Ashburn +28,2 °C Debesuota
Penktadienis, 19 Lie 2024
Ashburn +28,2 °C Debesuota
Penktadienis, 19 Lie 2024

Dainius ŠEPETYS
žurnalistas
 

Elektroniniai medžioklės lapai: dar viena sekimo sistema?

2023/07/14


Dar vienu pleištu tarp medžiotojų ir aplinkosaugininkų tapo idėja popierinius medžioklės lapus pakeisti elektroniniais. „Ūkininko patarėjo“ redakcijai abi konfrontuojančios pusės pateikė savo argumentų, kurie rodo, kad iki pasitikėjimo ir susitarimo, rodos, vienodus tikslus turintiems medžiotojams ir aplinkos apsaugos pareigūnams – dar labai toli.

Popieriniuose medžioklės lapuose – aibė klastotės galimybių

Aplinkos ministerijos (AM) Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius žodžių į vatą nevyniojo ir, komentuodamas elektroninio medžioklės lapo idėją, medžiotojus apkaltino nesąžiningumu. „Kuriamas elektroninis medžioklės žurnalas turėtų pamažu pakeisti popierinius medžioklės lapus, kurie ir naudotis nepatogūs, ir lengvai klastojami, pvz., kopijuojami spalvotais kopijavimo aparatais“, – redakcijai sakė AM pareigūnas. Anot jo, kad būtų bent kiek apsisaugoma nuo klastojimo, dabar naudojamus medžioklės lapus tenka papildomai registruoti ir antspauduoti Aplinkos apsaugos departamente (AAD). Visa tai verčia ir sąžiningus medžiotojus, ir AAD pareigūnus gaišti laiką tvarkant popierius. „Laimikio apskaita popieriniame medžioklės lape nepatikima, nes tokiame lape techniškai įmanoma nepažymėti sumedžioto žvėries iki pat paskutinės minutės tam atvejui, jeigu aplinkos apsaugos pareigūnas sustabdytų medžioklės dalyvį kontrolės metu, ir taip nuslėpti limituojamo žvėries sumedžiojimą“, – kalbėjo A. Klimavičius.

Kitas pašnekovo pateiktas kraštutinis piktnaudžiavimo atvejis, kurio siekiama išvengti, – fiktyvus medžioklės rezultatų papildymas praėjusių medžioklių popieriniuose lapuose. Esą tai medžiotojams leidžia išvengti Medžioklės įstatyme numatytos pareigos atlyginti elninių žvėrių padarytą žalą miškams, nes sumedžiojimo limitas tokiu būdu formaliai yra įvykdomas. „Manoma, kad tai stipriai iškreipia sumedžiojimo duomenis“, – tvirtino pareigūnas.

Elektroninės versijos privalumai

Grįsdamas naujovės idėją A. Klimavičius ŪP teigė, kad visų šių neigiamų dalykų leistų išvengti medžioklės duomenų registracijos perkėlimas į elektroninę erdvę. „Taip pat medžioklės plotų naudotojai galės nesudėtingu būdu pateikti elektroninius prašymus nustatyti kasmetinius sumedžiojimo limitus arba juos pakeisti, nebereikės teikti kasmetinių ataskaitų apie sumedžiojimą, o į medžioklę registruotis ar apie laimikį pranešti bus galima mobiliuoju telefonu“, – privalumus vardijo AM specialistas.

Nebuvo pamiršta ir medžiotojų pareiga atlikti žvėrių apskaitą pagal pėdsakus sniege, pasirodo, ji taip pat galės būti atliekama paprastu būdu – duomenis suvedant mobiliuoju telefonu.

„Ūkininkai, patyrę žvėrių žalą, apie atvejį galės pranešti ne raštu, rašydami prašymus seniūnui, kaip yra dabar, o nedelsiant ir tiesiogiai – medžioklės plotų naudotojui, paprastai registruodami pranešimą telefonu arba kompiuteriu, pažymėdami įvykio vietą“, – apie laiko taupymą ir komunikacijos gerinimą kalbėjo A. Klimavičius.

Terminas – dveji metai

Paklaustas, kokio efekto tikimasi iš naujovės, pašnekovas teigė, kad sąžiningiems medžiotojams, aplinkos apsaugos pareigūnams ir ūkininkams svarbiausia bus palengvintas dokumentų tvarkymas. „Bus siekiama, kad per 2 metus medžioklės plotų naudotojai visiškai pereitų nuo popierinių prie elektroninių priemonių“, – pakeitimų įdiegimo terminus apibrėžė AM Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas. Be to, jis teigė, kad elektroninis medžioklės žurnalas kuriamas įgyvendinant didelės tematinės apimties procesų skaitmenizavimo projektą – Biologinės įvairovės informacinės platformos (BIIP) sukūrimą. „Projektas remiamas Europos Sąjungos (ES) lėšomis, o naudojimasis elektroniniu medžioklės žurnalu medžiotojams bus nemokamas“, – užtikrino A. Klimavičius.

Jis taip pat patikino, kad naudojimasis elektroniniu medžioklės žurnalu bus paprastas, todėl bet kuris vartotojas, turintis minimalių žinių apie išmanųjį telefoną, galės lengvai juo naudotis. „Net ir mygtukinius telefonus turintys medžiotojai galės naudotis el. medžioklės žurnalu, tik juos į medžioklę turės užregistruoti labiau įgudę kolegos, o registracijų patvirtinimai atkeliaus nemokamais SMS“, – paskutinį kozirį pateikė AM pareigūnas.

Pančiai medžiotojų laisvėms?

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) vadovai pažymėjo, kad AM kuriamoje BIIP norima ne tik rinkti duomenis apie medžiojamuosius gyvūnus, bet ir į medžioklę registruoti medžiotojus. „Duomenų apie medžiojamuosius gyvūnus rinkimas mokestiniais tikslais nėra pateisinamas, o medžiotojo asmens duomenų rinkimas pažeidžia konstitucinę teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, taip pat konstitucines teises laisvai judėti, turėti poilsį ir laisvalaikį bei neleidžia laikytis asociacijų laisvės principo“, – teigia LMŽD direktorius Laimonas Daukša.

ŪP redakcijai jis sakė, kad skaitmeninių priemonių įdiegimas medžioklės srityje – tai įrankis supaprastinti medžiotojų kontrolę aplinkosaugą vykdantiems pareigūnams, kas visiškai sutampa su aukščiau išsakytomis A. Klimavičiaus mintimis. „Šis siekis turi požymių, kad gali būti pažeista Europos žmogaus teisių konvencija“, – vis tik pabrėžė LMŽD direktorius. Jo teigimu, e. sistemų neprieinamumas ar nepakankami išmaniųjų prietaisų naudojimo gebėjimai neturėtų apriboti senyvo amžiaus asmenų teisės medžioti. „Įžvelgiame grėsmę, kad efektyviai veikianti medžioklės organizavimo sistema, kai už medžioklės duomenų tvarkymą medžioklės lapų pagrindu yra atsakingi medžioklės plotų valdytojai, bus pakeista medžioklėse dalyvaujančių subjektų kontrole“, – kalbėjo L. Daukša, akcentuodamas, kad šiandien nėra tiksliai įvardijama, kokius duomenis, kokiu tikslu, tvarka ir apimtimi ketinama tvarkyti kuriamoje e. sistemoje.

Dviem medžiotojams – vienas limituotas žvėris

Pasisakydama prieš elektroninio medžioklės žurnalo įdiegimą, LMŽD pateikia savo argumentus: medžiojamųjų gyvūnų (valstybės išteklių) apskaitą atlieka medžiotojai ir čia valstybė nepatiria jokių išlaidų, o jeigu tai darytų valstybė, jai tai kainuotų 150–200 tūkst. Eur per metus. Svarbu tai, kad medžiotojų kolektyvai, atlikę apskaitą ir suskaičiavę medžioklės ploto vienete gyvenančių žvėrių skaičių, be aiškios metodikos ar proporcijos patys prašo nustatyti limituojamų medžiojamųjų gyvūnų (briedžių ir tauriųjų elnių) sumedžiojimo limitą. Kiti medžiojamieji gyvūnai – šernai, danieliai, stirnos ir smulkioji fauna – nėra limituojami, dėl jų sumedžiojimo kiekio sprendžia patys medžiotojai.

Kasmet medžiotojai į valstybės biudžetą už galimybę naudotis medžiojamųjų gyvūnų ištekliais, kitaip tariant – už teisę sumedžioti visus limituojamus ir nelimituojamus medžiojamuosius gyvūnus, sumoka 2,8 mln. Eur. Ir čia L. Daukša pateikė įdomų pastebėjimą: „Lietuvoje yra 30 tūkst. medžiotojų, limituojamų valstybės nustatomų medžiojamųjų gyvūnų (briedžių, tauriųjų elnių) bendras metinis sumedžiojimo limitas – 15 tūkst., tai reiškia, kad kas antras medžiotojas valstybei moka mokesčius be galimybės sumedžioti limituojamą gyvūną.“

Pastebima, kad medžiojamųjų gyvūnų gausa yra kaip niekad didelė, ir ūkininkai bei miškininkai dėl žvėrių daromos žalos, taip pat Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba dėl afrikinio kiaulių maro nori, kad medžiotojai medžiotų aktyviai.

L. Daukša pabrėžė, kad valstybė nesikiša į medžiojamųjų gyvūnų gausinimą ir nedaro jokios įtakos, taip pat neaiškiais kriterijais nustato briedžių ir tauriųjų elnių sumedžiojimo limitus, tačiau medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą iškelia kaip būtinąją sąlygą. „Manau, valstybė turėtų prisiimti atsakomybę dėl limituojamų medžiojamųjų gyvūnų padarytų nuostolių miškams“, – neabejojo LMŽD direktorius.

Valstybė turėtų nesikišti

LMŽD kelia klausimą: jeigu valstybė tiksliai neapskaito savo medžiojamųjų gyvūnų išteklių ir ją tenkina dabartinė mokestinė sistema, kai už medžiojamuosius gyvūnus mokama pagal medžioklei naudojamų plotų dydį ir kategoriją, kodėl ji kišasi į medžiotojų vykdomą veiklą ir ko siekia kuriamomis e. sistemomis?

„Nėra pagrindo sekti medžiotojų vykdomą veiklą, nes medžiotojai už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą moka valstybės nustatytomis sąlygomis, o patys medžiojamųjų gyvūnų ištekliai nėra tiksliai suinventorizuoti“, – draugijos poziciją grindė L. Daukša. Pasak jo, atėjo metas, kai turi būti pasitikima medžiotojais, ypač siekiant suvaldyti medžiojamųjų gyvūnų populiacijas ir taip mažinant žemės ūkiui bei miškams žvėrių daromą žalą.

Valstybinė aplinkos apsaugos kontrolė gyvosios gamtos apsaugos srityje Lietuvoje orientuota į legalia veikla užsiimančius medžiotojus ir žvejus, o ne į tikruosius pažeidėjus – brakonierius, darančius aplinkosauginius pažeidimus. Padidinta aplinkosaugos kontrolė, užtikrinanti gyvūnijos apsaugą, reikalinga tik tada, kai pasibaigia elninių medžiojamųjų gyvūnų medžioklės terminai.

Dauksa
Laimonas Daukša teigia, kad valstybė turėtų nesikišti į medžiotojų reikalus.

Išsakydamas bendrą LMŽD nuomonę L. Daukša teigė, kad elektroninis medžioklės lapas galėtų būti kaip periodinės suvestinės pateikimas (pvz., kas mėnesį, kas ketvirtį ar kas metus), bet ne kaip kiekvienos medžioklės būtinoji dalis prieš pradedant medžioklę, kaip yra dabar su popieriniu lapu. Elektroninis medžioklės lapas gali būti sudėtingai naudojamas dėl ryšio, informacinių technologijų žinių, informacinių įrenginių techninių savybių trūkumų. „Įžvelgiant medžioklės dokumentacijos skaitmenizavimo trūkumus, prioritetą keliame asmens duomenų apsaugai ir kibernetiniam saugumui, kurio grėsmė šiuo metu ypač reali“, – kitą aspektą akcentavo LMŽD direktorius, pabrėždamas, kad medžioklė yra kolektyvinis užsiėmimas, turintis tam tikrą savikontrolę, tačiau pakeitus teisinį reguliavimą ir perėjus prie skaitmeninių medžioklės dokumentų, medžioklė taptų individuali.

Sukurs gerai apmokamas darbo vietas

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 77, 2023 m. liepos 13 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
Politika