabdo teisiniai niuansai

Š. Šiušė vardijo ir galimus dronų panaudojimo žemės ūkyje trūkumus – prisitaikymas prie gamtos sąlygų, pajėgumas pakelti didesnį kiekį purškalo, nes ne visi chemikalai yra paruošti mažoms purškimo normoms, ko reikėtų naudojant dronus. „Tikėtina, kad ateityje ir jų kaina bus priimtinesnė, nes ne visiems dronai, ypač tie, kurie gali atlikti praktinius darbus, dabar įperkami“, – svarstė jis.  Pasak ūkininko, dar viena svarbi detalė – reikia keisti baterijas, turėti pakankamai atsarginių, jas įkrauti, nes jos „dirba“ gana neilgai. „Dirbant, matyt, lauke reikės turėti generatorių, čia yra tokių praktinių nežinomų niuansų. Bet, manau, kad progresas tai išspręs“, – pažanga tiki ūkio vadovas.

Š. Šiušė užsiminė ir apie dronų naudojimo teisinius niuansus. „Jeigu visi skraidys kaip nori ir kada nori, nieko gero nebus. Kita vertus, Europoje yra patys griežčiausi gamtosauginiai reikalavimai, ir tai pristabdo dronų naudojimą. Prieš 3 mėnesius buvau Ukrainoje, kur nėra tokios griežtos aplinkosaugos, tai ten jie plačiau naudojami. Amerikoje irgi nėra tokių griežtų reikalavimų, tad ten dronai greičiau ir plačiau bus naudojami žemės ūkyje. O Europoje kitokia tvarka.“

Ekologiškas sprendimas

Bendrovės „Agrodronas“ vadovas Mindaugas Dorelis ŪP tikino, kad dronų poreikis yra didelis: „Ši technologija skirta ūkininkų resursams taupyti ir gamtai tausoti. O tie, kurie nenori eiti inovacijų keliu, bus priversti galvoti. Matome tendencijas, kad degalai brangsta, keliami papildomi reikalavimai dėl gamtos išteklių tausojimo, kyla rūpesčių dėl pesticidų daromos žalos ir kt. Ekonomiškumas, išteklių ir gamtos tausojimas bei ekologija – pagrindiniai dronų privalumai.“

Jis teigė, kad ūkininkai agrodronus jau naudoja ir papildomam tręšimui, ir kultūrų įsėjimui – reikalaujama, kad ne mažiau kaip 5 proc. nuo sėjamo ploto būtų azotą kaupiantis žolinis įsėlis.

Žemės ūkiui dronus siūlančios įmonės vadovas pabrėžė, kad šios bepilotės skraidyklės – ekologiškas sprendimas ūkiams. „Jų baterijos yra ilgaamžės, įkraunamos labai greitai – per 10 min. Vieno įkrovimo pakanka 3–4 ha apdirbti. Įkrovimas galimas nuo elektros tinklo arba generatoriaus. O jeigu ūkininkas lauke turi įsirengęs saulės baterijas, tada tai – itin „žalias“ ūkio pagalbininkas. Ši technologija visiškai neteršia gamtos, nes neišmeta CO₂ dujų, tausoja dirvožemį – jo nesuslegia ir nepalieka technologinių vėžių“, – nesivaržydamas gyrė savo prekę M. Dorelis.

Daug nežinomųjų

Žemės ūkio techniką parduodančios bendrovės „Rovaltra“ komercijos direktorius Jonas Trainaitis mano, kad dėl agrodronų yra daug klausimų ir nežinomųjų – kaip jie praktiškai veikia, ar bus patogu įkrauti jų baterijas, galop, ar ūkio darbuotojai lengvai perpras jų valdymą ir kt.  „Jau ir dabar ūkininkams nėra lengva rasti darbuotoją, kuris valdytų modernų traktorių. Aišku, jie perpranta technologijas, kelių naujų mygtukų atsiradimas didelio streso neįneša, bet, kiek girdžiu, kai atveža naują daiktą, reikia mokymų“, – samprotavo jis.

J.Trainaitis svarstė, kad rūpesčių gali kelti dronų akumuliatorių įkrovimas – kokie bus to kaštai, ar ūkininkas turės resursų ir t. t. „Ūkiai skaičiuos, ar nebus daugiau darbo, išlaidų, sugaišto laiko nei naudos. Gal geriau viską atlikti su šiuolaikine technika, kuri aprūpinta naujausiomis technologijomis, navigacija ir leidžia preciziškai dirbti, analizuoti“, – savo nuomonę dėstė „Rovaltros“ komercijos direktorius, pridūręs, kad nėra labai įsigilinęs į dronų privalumus ir trūkumus.

Kitaip siekia „žaliojo“ efekto

Bendrovės „Lytagra“ komercijos direktorius Rimas Norvilas neslėpė, kad kol kas gana skeptiškai žiūri į agrodronus: „Taip, pasėlių stebėjimui, analizei, darbų proceso organizavimui palengvinti juos galima pritaikyti, bet dėl naudojimo purškimui, tręšimui, sėjai yra daugiau klausimų nei atsakymų, stinga aiškumo ir konkretumo. Čia kaip posakyje: „Kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių.“ Jis tvirtino, kad įmonės akiratyje – į perspektyvą orientuotos inovacijos, susietos su žaliąja ekonomika, alternatyviais energijos šaltiniais. „Štai, pavyzdžiui, kiek „žaliosios“ naudos teikia kukurūzų auginimas. Jų hektaras per savo vegetacijos periodą pagamina deguonies apie 60 žmonių visiems metams, absorbuoja CO₂. Be to, iš vienos tonos kukurūzų siloso galime išgauti apie 200 kubų biodujų. Tokiu būdu galime siekti „žaliojo“ efekto“, – aiškino R. Norvilas, pabrėžęs, kad į šią sritį pastūmėjo kompanijos „New Holland“ naujovė – metano dujomis varomas traktorius.

Autorės, „Agrodrono“ ir socialinio tinklo nuotraukos

2022.03.20

ŪP korespondentė - Vida TAVORIENĖ