Ekspertės: moterų su negalia patiriamas smurtas – vis dar visuomenės paraštėse

Dėl sisteminių kliūčių ir apribojimų moterys su negalia atsiduria didesnėje rizikoje patirti smurtą artimoje aplinkoje. Eksperčių teigimu, tą lemia kelios priežastys. Viena jų – fizinė ir socialinė šių moterų izoliacija, kurianti galios disbalansą.

Moterims sunkiau kreiptis pagalbos, nes tiek jų gyvenamoji aplinka, tiek specializuotos pagalbos centrų infrastruktūra gali būti neprieinama. „Mes, kaip visuomenė, nepritaikyta aplinka ir savo nuostatomis stumiame šiuos žmones į atskirtį. Ypač tai aktualu kalbant apie moteris su psichosocialine negalia. Yra didelė rizika, kad jei jos ir pradės pasakoti, jog patiria smurtą, jomis nebus patikima“, – sako M. Jankauskaitė.

Kalbėdama apie apribojimus, A. Auškalnytė pateikiaP pavyzdį: „Įsivaizduokime, kad moteris, patirianti psichikos sveikatos sutrikimą (galbūt depresiją, schizofreniją – diagnozės nėra svarbiausia), paskambina policijai pranešti, jog prieš ją smurtauja partneris. Kliūtimi tampa nuostatos – ne tik neigiamas požiūris į žmones su psichosocialine negalia, bet ir apskritai – psichikos sveikatos stigma. Ar tikrai visais atvejais policija reaguos taip pat rimtai?“ Šios įžvalgos nėra hipotetinės. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos šiemet inicijuotas tyrimas parodė, kad 4 iš 10 Lietuvos gyventojų visiškai arba iš dalies sutinka, kad kaltindamos vyrus dėl smurto moterys su psichosocialine negalia yra linkusios „sutirštinti spalvas“.

Pavojų atsidurti smurtinėse situacijose didina mažesnės moterų galimybės įgyti kokybišką išsilavinimą, savarankiškai judėti ar ekonominių resursų stoka. „Institucijose gyvenančios moterys su negalia patiria daugiau smurto. Specifiškai visgi norisi atkreipti dėmesį į tai, kad moterys su intelekto negalia patiria išskirtinai daug lytinės prievartos“, – priduria A. Auškalnytė.

Riziką patirti smurtą didina ir kompleksinių paslaugų stoka. „Labai svarbu nepamiršti, kad paslaugos yra reikalingos ir tiems žmonėms, kurie ilgą laiką slaugo asmenis su negalia. Šeimose esama daug pervargimo, dėl kurio kyla įtampa, galinti privesti ir prie smurto. Artimieji taip pat turi gauti psichologinį palaikymą, visiems turi būti prieinamos atokvėpio, dienos centrų ir kitokios paslaugos. Jų užtikrinimas gali iš esmės pagerinti žmonių su negalia gyvenimą“, – teigia M. Jankauskaitė.

Smurtas prieš partneres ar sutuoktines kartais gali atrodyti kaip rūpestis ar dėmesio rodymas. Kai moteris yra su negalia, iš tikrųjų didėja rizika supainioti, kur yra nuoširdi pagalba, o kur – smurto apraiškos. Nenoras moteriai suteikti savarankiškumo ir sudaryti sąlygų ieškoti pagalbos – viena smurto pusė. Kitais smurtinio elgesio pavyzdžiais gali būti sąmoningos manipuliacijos vaistais (per didelės jų dozės), mobilumo priemonių patraukimas ar nesuteikimas, nuolatinis kartojimas, kokia moteris „nenormali“, „kvaila“ ar „nesusigaudanti“.

Anot pašnekovių, problemą lemia ne pagalbą teikiančių žmonių nenoras padėti, bet sisteminės kliūtis instituciniu lygmeniu.

A. Auškalnytės teigimu, ne iki galo sutvarkytas ir bendrasis pagalbos mechanizmas. „Koordinuoto tarpinstitucinio atsako į smurtą artimoje aplinkoje algoritmai veikia tik keliose savivaldybėse – Ukmergės r., Alytaus m. ir Jonavos r.

Ypač sudėtingi atvejai, kai smurtauja globėjas. Opus ir vietų, kur galėtų apsigyventi moteris su negalia, trūkumas. Įprastos krizių centrų patalpos nėra pritaikytos visiems. Kaip pozityvų pavyzdį A. Auškalnytė pateikia Jungtinėje Karalystėje taikomą modelį, kai į koordinuoto atsako mechanizmą įtraukiamos sveikatos priežiūros įstaigos. Šeimos gydytojai ar gydytojos, įtarę smurtą, sveikatos kortelėje subtiliai pažymi, jog moteris galimai patiria prievartą. Kito vizito metu jie ir jos toliau aiškinasi situaciją, siūlo pagalbą – skiria dėmesio siekdami išsiaiškinti konkrečius poreikius.

M. Jankauskaitė mano, kad sistemines kliūtis išspręsti padėtų pačių moterų su negalia įtraukimas į visus sprendimų ieškojimo ir priėmimo lygmenis. Apibendrindama ji sako, kad Lietuva, kaip visuomenė, yra subrendusi pati susikurti efektyvią apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje sistemą, kurioje moterų su negalia patirtys ir poreikiai būtų matomi. Svarbiausia, M. Jankauskaitės teigimu, išplėtoti kompleksiškų paslaugų tinklą, pritaikytą prie realių žmonių su negalia ir jų artimųjų poreikių.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos informacija