„Išmokti valdyti šią technologiją verta ne tik dėl jau žinomų privalumų, bet ir ateities perspektyvų: kaupiklius turintys gaminantys vartotojai gali prisidėti prie optimalaus tinklo veikimo, tad efektyvus šių įrenginių valdymas turi potencialo tapti ESO perkama lankstumo paslauga“, – sako ESO atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė.
Šviesiuoju metų periodu namai paprastai nepajėgia suvartoti visos pagamintos energijos ir dalį jos generuoja į tinklą, o už pasinaudojimą tinklais yra taikomas mokestis. GV gali atsiskaityti pačių pasigaminta elektra, mokėti už kiekvieną susigrąžintą kilovatvalandę arba mokėti fiksuotą mėnesinį galios mokestį.
„Įsirengę elektros energijos kaupiklį gaminantys vartotojai gali susimažinti šias išlaidas, priklausomai nuo pasirinkto atsiskaitymo plano: susimažinti mokestį už pasinaudojimą tinklais arba atiduodamų kilovatvalandžių dalį, dar vienas variantas – susimažinti leistiną generuoti galią, taigi ir mėnesinį mokestį. Įsirengus kaupiklį gaminantiems vartotojams mažiau įtakos turės ir kainodaros pokyčiai ateityje, nes į tinklą jų sistemos generuos apie du kartus mažiau energijos“, – pažymi ESO atstovė.
Namų ūkis, kuriame per metus sunaudojama 5000 kWh elektros energijos, įsirengęs 5 kW galios saulės elektrinę, vidutiniškai pajėgus suvartoti iki 35 proc. dienos metu gaminamos elektros energijos. Įsirengus energijos kaupiklį su 7,5 kWh naudinga talpa, energetinis autonomiškumas padidėja iki 60 proc.
Skaičiuojama, kad namams su metiniu 5000 kWh suvartojimu optimalu įsigyti 7,5 kWh dydžio kaupiklį, o su metiniu 3000 kWh suvartojimu – 4,5 kWh dydžio kaupiklį.
Elektros energijos kaupikliai Lietuvoje yra pakankamai nauja technologija ir dauguma gaminančių vartotojų tik pradeda susipažinti su šia sistema. ESO duomenys rodo, kad dalis gaminančių vartotojų kaupiklius galėtų naudoti efektyviau, jei valdytų krovimosi laiką ir galią.
ESO ekspertai pataria vėlyvą pavasarį ir vasarą energiją pradėti kaupti ne nuo ankstyvo ryto, o nuo maždaug 11–12 val., kad kaupikliai krautųsi per generacijos piką. Taip gaminantys vartotojai prisidėtų prie įtampos tinkle suvaldymo, o kartu užsitikrintų, kad elektrinė neatsijungs vidurdienį gamybos metu dėl per aukštos įtampos, taigi nepatirtų energijos nuostolių. Priklausomai nuo elektrinės ir kaupiklio parametrų, pilnai sistema įsikraunama per 1,5–2,5 val. Rekomenduojama kaupiklį sukonfigūruoti taip, kad jis pasikrautų per 3–4 val.
ESO ekspertų atlikta analizė taip pat rodo, kad ne visi kaupiklius įsirengę gaminantys vartotojai juos yra suprogramavę veikti maksimaliai efektyviai. Pvz., namui 17 val. reikia 0,5 kW galios, bet nustatyta, kad kaupiklis nuolatos išsikrautų 3 kW galia. Toks veikimas neefektyvus, nes neįvertinama, kiek galios namui reikia konkrečiu metu.
Lietuvoje yra 140 tūkst. gaminančių vartotojų, iš jų beveik 100 tūkst. saulės elektrines yra įsirengę ant pastatų stogų ar sklype šalia. Iki šiol daugiau kaip 90 proc. GV prie tinklo buvo prijungiami be rekonstrukcijos, tačiau jau esama ruožų, kuriuose prijungti saulės elektrines su galimybe generuoti į tinklą, techninių galimybių nėra.
Mūsų įsitikinimu, tai neturi tapti stabdžiu atsinaujinančios energetikos plėtrai, ir čia gali pasitarnauti kaupikliai, o gaminantys vartotojai jau dabar gali reikšmingai sutaupyti valdydami juos optimaliu režimu“, – pažymi R. Juodkienė.
Elektros energijos kaupikliai sudaro sąlygas gaminantiems vartotojams veikti tinklui draugišku režimu – tai leidžia prijungti daugiau saulės elektrinių bei užtikrina geresnę tiekimo kokybę, nes piko metu sumažinama įtampa ESO tinkle. Atsilaisvinusia galia naudojasi kiti vartotojai.
Gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje nuo 2020 m. išaugo daugiau kaip 10 kartų. Tokią sparčią plėtrą paskatino valstybės parama bei ESO sudarytos sąlygos į gaminančių vartotojų gretas jungtis be didelių biurokratinių procedūrų. Saulės elektrinę šiuo metu galima įsirengti vidutiniškai per 7 dienas ir visa tai padaryti neišeinant iš namų, naudojantis ESO savitarna.
ESO informacija