Du broliai – sėkmingas verslas

Tokia išvada peršasi pasakojant apie anykštėnus brolius Valdemarą ir Audrių Juškas. Jų valdoma „Anykščių daržovių“ įmonė – stambiausias ir sėkmingiausias uždaro grunto daržovių ūkis šalyje, vienas didžiausių privataus verslo darbdavių ne tik Anykščių rajone, bet ir visoje Aukštaitijoje, sukūręs modernų kompiuterizuotą daržininkystės verslą, vis tobulinantis technologijas, plečiantis veiklos sritis.

Regi privalumą

10 ha šiltnamių, kuriuose – įvairių veislių pomidorai ir agurkai, olandų technologija auginamos ir brandinamos braškės. Siekiama auginti derlių ištisus metus, be pertraukų, todėl įrengtos 8 megavatų biokuro katilinės. Dabar plečiama produktų perdirbimo kryptis. Metinė daržovių ūkio apyvarta – 4,5 mln. Eur – per pastaruosius penkerius metus išaugo beveik dvigubai... Privalumai ir laimėjimai atrodo labai solidūs. Tik dar būtina patikslinti: abu broliai vieningai tvirtina, kad be šalies ir europinės paramos šiltnamių ūkis Lietuvoje būtų visai išnykęs. Privačių pastangų konkurencijai atlaikyti ir plėtrai užtikrinti neužtektų.

Broliai regi ir kitą privalumą – tai šeimos ūkis, glaudi komanda, kuri sprendimus gali priimti lanksčiau ir realizuoti sparčiau. „Kalbėkime ne vien apie šiltnamius. Koks būtų mūsų šalies žemės ūkis, su kokia technika dirbtume laukus, kokie traktoriai, kombainai važinėtų, jeigu ne Europos Sąjungos parama? Taigi negalim sakyti, kad šiltnamiams teko išskirtinės privilegijos, šiltnamio sąlygos“, – „Ūkininko patarėjui“ kalbėjo A. Juška, brolių verslo pradininkas ir steigėjas.

Pirmoji karta prie žemės

Įprasta, kad ūkininkauti pradedama paveldėjus senelių ar tėvų žemes, perėmus tėvų įdirbį. „Mes neturėjom ko paveldėti, tik įprotį dirbti. Augom mieste, Anykščiuose, tėvai darbininkai, mažai mokslo, mažai galimybių. Audrius pirmasis, metęs darbą „Anykščių vyno“ gamykloje, ėmė apie 1992 m. auginti daržoves, prekiauti turguose. Tada viskas keitėsi, viskas buvo nauja, konkurencija, bankrotai. Aš dirbau „Lifosoje“ Kėdainiuose. Plečiantis darbams, broliui reikėjo pagalbininkų“, – redakcijai pasakojo Valdemaras.

Reikėjo žemės šiltnamiams. Nupirko iš Valdemaro krikšto tėvo Antano Gražio, vėliau dar iš kitų giminaičių. 2005 m. parengę projektą, gavę europinę paramą, pastatė 2 ha plėvelinį šiltnamį ir dujų katilinę. Tai buvo pirmasis plėtros etapas, iki 2016 metų sekė dar du. Pastatytas naujas 2 ha šiltnamis su biokuro katiline (beje, kurą gamina patys), vėliau – 6 ha šiltnamis su galingesne 6 megavatų katiline. Kokios gautos paramos? Drovu sakyti, į hektarą – po 1 mln. Eur. Paramos rodo turint reikalų su bankais. Kokia savijauta nuolat jaučiant skolos alsavimą? „Įsipareigojimai leidžia išvengti depresijos, pagydo nuo negerų emocijų, pasiteisinimų, baimių, kas bus ar gali būti... Kad ir kas bebūtų, reikia atsilaikyti, kitokios verslo plėtros šiais laikais nebūna “, – tokia Audriaus mintis su pajuokavimo gaidele.

Šeimos ūkis ir tokios didžiulės verslo apimtys? Daržovių auginimas yra brangus užsiėmimas rankų darbo imlumu. Reikia darbščių žmonių, patikimos užauginto derliaus pardavimo schemos. Ir šį darbų ratą suka du broliai? Vyresnysis Valdemaras pažeria skaičių: „Kai būna darbų pikas, nuo balandžio iki lapkričio, pas mus iš viso dirba 180 žmonių, įprastai – 160. Dirbam nuolat, be pertraukų. Dabar jau gal ketvirti metai per sezoną imame tris agurkų derlius – 1 ha įdiegėme natrio lempų technologiją, auginame ilgavaisius agurkus, jau turim savų daržovių ir Kalėdų laikotarpiui. Anksčiau tik įvežtinės, importinės parduotuvėse buvo.“ Dauguma darbuotojų yra iš Anykščių, bet dirbti atvažiuoja ir gyvenantys kaimyniniuose rajonuose. Žmonės atvežami dviem ūkio autobusėliais, tenka į vieną galą sukarti iki 50 km. 90 proc. darbuotojų – moterys, vyresnio amžiaus žmonių nėra, daug jaunimo. Yra dirbančiųjų šiltnamiuose, yra specialistų – agronomų, mechanikų, elektrikų, vadybininkų. Yra produkcijos fasuotojų, katilinės operatorių, vairuotojų, kurie išvežioja produkciją užsakovams ne tik Lietuvoje, bet ir toliau – į Londoną, į Taliną. Tuos žmones broliai vadina patikima komanda.

„Esame didžiausias privataus verslo darbdavys Anykščiuose, trečias po savivaldybės ir ligoninės. Sumokame nemažus mokesčius biudžetui, valstybei ir savivaldybei. Po antrojo plėtros etapo padėjome savivaldybei stipriai sumažinti bedarbystę, tokie yra pliusai iš privataus verslo“, – pasakojo V. Juška.

Kitas argumentas šiltnamių labui – naudos intensyvumas. Uždaro grunto daržovių auginimui 1 ha žemės įdarbinami 11 žmonių, o ūkininko laukuose 1 tūkst. ha įdirba keletas žmonių su galinga technika. Pasak brolių, šiltnamio daržovių auginimas yra specifinė veikla, bet vis dar per menkai remiama valstybės. „Švedijoje yra panašios gamtinės sąlygos, o parama šiltnamiams gal tris kartus didesnė“, – patikino Audrius. Jeigu būtų anksčiau apie tai pagalvota, gal nebūtų sunykę ir didieji iš sovietmečio likę daržovių kombinatai, dabar valgytojai geriausiai žino tik Kietaviškių pavadinimą.

Kelias iki stalo – atskiras mokslas

„Anykščių daržovės“, pasak brolių, bendradarbiauja su visais šalies prekybos tinklais, bet sutartims pasirenka geresnes sąlygas. Derybose visada svarbu pasiūlyti naujovių. O naujovės – labai trapus dalykas. „Tarkim, norime didesnio asortimento, įvairesnių veislių. Užauginti gal ir pavyks, o ar patiks skonis valgantiesiems? Prieš kelerius metus buvo tokia istorija: auginom labai gražius geltonus pomidorus, neblogai pirko, priauginom daug. Liko, nepardavėm. Kitąmet kiekį sumažinome, o pirkėjai jau pasigedo... Tokių dalykų negali numatyti, tik bandai atspėti“, – įsitikinęs V. Juška.

A. Juška įsitikinęs, kad pirkėjui svarbiausia – produkto skonis, natūralumas, kuo mažiau chemijos, kuo daugiau ekologijos. Tačiau verslui reikia dar ir gerai paskaičiuoti, pasverti, kad nenutiktų taip, jog pageidaujamos kokybės produktas taip pabrangs, kad pirkėjas jo neįpirks. Juolab kad prekybos centruose įvežtinių konkuruojančių produktų netrūksta. Pasak brolių, variantų yra – produktus, jeigu jų priauginai daugiau ir neišpirko, galima perdirbti. Tokia galimybė bus – ūkiui visai neseniai pavyko gauti projektinę paramą išplėsti perdirbimą, taigi raugs agurkus, įsigys naujos šaldymo įrangos. Tai darė ir iki šiol, tik mažais kiekiais, dabar planuoja pajėgumus išplėsti iki 40 t per mėnesį. Tačiau svarstant apie daržovių ūkio ateitį, pirmiausia reikia išgyventi šį sunkmetį. Energetiniams resursams pabrangus 3–4 kartus, tenka iš naujo viską suskaičiuoti ir perskaičiuoti, ko nors atsisakyti, pataupyti. „Pasižiūrim per televiziją ir ką matom: kritika gamintojams ir augintojams, kad jau pabrango produktai, daržovės po keliolika centų. Ir jokios pastabos apie triskart ar dar daugiau išaugusias energetikos ir kitas sąnaudas. Taip neteisinga“, – pastebėjo A. Juška.

Buvome suplanavę dar paėjėti iki šiltnamio, kuriame auginamos braškės, pasižiūrėti bičių avilių. Ką bitės ten veikia? Jų darbas – apdulkinti braškių žiedus, kad derlius būtų gausesnis. Ir plėvelės ten specialios, kad bitės žiedus lengviau pamatytų ir atrastų... „Stengiamės dirbti moderniai, konsultuojamės, mokomės. Siekiam savo šiltnamiuose pereiti prie biologinės apsaugos nuo ligų ir kenkėjų, kad būtume kuo arčiau natūralumo ir gamtos. Ir savo pirkėjų, nes kuo trumpesnis kelias nuo daržo iki stalo, tuo produktas vertingesnis, šviežesnis. Pirkėjams prekybos centruose tikrai verta ieškoti lietuviškos produkcijos“, – patikino A. Juška ir išskubėjo spręsti neatidėliotinų reikalų.

V. Juška palydėjo į daržovių šiltnamį. Iš ten – ir nuotraukos. Toks dabar darbymetis „Anykščių daržovių“ ūkyje.

Autorės nuotraukos