Eilėje prie Seimo durų kaip prie šv. Petro vartų

Praeis dar keletas savaičių ir jau žinosime savo išrinktųjų vardus bei pavardes. Koks bus naujasis Seimas, jau apytikriai galima įsivaizduoti ir dabar, atidžiau pasigilinus į kandidatų biografijas, duomenis, kuriuos jie pateikė Vyriausiajai rinkimų komisijai. Tad iš ko renkamės?

Vidurkis atrodo neprastai Žarstydami pažadus prieš rinkimus, politikai labai yra pamėgę vidurkius. Sieksime, kad vidutinis atlyginimas šokteltų iki 1100 Eur, vidutinė senatvės pensija – iki 400 Eur ir t.t. Vieni džiaugiasi tokiais „vidutiniais“ šuoliais į viršų, kiti mano, kad tai tik manipuliacijos siekiant pagražinti situaciją. O štai Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nulipdė vidutinį kandidatą į Seimą, kitaip tariant, vidutinį jo portretą. Kaip jis atrodo? Anot komisijos pirmininko Zenono Vaigausko, apyjaunis, dar amžiaus vidurio nesulaukęs 48,9 m. vyras, vardu Vytautas arba Kęstutis, lietuvis su aukštuoju išsilavinimu, deklaravęs turto vidutiniškai už 165 tūkst. 927 Eur, rinkimuose kandidatuojantis ne pirmą kartą. Ne taip jau prastai. Tačiau labiau pasigilinus tas vidutinio kandidato vaizdelis tampa ne toks jau įspūdingas.

Dominuoja vyrai VRK duomenimis, šiemet į Seimo duris beldžiasi 1 416 kandidatų, iš kurių daugiau kaip du trečdaliai, kitaip tariant, 69 proc., yra vyrai. Tai ir nulėmė, kad vidutinio kandidato portrete buvo nupieštas vyras, o ne moteris. Matyt, nepadėjo nė tai, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos keliamų kandidatų gretose moterų yra daugiau negu vyrų ir jos ten sudaro net 52 proc. – pranoksta net skandinaves. Taigi lietuvės politikės moterys ramesnės, o vyrai agresyvesni. Prieš ketverius metus būryje prie Seimo durų buvo beveik 500 kandidatų daugiau. Šiemet kelią į išsvajotą parlamentą skinasi mažiau ir partijų. 2012-aisias tokių buvo 18, šiemet jau tik 14. Tačiau tai vidutinio kandidato portretui didelės įtakos neturi. Kur kas svarbiau ne kiek politikų taikosi į Seimą ir jo privilegijas, o kokie jie.

Nuo jaunuolių iki senolių Kandidatų į Seimo narius amžiaus vidurkis šiuose rinkimuose nesiekia net 50-ties. Palyginti jauni, kone pačiame jėgų žydėjime. Tačiau tas vidurkis iš tiesų nepasako, kokios brandos kandidatai taikosi į didžiąją politiką. Šiek tiek daugiau nei ketvirtadalio kandidatų amžius yra 45–55 metai ir 55–65 metai. Jaunesnių, 25–35 ir 35–45 metų amžiaus kategorijų, kandidatų yra daugmaž po lygiai, atitinkamai 17 proc. ir 20 proc. Jauniausių, 25 m. amžiaus sulaukusių kandidatų daugiausia yra partijoje „Tvarka ir teisingumas“, S. Buškevičiaus ir tautininkų koalicijoje „Prieš korupciją ir skurdą“, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdyje ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje.

Amžius –kliūtis ne visiems Sulaukusių 65 metų ir vyresnių kandidatų nėra labai daug, jie sudaro apie 8 proc. visų pretenduojančiųjų į Seimą. Bet yra ir politikų, kurie sulaukę jau labai garbingo amžiaus, bet ilsėtis dar neketina. Juk mokytis niekada nevėlu! Antikorupcinė N. Puteikio ir K. Krivicko koalicija į savo kandidatų sąrašą yra įrašiusi net 88 metų pretendentą į įstatymų leidėjus. O ką? Kai kur net prezidentai yra vyresni. Lietuvos liaudies partijos kandidatų į Seimą sąraše irgi yra 80-metį perkopęs politikas. Dar du tokio pat amžiaus kandidatai pretenduoja į rinkėjų palankumą Kauno miesto vienmandatėse rinkimų apygardose. Konservatoriai juos pašalino iš savo gretų, kad neužleido savo vietų jaunesniems, bet veteranai nepasidavė, į rinkimus eina savarankiškai. Jaunalietuvio S. Buškevičiaus ir tautininkų koalicija „Prieš korupciją ir skurdą“ į savo kandidatų būrį pasikvietė 79-metį. Gal ir natūralu – sensta visuomenė, vis labiau tolsta pensinis amžius, sensta ir jų išrinktieji.

Su aukštojo mokslo diplomais – mažiau Tiek to jau tas kandidatų amžius. Žmogui yra tiek metų, kiek jis pats jaučiasi ir tik rinkėjams spręsti, ar jų garbingo amžiaus sulaukęs kandidatas bus pajėgus produktyviai ištempti Seime dar ketverius metus ir ar tai nėra tik siekis tokiu būdu pasididinti savo senatvės pensiją. Kur kas svarbiau būsimųjų Seimo narių, pagal kurių sukurtus įstatymus gyvensime, išsimokslinimas. Dauguma kandidatų, apie 72 proc., šiemet savo anketose nurodė turį aukštąjį išsilavinimą. Kiti – 2,6 proc. – aukštesnįjį, 1,3 proc. – vidurinį su profesine kvalifikacija, 1,1 proc. – vidurinį. Net 23 proc. kandidatų savo išsilavinimo apskritai nenurodė. Kodėl – galima tik spėlioti, bet, matyt, todėl, kad mokslo įstaigų diplomais pasigirti labai negalėjo. Vis dėlto šiek tiek apmaudoka, kad būsimųjų įstatymo leidėjų išsimokslinimas gali būti mažesnis negu šio Seimo narių. 2012 m. aukštojo mokslo diplomą turintys deklaravo 82,15 proc. kandidatų, šiemet beveik 10 proc. mažiau. Pagal anketoje pateiktus duomenis, daugiausia kandidatų su aukštuoju išsilavinimu yra Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio sąrašuose.

Kandidatai vis turtingesni Šį kartą dėl Parlamento nario mandatų rungiasi net kelios dešimtys Lietuvos milijonierių. Mažiau pasiturintiesiems tai sunkiai suvokiama. Kam lįsti į Seimą su jo intrigomis ir skandalais, jei gyvenimas gali būti ištisos atostogos su amžina vasara? Tačiau milijonieriai visai neketina snūduriuoti ant savo pinigų maišų ir nori aktyvios veiklos, būti žinomi ir įtakingi. Daugiausiai turtingiausių kandidatų, net penki, priklauso Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui, po tris – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai ir Lietuvos laisvės sąjungai (liberalai). Po du – partijai „Tvarka ir teisingumas“, S. Buškevičiaus ir tautininkų koalicijai „Prieš korupciją ir skurdą“, po vieną Lietuvos socialdemokratų, Lietuvos žaliųjų, Darbo partijoms, Tėvynės sąjungai–Lietuvos krikščionims demokratams ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungai. Turtingiausias šiųmetis kandidatas į Seimą yra Vidmantas Martikonis (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis). Jo bendra turto vertė siekia 19 236 208 Eur, antroje vietoje – Ramūnas Karbauskis (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) – 11 531 005 Eur, trečioje – Bronius Bradauskas – 7 336 722 Eur, ketvirtoje – Remigijus Lapinskas (Lietuvos žaliųjų partija) – 5 034 859 Eur, penktoje – Andrius Šedžius (Partija „Tvarka ir teisingumas“) – 2 531 177 Eur.

Valdyti nori ir teistieji Tarp pretenduojančiųjų į įstatymų leidėjus yra ir nemažai teistų politikų. Kartą skaudžiai suklydusiems žmonėms nėra uždarytos Seimo durys visam gyvenimui. Tačiau pildydami anketas tokie kandidatai privalo prisipažinti, kad kažkada buvo teisti, ir tik rinkėjai spręs, patikėti jiems parlamentaro mandatą ar ne. Šiemet į Seimo rinkimus traukia 34 anksčiau teisti asmenys. Jei visi jie būtų išrinkti, Seime posėdžiautų apie ketvirtadalis buvusių teistųjų. Daugiausia teistų kandidatų iškėlė „Drąsos kelias“ – 7, partija „Tvarka ir teisingumas“ – 5, Lietuvos liaudies partija – 4. Nė vieno tokio kandidato savo sąrašuose neturi trys partijos: politinė partija „Lietuvos sąrašas“, Lietuvos lenkų rinkimų akcija–Krikščioniškų šeimų sąjunga ir Lietuvos žaliųjų partija. Nuslėpusieji savo biografijoje tokią juodą dėmę negailestingai braukiami iš kandidatų sąrašų. Tokių atvejų buvo ir šiemet. Taip durys į Seimą buvo užtrenktos ir Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkui Jonui Talmantui. Šiaip ar taip šiemet į Seimą traukiančių teistųjų būrys mažesnis negu per praėjusius rinkimus. 2012 m. net 43 politikai nurodė, jog buvo teisti.

Keletas papildomų štrichų portretui Daugiau kaip pusė – beveik 65 proc. – kandidatų – susituokę. Nevedusiųjų ar netekėjusiųjų yra apie 10 proc., našlių – per 2 proc. Apie 9 proc. kandidatų nurodė, kad yra išsiskyrę. Apie septintadalis duomenų apie savo šeiminę padėtį Vyriausiajai rinkimų komisijai nepateikė. Kokiais vardais šiųmečiuose rinkimuose, o vėliau galbūt ir Seime dažniausiai šauksime savo kandidatus? Populiariausi vyrų kandidatų vardai – Vytautas ir Kęstutis. Nemažai Algirdų, Gintarų, Darių, Gediminų, Andrių, Antanų, Arūnų ir Jonų. Populiariausias vardas tarp moterų kandidačių – Irena. Į dešimtuką patenka Rasa, Jolanta, Aušra, Jūratė, Asta, Audronė, Dalia, Nijolė, Lina ir Rita. Atidžiai išstudijavus kandidato į Seimą portretą mums belieka tik pasirinkti. Būtų gerai nesuklysti.

Stasys JOKŪBAITIS „ŪP“ korespondentas

Algimanto SNARSKIO piešinys

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.