Dvi šalys apsisprendė atverti duris genetiškai modifikuotiems kviečiams

Argentina yra viena pagrindinių kviečių augintojų ir eksportuotojų pasaulyje. Didžiausi grūdų kiekiai patenka į Braziliją, o nuo šių metų pradžios jai savo milžinišką rinką atvėrė ir Kinija. Žinoma, šios Pietų Amerikos šalies augintojai tuo labai džiaugiasi, bet jau keleri metai iš eilės dalį derliaus sugadina sausros.

Dėl sausros prognozuotas menkesnis 2023–2024 m. kviečių derlius, šių metų sausio duomenimis, kuriuos pateikė Buenos Airių grūdų birža, buvo geresnis nei tikėtasi ir siekė daugiau nei 15 mln. tonų, nes pasėlius atgaivino krituliai, rašoma vertybinių popierių biržos „Nasdaq“ svetainėje.

Tačiau sausrų alinama šalis pasiryžo imtis priemonių, kurios galėtų patikimiau apsaugoti kviečius – vieną reikšmingiausių pajamų šaltinių.

Produktyvumo sprendimų kūrimo ir komercializavimo lyderė „Bioceres Crop Solutions“ šiemet pirmą kartą Argentinoje komerciniu mastu pradėjo platinti genetiškai modifikuotų kviečių sėklas. HB4 kviečiai modifikuoti naudojant įprastą genų inžineriją ir yra atsparūs sausrai. Įmonės teigimu, per kelerius metus trukusius bandymus kviečiai davė 20 proc. didesnį derlių nei įprastos veislės net esant sausrai.

Pasak „Bioceres Crop Solutions“ generalinio direktoriaus Federico Trucco, dabar genetiškai modifikuoti kviečių grūdų sėkla parduodama argentiniečių ūkininkams. Kol kas šiuos kviečius leista sėti Argentinoje, Brazilijoje ir Paragvajuje. Grūdus perdirbti ir naudoti leidžiama daugiau šalių, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas.

Kinija taiko naujus genomo redagavimo metodus

Pastaraisiais metais Kinija vis labiau priklausoma nuo kviečių importo. 2022/2023 m. jį sudarė kiek mažiau nei 14 mln. t, bet jau tada buvo aiški augimo tendencija. Dabar analitikai skaičiuoja, kad 2023/2024 m. šalis taps didžiausia pasaulyje kviečių importuotoja.

Šiemet ir Kinija pirmą kartą patvirtino naujus genominius metodus komerciniam naudojimui sėklininkystėje. Sukurti kviečiai yra atsparūs miltligei.

Kinija tvirtina, kad šalies mokslų akademijos mokslininkams pavyko modifikuoti kviečių genetinę medžiagą taip, kad ji būtų atspari augalų ligai, bet dėl to nenukenčia kviečių derlingumas. Šį metodą ketinama taikyti ne vienai, bet skirtingoms kviečių veislėms.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.