Egzotiški riešutai – Lietuvoje

Suviliojo riešutmedžiai

Kauno rajone Ražiškių kaime gyvenantis Jonas Matelis jau apie 30 metų augina retuosius sodo augalus. Jo riešutmedžių kolekciją sudaro apie 30 veislių graikinių, 8 veislių širdinių, 4 veislių juodųjų ir 21 veislės karijų riešutmedžiai. „Esu kaimo vaikas, todėl augalų pasaulis man žinomas nuo jaunų dienų. Sovietiniais laikais bandžiau auginti rožes, bet jos labai sirgdavo, reikėdavo naudoti daug cheminių apsaugos priemonių, kenkiančių žmogaus organizmui, todėl nusprendžiau ieškoti tokių augalų, kuriems nereikalinga cheminė apsauga. Taip mano gyvenime atsirado retieji sodo augalai“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo J. Matelis.

Daugelis medelynų tuo metu augino tradicines Lietuvoje augančių vaismedžių rūšis. Sodininkas, norėdamas išvengti konkurencijos, pasuko kitu keliu – ėmė auginti ir dauginti retesnius sodo augalus ir kaupti jų kolekciją. Būtent jis atvežė iš Kyjivo botanikos sodo keturių veislių smailialapių aktinidijų, vėliau paplitusių visoje Lietuvoje, augino vynuoges, cidonijas, sedulas, valgomuosius sausmedžius, žilakrūmius.

Graikiniais riešutais J. Matelis pradėjo domėtis prieš dešimtmetį. „Paskutiniu metu specializuojuosi auginti medelius, vedančius riešutus. Tai graikiniai, juodieji, širdiniai, taip pat visai neseniai Europoje pradėti auginti ir kol kas labai mažai kur auginami karijų riešutmedžiai“, – kalbėjo ŪP pašnekovas.

Riešutmedžiai sodininką sudomino, kaip bene mažiausiai priežiūros reikalaujantys augalai. „Jiems nereikia atramų, kaip vynuogėms ar aktinidijoms, nebūtinas greitas realizavimas, kad nesugestų, kaip braškėms ar avietėms, nereikalingos specialios saugyklos su šaldytuvais, kaip obuoliams ar kriaušėms, norint išlaikyti ilgesnį laiką. Riešutai įprastomis sąlygomis gali išbūti metus ir ilgiau, jie gana atsparūs ligoms ir kenkėjams“, – vardijo riešutmedžių privalumus jų augintojas.

J. Matelio kolekcijoje yra riešutmedžių iš įvairių kraštų – Kanados, JAV, Lenkijos, Ukrainos, tačiau jie gali augti ir derėti Lietuvos klimato sąlygomis. „Pavyzdžiui, graikinis riešutmedis yra šiltųjų kraštų augalas, bet puikiai aklimatizavosi šiaurinėse vietovėse ir duoda derlių“, – tvirtino sodininkas.

Gali augti ir pas mus

Pastaruoju metu J. Matelio dėmesio centre – pekaninių karijų riešutmedžiai, priklausantys riešutmedinių (Junglandaceae) šeimos augalų genčiai. Yra kelios rūšys karijų: pekaninė, baltoji ir skiltėtoji bei šių rūšių hibridai. Pati populiariausia ir plačiausiai auginama pekaninė karija, kurios maždaug 4 cm ilgio riešutai vadinami karijomis ir vertinami, kaip patys skaniausi.

Karijų tėvynė yra Šiaurės Amerika, kur jos auginamos plantacijose ir ūkininkams duoda didžiulį pelną. „Karijų medžiai augūs, jie gali pasiekti net 40 m aukštį, apie 2 m plotį ir gyventi 100–200 m. ar net ilgiau. Suaugusių, brandžių karijų derlingumas didelis, nuo medžio galima priskinti 100–150 kg riešutų. Jų kevalas plonas, išeiga labai didelė“, – pasakojo J. Matelis. Jis akcentavo, kad viena išskirtinių karijų savybių yra ta, kad gali augti drėgnesniuose dirvožemiuose, kur kiti riešutmedžiai skurstų. Net upių slėniuose, kuriuos užlieja pavasariniai potvyniai, šie riešutmedžiai nenukenčia, mat natūraliose augimvietėse jie ir auga upių slėniuose. Kadangi karijų šaknys į žemę įsiskverbia labai giliai, joms nebūtinas papildomas laistymas sausesnėse vietose, todėl nereikia įrengti brangiai kainuojančių laistymo sistemų. Laistyti jaunus medelius reikia pirmaisiais–antraisiais metais po pasodinimo, kad jie geriau įsitvirtintų, vėliau reikalingu drėgmės kiekiu riešutmedis pasirūpina pats. Be to, karijos atsparesnės šalnoms nei kiti riešutmedžiai, nes pradeda sprogti vėliau ir gali užauginti didesnį derlių.

„Neabejoju, kad Lietuvoje jiems augti bus tinkamos sąlygos. Ultrašiaurinės ir šiaurinės karijų veislės turi perspektyvą, nes mūsų klimato sąlygos panašios į Kanados, o Kanadoje karijos auga ir dera. Šie riešutmedžiai pakenčia žemesnę nei –30 °C temperatūrą, bet jiems būtinos šiltos vasaros, kad suspėtų prinokti riešutai. Lietuvoje vasaros vis šiltėja, todėl karijų riešutų galėsime užsiauginti ir mes“, – kalbėjo ŪP pašnekovas.

Iš sėklų užauginti pekaninių karijų riešutmedžiai derlių pradeda vesti maždaug po 15 m. ar gerokai vėliau, tačiau skiepyti medeliai derėti pradeda 5–7 m. Kol kas sodininkas karijų derliaus neskina, nes pirmuosius riešutmedžius yra paskiepijęs tik prieš ketverius metus, tačiau 4 medeliai jau pasiekė 2,5 m aukštį.

Artimiausiu metu J. Matelis ruošiasi 4 ha plote įveisti eksperimentinę karijų plantaciją ir išbandyti turimas veisles, kad galėtų atsirinkti perspektyviausias mūsų klimatui. Sodininkas yra iš Kanados atsisiuntęs dauginamosios medžiagos, ūglių, išsirinkęs trumpos vegetacijos veisles ir jau augina kelis šimtus sodinukų.

Kad karijos gali augti Lietuvoje, J. Mateliui antrina kitas sodininkas mėgėjas iš Kauno – Vyrmantas Radzevičius, karijų riešutmedžius auginantis keliolika metų ir jau ne vienerius metus besimėgaujantis riešutais.

Sodininkas augina daugiau kaip 40 veislių karijas. „Karijų veislių hibridai pirmuosius riešutus užaugino penktaisiais metais, bet dar yra veislių, kurios derliaus nedavė. Visiems, norintiems auginti karijas, rekomenduočiau trumpos vegetacijos veisles, kad suspėtų sunokti mūsų sąlygomis. Tai būtų: ‘Lucas’, ‘Burton’, ‘Martzahen’, ‘Mullahy’, ‘James early’, ‘Martzahn’, ‘Snaps early’, ‘Campebell NC4’, ‘Starking hardy giant’. Anot ŪP pašnekovo, karijos nėra sunkiai auginamos, tačiau derliaus reiks palaukti.

„Praėjusiais metais ir šiemet mano soduose augantys graikiniai, širdžiavaisiai, juodieji ir pilkieji riešutmedžiai dėl pavasarinių šalnų liko be derliaus, o karijos nenukentėjo. Nė karto per visus auginimo metus karijos nebuvo nušalusios, bet šiems riešutmedžiams labai svarbi šiluma, todėl karštos mūsų vasaros jiems labai patinka“, – pabrėžė V. Radzevičius.

K. Obelevičius irgi pritaria sodininkams mėgėjams: „Jeigu poskiepis atsparus šalčiams – pterokarijos, puikiai žiemojančios Lietuvoje, arba baltosios karijos galimai gali augti ir pas mus, ypač jei rugsėjis tampa vasaros mėnesiu, tai karijų riešutai turėtų suspėti sunokti.“

Renkantis karijų veislę, svarbu išsiaiškinti, ar ji yra savidulkė, ar kryžmadulkė. Jeigu jai apdulkinti reikalingi kiti medžiai, šalia turi būti pasodinti tokie, kurių žydėjimo laikas sutampa.

Juodieji ir širdžiavaisiai riešutmedžiai

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.