Druskininkų pašonėje – laimingo gyvenimo oazė

Pradėjo gaminti saldainius

Šalia Druskininkų kurorto esančiame vaizdingame Kaziulių kaime B. ir A. Boziai gamina vaisinius saldainius išskirtiniu pavadinimu „Basa“. „Gal kiek neįprastas pavadinimas saldainiams, tačiau mūsų šeimai reikšmingas, nes jame užkoduoti mano, žmonos ir abiejų sūnų – Simo ir Arno, vardai“, – paaiškino A. Bozys.

Prieš keletą metų pradėję gaminti rankų darbo vaisinius saldainius, Boziai tapo pirmaisiais Druskininkų savivaldybės ūkininkais, kurių gaminiai notifikuoti „Rakto skylutės“ simboliu, reiškiančiu, kad juose įdėta mažiau cukraus, druskos, sočiųjų riebalų, transriebalų, nėra maisto saldiklių – jie palankesni sveikatai.

Ūkininkauti šeima pradėjo susiklosčius aplinkybėms. Prieš 15 metų mirus Arvydo tėvui, sutuoktiniai savaitgaliais iš Druskininkų, kuriuose gyveno, važinėdavo prižiūrėti senelių sodybos, nė negalvodami visam laikui įsikurti kaime. „Pamažu savaitgaliai ilgėjo, kol galiausiai apsisprendėme miestą iškeisti į kaimą, kad būtų linksmiau, kieme atsirado pulkelis įvairių veislių vištų, Berišon diu šer veislės avių, o kiek vėliau – dar ir nedidelė banda galvijų“, – „Ūkininko patarėjui“ apie įsikūrimą kaime pasakojo A. Bozys ir pridūrė, jog rinkdamiesi vištas ir avis norėjo, kad gyvūnai būtų išskirtiniai.

Anot B. Bozienės, jų su vyru gyvenimo variklis yra įdomybių ir naujų galimybių paieškos, todėl, kai jos tėvų sode gausiai užderėjo rudeninių slyvų, veikli moteris sugalvojo gaminti vaisines pastiles. „Pabandėme, pavyko, patiko ir užsikabinome“, – sakė moteris. Pirmiausia Birutės pagamintas pastiles testavo sava šeima, po to įvertino vaikų draugai mokykloje.

Įsirengė cechą

B. Bozienės gaminamus saldainius netruko pamėgti kurorto gyventojai ir svečiai, tad ūkininkai, norėdami, jog kuo daugiau žmonių galėtų mėgautis sveikais saldumynais, nutarė įsirengti šiuolaikišką, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) reikalavimus atitinkantį cechą ir išplėsti gamybos apimtis.

„Nuo pamatų iki stogo cechą pastatėme ir įsirengėme savo šeimos lėšomis bei jėgomis. Vienintelis pagalbininkas buvo COVID-19 virusas, nes nereikėjo vaikų vežioti į mokyklą ir būrelius, tad likdavo daugiau laiko statyboms“, – juokavo B. Bozienė. Statybų vadovas ir pagrindinis darbininkas buvo šeimos galva, statybininko patirties įgijęs Norvegijoje, kur beveik dešimt metų dirbo statybų sektoriuje.

Vaisius ir uogas saldainių gamybai Boziai užsiaugina savo sodyboje, keliolikos arų sklype, arba prisiuogauja šalia sodybos esančiame miške. Kadangi prie namų žemė labai prasta, dirvožemį darbštiems dzūkams teko pagerinti papildomai atsivežant geresnės žemės.

Birutė ir Arvydas pagamina tiek saldainių, kiek suspėja, tačiau baigiantis sezonui jų visada pritrūksta. Šią padėtį padėtų išspręsti ūkio plėtra, tačiau tai iš karto padidintų išlaidas bei biurokratinį krūvį, kurio nė vienas iš sutuoktinių bent kol kas nenorėtų užsikrauti.

Skonių įvairovė

„Pasisodinome braškių, aviečių, šilauogių, sausmedžių, juodųjų serbentų – įvairių uogų, iš kurių galima gaminti pastiles“, – išvardino auginamas uogas B. Bozienė. Dzūkai augina ir muskatinius moliūgus, iš kurių pavyksta pagaminti pačius skaniausius, ypač vaikų mėgstamus cukatus.

Visi „Basos“ saldainiai gaminami be cukraus ir be dažiklių, tik iš natūralių vaisių ir uogų, išskyrus moliūginius, į kuriuos dedama šiek tiek cukraus. „Saldumo mūsų saldainiuose yra tiek, kiek turi pati uoga ir obuolys, be to, mes neatskiriame uogų sėklų. Iš pradžių dėl kauliukų nusiskundimų negirdėjome, o dabar, kai jau eina ketvirti metai, kai kurie pirkėjai pradėjo pageidauti pastilių be kauliukų. Tačiau šį pageidavimą išpildyti nėra paprasta, nes reikėtų keisti gamybos technologiją“, – aiškino visus receptus „Basos“ saldainiams sukūrusi profesionali kulinarė-konditerė B. Bozienė.

Saldainių skoniai priklauso nuo naudojamų uogų, tačiau į visų sudėtį įeina obuoliai, suteikiantys pastilėms minkštumo ir lankstumo, bet nepakeičiantys ir neužgožiantys uogų skonio. Moteris apgailestauja, kad technologiškai ne iš visų uogų galima pagaminti saldainių, nes juostelės iš kai kurių būna per trapios, jų negalima suvynioti.

„Basa“ saldainiais Boziai prekiauja Druskininkų turguje, siunčia per paštomatus į įvairius Lietuvos kampelius, o aplinkinių kaimų ir Druskininkų gyventojai nusipirkti atvažiuoja į namus. „Geriausia, kai žmogus perka turguje, tada jis pamato visą asortimentą ir gali išsirinkti labiausiai patikusius. Neapsisprendžiantiems, kokio skonio saldainius rinktis, patariu, kad rinktųsi su tomis uogomis, kokias mėgsta“, – akcentavo B. Bozienė.

Nemaža dalis Bozių ūkio produkcijos iškeliauja į užsienį kaip lietuviškos lauktuvės, ypač populiarūs yra saldainių rinkiniai, sudėlioti iš valstybinės vėliavos spalvų ir liaudiškų audinių raštų motyvų.

Kol kas Boziai neketina steigti internetinės parduotuvės, saldainių pakuoti į puošnesnes dėžutes ar papildomai reklamuoti savo produkcijos. „Prekiaujant elektroninėje parduotuvėje ir pakeitus įpakavimo dėžutes, neišvengiamai pakiltų saldainių kaina, tada mažiau žmonių galėtų jų nusipirkti. Juo labiau šiuo metu, kai svarbiausi maisto produktai yra žymiai pabrangę, o saldainiai – ne pirmojo būtinumo prekė. Reklamuoti papildomai mūsų saldainių nereikia, tai puikiai daro pirkėjai, perduodami atsiliepimus iš lūpų į lūpas“, – verslo įžvalgomis pasidalino B. Bozienė.

Sužavėjo pomidorai

Birutė ir Arvydas daugelį metų daržoves augindavo tik savo šeimai. Apie prekybą pomidorais, lietuvių mėgstama ir pasaulyje pagal populiarumą ketvirtą vietą užimančia daržove, susimąstė turguje, žvelgdami į senjorų porą, kuri ne vienerius metus sėkmingai jais prekiavo. „Pagalvojome, kodėl nepabandžius ir mums, juk ir turguje žmonės ieško ko nors įdomaus. Nusprendėme auginti ir prekiauti pomidorais, nuo tradicinių besiskiriančiais spalvomis, formomis“, – dar vieną mėgstamą veiklą atskleidė B. Bozienė.

Taip Bozių šiltnamiuose pradėjo augti žalsvi, gelsvi, dryžuoti, dideli ir maži, įvairiausių formų ir skonių pomidorai. Anot A. Bozio, pomidorus jie pirkėjams siūlo pagal savo metodiką. Į indelį, kuriame telpa maždaug kilogramas pomidorų, prideda įvairiausių jų rūšių, kad žmonės galėtų paragauti ir išsirinkti labiausiai patinkančius, o kitą kartą atėję nusipirktų būtent tos rūšies. Išskirtinius pomidorus Boziai tiekia originalius patiekalus gaminančiai kavinei. Praėjusiais metais jų išauginti pomidorai keliavo ir į „Sūrių šventę“.

Nederlingose žemėse sunku užauginti kokybiškų daržovių, todėl sutuoktiniai kiekvienam pomidoro daigui kasa duobę, į kurią pripila komposto, nes kitaip derlius nedžiugintų, be to, spalvoti pomidorai ir šiaip yra lepesni, veda mažiau vaisių. Vieną kartą, kai perpikuoja daigus, kad sustiprėtų šaknynas, pomidorus patręšia ekologinėmis trąšomis.

Dėl pomidorų dzūkams tenka kovoti su kurkliais, kurių drėgnoje vietovėje apstu ir kurie kasmet dalį daigų nukerta. „Praėjusią vasarą mums į pagalbą atskrido kukučiai, labai mėgstantys kurklius, tad praradome tik 4 daigus“, – džiaugėsi A. Bozys sparnuotais pagalbininkais.

Kad išsaugotų pomidorų įvairovę, Boziai sėklas perka parduotuvėse, užsisako internetu, keičiasi su kitais augintojais. Pernai ūkininkai augino 72 veislių pomidorus.

Dirba ir turi

„Nesame milijonieriai, bet iš savo ūkio galime laisvai pragyventi. Žinoma, kiekvieno žmogaus gerovės matas kitas. Mano požiūrį į namus ir gyvenimo kokybę labai pakeitė gyvenimas Skandinavijoje“, – ŪP teigė A. Bozys. Vyrui pritarė ir žmona. „Pati pradžia buvo sunkoka, tačiau esame laimingi, galime gyventi kaip norime, jei dar įstatymai būtų palankesni smulkiems ūkiams, būtų dar geriau“, – tikino ji.

Apie saldainių gamybos plėtrą sutuoktiniai tvirtina negalvojantys, tačiau darbštūs ir sumanūs žmonės planų dėl veiklos plėtros turi. Mintyse kirba užmačios džiovinti pomidorus ir iš pomidorų gaminti aliejų.

ŪP korespondentė Rita KRUŠINSKAITĖ

Asmeninio albumo nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.