Dvarai: tarp praeities šlovės ir dabarties griuvėsių

Ponų namas – su įgriuvusiu stogu

Pirmiausia buvo žvilgtelėta į Didžiosios Daunoravos dvaro sodybą, esančią Satkūnų seniūnijos teritorijoje. Buvusio ponų namo stogas įgriuvęs – nykstančio pastato viduje auga medis, kaip gyvybės ir vilties šauksmas. Įkritusio stogo ertmėje medelis kelia savo šakas į viršų – jam reikia šviesos ir saulės. Derlingų žemių peizažui šis vaizdas suteikia laikinumo, o kartu ir ryšio su gimtąja žeme įspūdį.

Daunoravos dvaro sodybą aplanko gana daug turistų iš Vokietijos ir Latvijos. Iki šių dienų yra išlikę keletas XIX a. Žiemgalos krašto medžio, molio ir plytų pastatų, kurių stilius būdingas Kuršo vokiškai architektūrai. Per keletą šimtmečių dvaro sodyba ne kartą keitėsi, kaip teigia istorikai, iš esmės didžioji dalis pastatų buvo perstatyti XIX a. viduryje. Dvaro sodyba 1992 m. įrašyta į Kultūros vertybių registrą. Iš kažkada buvusių daugiau nei 20 statinių yra išlikęs nykstantis medinis ponų namas, plytinis prievaizdų namas (kumetynas), molinis svirnas, mūrinė pieninė (magazinas), mūrinis tvartas, parko fragmentai.

Daunorava XVI a. antroje pusėje – XVII a. pirmoje pusėje buvo Lenkijos bajorų Maškovskių nuosavybė, vėliau priklausė lietuvių bajorams Marcinkevičiams. Bene ilgiausiai čia šeimininkavo kelios vokiečių baronų kartos. Iki 1861 m. valstiečių reformos dvaro valdai priklausė 9 kaimai, 2 622 ha žemės, apie 720 ha miško, veikė tvenkinių sistema su pylimais.

Dvaro sodyba išlaikė tradicines Kuršo ir Šiaurės Lietuvos medinės, molio ir fachverko architektūros autentiškumą. Parkas ir tvenkiniai suteikė romantikos ir išskirtinumo derlingų lygumų kraštui. Dvaro sodybos teritorija gana didelė – statiniai, parkas ir tvenkiniai užėmė apie 8,5 ha. Dvaras 1940 m. buvo nacionalizuotas. Paskutinė savininkė grafienė Keizerlingk su sūnumis ir dvaro įgaliotiniu pasitraukė į Vokietiją. Tęsiantis karui, įgaliotinis buvo sugrįžęs į Lietuvą ir valdė Daunoravos dvarą, bet po antrosios okupacijos jam teko išvykti. Sovietmečiu dvare buvo įkurtas tarybinis ūkis.

Languose – vieša ekspozicija

Daunoravos dvaras buvo vienos didžiausių Lietuvos latvių bendruomenių – dundurniekų – kultūrinis centras. Žiemgalos kultūros draugijos Joniškio skyrius įgyvendino projektą „Daunoravos renesansas“ ir 2021 m. griūvančio ponų namo languose įrengė fotografijų-tentų viešą ekspoziciją „Dundurniekai“, kurioje eksponuojamos nuotraukos iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus archyvo.

Lauko ekspozicijoje pristatomos kelios dundurniekų šeimos: galima matyti jaunavedžių romantiškas poras, madoniško grožio jauną motiną su mergyte, kelių didelių šeimų nuotraukas, žvelgia išdidūs bajorai. Nuotraukose sustabdytos praėjusių šimtmečių akimirkos. Žiūrėdami į istorines nuotraukas, galime įsivaizduoti, kad dvare gyveno įdomūs, gražūs, elegantiški ir savimi pasitikintys žmonės.

Istorija sukasi ratu – buvę dvariškiai iš nykstančio medinio namo langų į atvykėlius žiūri su nuostaba ir paslėpta šypsena. Prie buvusio ponų namo susitinka praeitis ir dabartis. Paroda skirta dvaro bei čia gyvenusių latvių bendruomenės istorijai atminti. Buvusio dvaro aplinką tvarkė Joniškio r. keleto organizacijų savanoriai – iškirto krūmokšnius, sutvarkė tvenkinio pakrantę, apgenėjo medžius, išgabeno šiukšles.

Daunoravos latvių diaspora – dundurniekai – susiformavo dėl dvaro savininkų vokiečių baronų vykdytos praktikos kilnoti gyventojus iš vienos valdos į kitą. Per daugelį metų susiformavo dundurniekų tradicijos, papročiai, skyrėsi ir jų gyvenimo stilius, net kraštovaizdis buvo kitoks.

Tarpukariu dundurniekai turėjo seniausią Lietuvoje valdišką pradžios mokyklą. Vėliau ši mokykla buvo perkelta į Daunoraičius. Aktyviai veikė Joniškio latvių švietimo draugija, prie jos buvo įkurtas teatras, veikė biblioteka. Joniškyje veikė evangelikų liuteronų bažnyčia.

Kai 1940 m. buvo aneksuota Lietuva, įsigaliojo draudimai ir įstatymai, kurie iš esmės pakeitė kultūrą, švietimą, visuomeninį gyvenimą. Didelių sukrėtimų patyrė ir latvių bendruomenė – uždaryta Joniškio evangelikų liuteronų bažnyčia, Joniškio latvių švietimo draugija ir biblioteka. Karo ir pokario baisumai sukrėtė ir latvių bendruomenės, ir lietuvių gyvenimą – prasidėjo trėmimai, nacionalizuota dvarų ir ūkininkų žemė, padargai, gyvuliai, melioracija nušlavė daug vienkiemių ir kaimų, buvo sunaikintos šimtametės tradicijos, iš esmės pasikeitė žmonių gyvenimas.

Buvo kultūros ir švietimo centras

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. vasario 4 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.