Briuselis atsitokėjo: siūloma stabdyti kai kuriuos BŽŪP reikalavimus

Siūlo lankstesnį sprendimą

Iki šiol norėdami gauti BŽŪP paramą, ūkininkai turėjo laikytis patobulintų devynių standartų rinkinio (GAAB – geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartai). GAAB 8 standartas reikalauja, kad 5 proc. ariamos žemės būtų skirta nedirbamiems plotams ir tam tikriems objektams. Į sąrašą patenka ir pūdymui palikta žemė, ir gyvatvorės ar medžiai.

Bet pastaraisiais metais ES ūkininkai susidūrė su išskirtiniais sunkumais ir netikrumu dėl ateities. Jų veiklą lydėjo ekstremalios klimato sąlygos: sausros, miškų gaisrai, potvyniai. Tai turi didelės įtakos gamybos apimtims ir pajamoms, trikdo įprastą ūkininkavimo ciklą, ūkininkams sunku prisitaikyti.

Aukštos energijos ir žaliavų kainos, kylančios dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą, infliacija, pasikeitę tarptautiniai prekybos srautai ir poreikis remti Ukrainą sukėlė dar daugiau neapibrėžtumo ir rinkos spaudimą. Smarkiai sumažėjo grūdų kaina, palyginti su 2022 m.

ES-27 grūdų produkcijos vertė krito beveik 30 proc.: nuo 80,6 mlrd. eurų 2022 m. iki 58,8 mlrd. eurų 2023 m. Tokiomis sąlygomis įpareigojimas nevykdyti žemės ūkio veiklos dalyje dirbamos žemės gali turėti didelės trumpalaikės neigiamos įtakos ūkininkų pajamoms.

Iki šiol nuo prievolės palikti dalį dirbamos žemės nenaudojama buvo atleisti tik mažiau nei 10 ha dirbamos žemės turintys ūkiai. Šiandieninis EK pasiūlymas suteikia galimybę visus ES ūkininkus vieneriems metams atleisti nuo šio reikalavimo, paliekant teisę gauti pagrindinę BŽŪP tiesioginę išmoką.

Šį pasiūlymą EK išsiuntė Bendrijos narėms, kurios dėl jo balsuos komiteto posėdyje. Tai yra pirmas konkretus politinis atsakas, siekiant spręsti ūkininkų pajamų problemas. Šis pasiūlymas suformuluotas, atsižvelgiant į kelių ES narių prašymus, pateiktus Žemės ūkio tarybos posėdžiuose.

Vietoje pūdymų – azotą surišantys augalai

Jeigu ūkininkai pūdymui paliktame žemės plote arba nedirbamame 4 proc. dirbamos žemės plote pasės azotą surišančius augalus (pvz., lęšius, žirnius ar žirnelius) ir (arba) tarpinius augalus 7 proc. ariamos žemės, bus laikoma, kad jie atitinka reikalavimus BŽŪP tiesioginei išmokai gauti. Šie augalai gali būti naudojami kaip pašaras gyvuliams arba kaip žalioji trąša. Kad būtų išlaikytas BŽŪP aplinkosaugos tikslas, pasėliai turi būti auginami nenaudojant augalų apsaugos produktų.

„Siūlydama šią laikiną, nukrypti leidžiančią nuostatą, Komisija, susidūrusi su išskirtiniais sunkumais, demonstruoja lankstumą ir solidarumą su Europos ūkininkais. Sudarant galimybę auginti azotą surišančius augalus ir tarpinius augalus, nenaudojant augalų apsaugos produktų, ši nuostata sukuria pusiausvyrą tarp trumpalaikės būtinybės remti ūkininkus ir ilgalaikio poreikio apsaugoti mūsų klimatą, dirvožemio sveikatą ir biologinę įvairovę“, – EK pasiūlymą pakomentavo ES žemės ūkio komisaras Januszas Wojciechowskis.

Šis palengvinimas tiesiogiai palies ir Lietuvos ūkininkus. Pasak Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidento Eimanto Pranausko, šiemet žemdirbiai ekoschemose „Veikla ariamoje žemėje“ negamybinei veiklai privalės atidėti 1 proc. ariamos žemės. „Žinoma, jei Komisija patvirtins atitinkamą SP pakeitimą. Jeigu pakeitimas nebus patvirtintas, reikės atidėti kaip ir pernai – 5 proc.“, – teigė jis.

Oficialią sprendimo priėmimą procedūrą EK pradės po Bendrijos narių balsavimo komiteto posėdyje. Reglamentas bus taikomas atgaline data nuo 2024 m. sausio 1 d. Tos Bendrijos narės, kurios norės taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą nacionaliniu lygmeniu, per 15 dienų apie tai turės pranešti EK, kad ūkininkai būtų kuo greičiau informuoti.

ŪP portalo informacija

ŪP portalo koliažas