Kaunas +19,9 °C Debesuota
Sekmadienis, 16 Rgp 2026
Kaunas +19,9 °C Debesuota
Sekmadienis, 16 Rgp 2026




Durpės vietoj šiaudų: moksliškai pagrįstas žingsnis ar laikinas sprendimas pieninio tipo ūkiuose?

2026/01/12


Padidink tekstą

Pastaraisiais metais Lietuvos pieno ūkiai susiduria su vis dažnesniais ir intensyvesniais klimato iššūkiais. Ypač lietingas šios vasaros sezonas lėmė rekordiškai prastą šiaudų kiekį daugelyje Lietuvos regionų: vietomis jų sumažėjo beveik per pusę, o kokybė buvo prastesnė nei įprastai.

Pasak įmonės „Agrokoncernas“ gyvulininkystės mokslo tyrimo konsultantės dr. Ramunės Grigalevičiūtės, padidėjęs drėgnumas, prastesnės sandėliavimo sąlygos ir šiaudų kainos augimas lėmė, kad ūkininkams teko ieškoti alternatyvų.

Viena jų – durpės, iš kurių, sumaišius jas su šiaudais, guoliavietės ruošiamos ir didžiausiame Europoje karvių fermų komplekse Radviliškyje.

Dr. R. Grigalevičiūtės teigimu, intensyviuose pieno ūkiuose durpės tampa ne tik laikinu sprendimu, bet ir vis dažniau aptariama kaip moksliškai pagrįsta alternatyva.

Ar tikrai durpės gali pakeisti šiaudus? Ar tai tvaru? Ir kokia jų reali nauda gyvuliams? Į šiuos klausimus, pasak mokslininkės, galima atsakyti pasitelkus žinias ir praktinę patirtį.

Grigalevičiūtė
Dr. Ramunė Grigalevičiūtė.

Durpės – kas tai ir kuo jos ypatingos?

Durpės yra natūraliai susiformavusi organinė medžiaga, susikaupusi durpynų ekosistemose. Dėl savo struktūros jos pasižymi viena savybe, kuri pieno ūkiams yra ypatingai svarbi – itin dideliu drėgmės sugeriamumu.

Tyrimai rodo, kad durpės gali sugerti 8–12 kartų daugiau drėgmės nei šiaudai. Tai reiškia, kad net ir intensyviai laikomų karvių guoliavietės išlieka daug sausesnės, sustabdomas bakterijų, ypač susijusių su mastitu, dauginimasis.

Durpių pH – natūralus antibakterinis barjeras

Durpių pH paprastai svyruoja tarp 3,5 ir 4,0. Tai natūraliai rūgšti terpė, kuri tiesiogiai slopina patogeninių bakterijų, tokių kaip Escherichia coli ar Streptococcus uberis, plitimą. Šie mikroorganizmai pieno ūkiuose sukelia didžiausią dalį tešmens uždegimų.

Dėl šios priežasties daugelyje Skandinavijos šalių durpės jau seniai naudojamos kaip standartinė kraiko medžiaga, ypač tvariuose ir aukštos higienos reikalaujančiuose ūkiuose.

Karvių komfortas – daugiau nei tik kraikas

Guoliavietės kraikas tiesiogiai veikia karvės gulėjimo trukmę. Pagal mokslinius tyrimus, vieną papildomą valandą gulinti karvė gali duoti papildomai 1–1,5 litro pieno per dieną. Taip pat minkštesnė, amortizuojanti guoliavietė sumažina sąnarių apkrovą ir odos pažeidimus. Dar vienas svarbus aspektas – sausesnė aplinka užtikrina mažesnę pieno taršą bakterijomis.

Durpės dėl savo smulkios struktūros ir vandens sulaikymo savybių sudaro minkštesnį ir švelnesnį pagrindą nei šiaudai, ypač jei šiaudai prastesnės kokybės, su daug priemaišų ar drėgni.

guoliavete

Ar durpės turi minusų?

Taip. Ir juos būtina žinoti. Durpės nėra visada sprendimas, todėl ūkiams svarbu atsižvelgti į keletą aspektų. Drėgmės perteklius gali padidinti bakterijų skaičių.

Jeigu nėra reguliariai papildomas ar keičiamas paviršinis durpių sluoksnis, gali pradėti daugintis bakterijos.

Todėl ypač svarbu palaikyti gerą tvarto ventiliaciją, neleisti guoliavietėms permirkti ir reguliariai jas purenti bei dezinfekuoti.

Kai kurios durpių frakcijos byra ir dulka, todėl būtina užtikrinti gerą oro srauto judėjimą.

Tiesa, durpių kaina ne visada mažesnė nei šiaudų, ypač didėjant eksportui į Vakarų Europą. Tačiau skaičiuojant reikia vertinti ne tik tonos kainą, bet ir sugerties efektyvumą bei higienos efektą, kuris gali sumažinti gydymo sąnaudas.

Tvarumo aspektas: ar durpės yra ilgalaikis sprendimas?

Šiandieninis žemės ūkis kuria naują atsakomybės modelį – ne tik produktyvumas, bet ir aplinkosauginiai įsipareigojimai tampa prioritetu.

Durpės dėl geresnio drėgmės surišimo gali padėti mažinti amoniako emisijas, gerinti mėšlo kokybę kompostavimui, mažinti kvapus bei ilginti guoliavietės eksploatacijos laiką.

Svarbiausia – durpės turi būti naudojamos atsakingai. Tai reiškia, kad reikia pasirinkti sertifikuotas, ne iš nykstančių ekosistemų išgaunamas žaliavas. Taip pat balansuoti durpių ir šiaudų proporcijas bei užtikrinti tvarto mikroklimato kontrolę.

ferma guoliaviete

Praktiniai patarimai

Durpes guoliavietėse, priklausomai nuo sistemos, efektyvu naudoti 15–20 cm sluoksniu. Reguliariai reiktų atnaujinti 2–4 cm sluoksnį. Būtina stebėti guoliavietės drėgmę – jeigu durpės sukietėja, jas purenti.

Optimalus efektas pasiekiamas, kai durpės yra derinamos su šiaudų barstymu. Taip pat būtina atkreipti dėmesį į sezoną. Žiemą nereikalinga papildoma ventiliacija, o vasarą – reikėtų užtikrinti jos stabilumą.

Apibendrinant – durpės yra daug daugiau nei tik „atidėjimas“ šiaudų trūkumui. Tai yra moksliškai pagrįsta, efektyvi ir reali alternatyva, kuri gali pagerinti guoliaviečių higieną, karvių komfortą, pieno kokybę bei bandos sveikatingumą.

Būtina pabrėžti, jog durpės nėra universaliai tinkamos visiems ūkiams — reikalinga tinkama ventiliacija, reguliari priežiūra ir higienos kontrolė. Tačiau daugeliui ūkių, ypač intensyvių, durpės yra ne tik laikinas sprendimas, bet greičiausiai ateities kraiko sistema, kurią reikia vertinti rimtai.

 

„Agrokoncerno grupės“ fotoinformacija

Dalintis
2026/08/16

Kas pavojingiau – gamta, rinka ar valdžios sprendimai?

Lietuvos žemdirbiai šiandien gyvena patirdami nuolatinę įtampą. Vienais metais derlių niokoja sausros, kitais – liūtys ar audros. Vos spėjus susitaikyti su gamtos išdaigomis, tenka derintis prie svyruojančių supirkimo kainų, au... Situaciją, vertindamas iš politinės ir agronominės perspektyvos, komentuoja Seimo Kaimo reikalų komiteto narys, agronomas prof. Viktoras PRANCKIETIS:
2026/08/16

Muziejuje galima išvysti mamuto krūminį dantį

Prieš maždaug 20 tūkstančių metų mamutai buvo vieni būdingiausių ledynmečio gyvūnų. Jie plačiai gyveno Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje, prisitaikę prie šalto klimato atvirų stepių ir tundrų. Akmens amžiaus žmonėms mamut...
2026/08/16

Tuštinimosi pokyčiai – kada tai normalu, o kada verta sunerimti?

Apie žarnyno veiklą daugelis vis dar kalba nedrąsiai, tačiau ji gali daug pasakyti apie organizmo būklę. Pasikeitęs tuštinimosi ritmas, išmatų konsistencija ar spalva, atsiradęs skausmas, kraujas ar ilgiau trunkantis diskomfortas &nd...
2026/08/16

Kelmėje – trys naujos skulptūros

Kelmė („Bičiulis“). XII-toje akmentašių kūrybinėje stovykloje darbavosi ir Kelmei akmens ženklus paliko nuo pat pirmųjų kūrybinių stovyklų jose dalyvaujantys šiauliškis skulptorius Kazys Bimba ir meno kūrėjas,...
2026/08/16

Ugniagesių stotis tamsoje: ar būtų sulaukta pagalbos laiku?

Biržai („Biržiečių žodis“). Praėjusią savaitę dalyje Biržų mieste kuriam laikui buvo dingusi elektra. Socialiniame tinkle „Facebook“ pasirodė pasipiktinusio biržiečio internauto žinutė – dingusią elektrą jis įvardijo ...
2026/08/16

Lietuvos pašto rinką augina elektroninė prekyba, siuntinių kiekis šoktelėjo 32 proc.

Elektroninė prekyba ir toliau išlieka pagrindiniu Lietuvos pašto rinkos augimo veiksniu. 2026 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, siuntinių skaičius išaugo daugiau kaip 32 proc., o pajam...
2026/08/16

Ką būtina žinoti važiuojant remontuojamais kelių ruožais

Savaitgaliais eismo intensyvumas Lietuvos keliuose stipriai išauga, ypač magistraliniuose keliuose ir prie didžiųjų miestų, didėja spūsčių bei eismo įvykių rizika. „Via Lietuva“ atkreipia dėmesį, kad dalies nelaimių būtų galima ...
2026/08/16

Iki lapkričio 1 d. svarbu sutvarkyti juodąjį pūdymą

Ūkininkai, įgyvendinantys 6 geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartą „Minimali dirvožemio danga siekiant išvengti, kad dirvožemis bus tuščias pažeidžiamiausiais laikotarpiais“, turi sutvarkyti juodąjį pūdymą.