Ekonomistai: infliacija grįžta prie įprastinio 2-3 proc. intervalo

„Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, infliacijos rodikliai grįžta prie įprastinio 2-3 proc. intervalo.

„Nieko netikėta nevyksta jau kelis mėnesius, infliacija grįžo prie įprastų tempų, matome antrą mėnesį iš eilės – kainos padidėjo trimis dešimtosiomis procento, o metinė infliacija išlieka labai žema, artima nuliui. (...) Kažkokių naujų infliacijos veiksnių neatsirado, labai tikėtina, kad pamažu metinė infliacija artės prie 2 procentų, kitais metais gali ir viršyti du procentus“, – trečiadienį BNS teigė N. Mačiulis.

„Tai tiesiog reiškia, kad infliacija prie nulio nebus labai ilgai ir grįš prie mums įprasto 2-3 procentų per metus intervalo“, – pabrėžė jis.

Pasak „Citadele“ banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino, infliacijai didžiausios įtakos daro nuo metų pradžios padidėję akcizai tabakui ir kurui, taip pat panaikintas lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM) maitinimo įstaigoms.

„Nes tarp labiausiai pabrangusių prekių ar paslaugų yra restoranų paslaugos, degalai, tabako gaminiai“, – BNS sakė A. Izgorodinas.

„Ir jei ne šitie didesni mokesčiai, manau, kad turėtume gerokai mažesnę infliaciją. Tikėtina, kad ir nedidelę metinę prekių ir paslaugų defliaciją“, – pabrėžė jis.

Vis tik, A. Izgorodino teigimu, kainų lygis išlieka aukštas, o infliacija šiemet yra maža dėl bazės efekto: „Praeitų metų gegužę metinė infliacija siekė beveik 11 proc. Reiškia, kad dirbtinai infliaciją mažina labai aukšta praeitų metų bazė.“

Ekonomistas teigė įžvelgiantis rizikos, kad Lietuvoje ateityje nebus didelės defliacijos, nes toliau augant atlyginimams vartotojai „gana gerai toleruoja dabartinį kainų lygį“.

„Europos Komisijos apklausos rodo, kad Lietuvos vartotojų nuomonė apie savo finansų perspektyvas yra labai aukšta“, – sakė jis, pabrėžęs, kad Lietuvos gyventojų nuomonė šių metų pradžioje buvo geriausia nuo 2007-ųjų vasaros.

„Tai reiškia, kad nepaisant to, jog per pastaruosius metus kainos stipriai pakilo, žmonės gerai toleruoja kainų lygį, nes atlyginimų augimas spartus ir tai šiek tiek kompensuoja kainų augimą“, – kalbėjo ekonomistas.

Infliaciją skatins pasauliniai veiksniai, didesni kuro akcizai ir didėsianti MMA

Anot N. Mačiulio, šių metų pabaigoje metinė infliacija turėtų siekti vieną procentą, o įvairios rizikos ją paveiks tik labai nežymiai.

„Tam tikrų rizikų yra, štai, pavyzdžiui, transportavimo kaštai iš Kinijos yra padidėję, lyginant su praėjusiais metais. Pagrinde dėl vykstančių neramumų Vidurio Rytuose, dėl to, kad prekių ir energijos išteklių srautas per Sueco kanalą yra beveik sustojęs. (...) Šiek tiek yra pabrangusios gamtinės dujos. (...) Tai irgi gali šiek tiek kilstelti bendras energijos sąnaudas“, – BNS teigė jis.

„Didelio kainų kritimo tikriausiai nematysime“, – pridūrė A. Izgorodinas.

Anot jo, 2025 metais infliaciją nežymiai galėtų auginti Finansų ministerijos siūlomas kuro akcizų didinimas.

„Akcizų didinimas galėtų bendrą kainų lygį kilstelti kitais metais iki pusės procento – tai yra infliacija padidėtų puse procentinio punkto, tačiau reikia turėti omenyje, kad tai nebūtų plataus masto prekių ir paslaugų brangimas, bet tiktai akcizinių prekių, kurios daugeliu atvejų nėra pirmo būtinumo prekės“, – aiškino ekonomistas.

N. Mačiulis pabrėžė, kad reikšmingos įtakos 2025 metais galėtų daryti minimalios algos (MMA) didinimas.

„Šiek tiek prie infliacijos 2025 metais galėtų prisidėti minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimas, kur dabar siūloma iki 15-os procentų jį didinti, tai tikėtina, kad tokio dydžio darbo sąnaudų pakilimas didžiąja dalimi atsidurtų galutinėse kainose, nes produktyvumas tiek neauga, daugelis ir gamybos, ir paslaugų įmonių nebeturi tokių rezervų, kad galėtų visas darbo sąnaudas prisiimti sau“, – sakė jis.

Valstybės duomenų agentūra trečiadienį paskelbė, jog išankstinė metinė infliacija gegužę siekė 0,8 proc., išankstinė mėnesio infliacija – 0,3 proc., o išankstinė vidutinė metinė infliacija siekė 3 proc.

Išankstiniais statistikų duomenimis, per metus labiausiai – 18,1 proc. – brango socialinės paslaugos, 11,8 proc. – farmacijos gaminiai, 10,8 proc. – medicinos, 9,3 proc. – restoranų, valgyklų ir kitos viešojo maitinimo paslaugos.

9,1 proc. brango finansinės paslaugos, 8,2 proc. – tabako gaminiai, 7,4 proc. – kirpyklos ir asmens priežiūros įstaigų paslaugos.

Mėnesio infliacija fiksuojama antrą mėnesį iš eilės.

Autoriai: Goda Vileikytė, Lukas Juozapaitis / BNS

Asociatyvi 123rf nuotr.