Elnių žūtys kelia klausimų: tarp išsekimo, nepriežiūros ir ligų grėsmės

Tikėtina žūčių versija – išsekimas ir badas

Žinomas elnių augintojas, UAB „Cervus aureus“ vadovas Linas Pakamanis, portalui ukininkopatarejas.lt komentuodamas pastarąjį atvejį, laikosi gana griežtos pozicijos – tokie kritimai dažniausiai susiję su žmogaus atsakomybe: „Jei gyvūnai negauna pakankamai energijos suteikiančio pašaro – kokybiško šienainio, grūdų ar kitų papildų, jei šeriama prastos kokybės, sutryptu ar užterštu šienu, kurio maistinė vertė menka, gyvūnai tiesiog išsenka. Iš pradžių krenta silpnesni, vėliau ir kiti“.

Vertindamas ūkininko iškeltą gyvūnų nunuodijimo versiją, L. Pakamanis išlieka skeptiškas: „Jei tai būtų nuodai, gyvūnai kristų labai greitai – per kelias dienas. O kai procesas užsitęsęs, labiau tikėtina, kad tai susiję su šėrimu ir priežiūra“. Pašnekovas pabrėžia, kad tai iš esmės yra bado pasekmė: „Jeigu pašaras neturi nei pakankamai baltymų, nei angliavandenių, gyvūnas neturi iš ko gauti energijos. Organizmas silpsta, gyvūnas liesėja ir galiausiai nugaišta“.

Kalbėdamas apie miškuose medžiotojų randamas elnių gaišenas, pašnekovas atsargiai vertina kai kurias viešojoje erdvėje pasirodančias versijas apie tarp elninių gyvūnų paplitusias užkrečiamąsias ligas. „Tikėtina, kad bus tiriama dėl kempinligės ar lėtinės elnių išsekimo (dar vadinamos elnių zombių) ligos, bet pvz., nuo mėlynojo liežuvio ligos elniai tikrai nekrenta, ypač žiemos laikotarpiu“, – svarsto pašnekovas.

Pasak L. Pakamanio, labiausiai tikėtina žūčių priežastis – išsekimas dėl sudėtingų žiemos sąlygų ir vėlgi netinkamos mitybos. Žiemą elniams natūraliai trūksta kokybiško pašaro, todėl jie ieško maisto visur, kur tik gali. „Elniai žiemą ėda tai, ką randa – lankosi prie fermų, ėda senus, kartais netinkamai laikomus pašarus. Į skrandį patenka virvių, tinklų, plėvelių, kurios užkemša virškinamąjį traktą. Po savaitės ar dviejų gyvūnas nugaišta“, – aiškina jis.

Augintojo teigimu, tokie atvejai nėra reti – skrodžiant gyvūnus jų skrandyje ne kartą rasta susikaupusių pašalinių medžiagų. Ypač pavojingi tampa šienainiai, aptraukti plastikinėmis plėvelėmis ar tinklais, prie kurių žiemą traukia laukiniai gyvūnai. Tokia „mityba“ ilgainiui sukelia virškinimo sutrikimus, o vėliau – ir gyvūno žūtį.

L. Pakamanis taip pat atmeta pasigirdusias versijas, esą elnių žūtis galėjo lemti ūkininkų auginami rapsai. „Rapsai kiek daugiau kenkia stirnoms, bet elniai yra rapsų mėgėjai – jie juos ėda visą žiemą, ir jiems nieko nuo to nebūna. Vis dėlto mityba turi būti įvairi – reikalingos ir šakos, žievė“, – tikina jis, pabrėždamas, kad didžiausią reikšmę turi randamo maisto kokybė ir įvairovė.

Vis dėlto neatmetama ir ligų grėsmė. Pasak L. Pakamanio, jei Lietuvoje būtų patvirtinta lėtinė elnių išsekimo liga, situacija taptų itin rimta. „Esant dideliam gyvūnų tankumui, tokia liga gali išguldyti didelę populiacijos dalį – tai natūralus, bet labai skausmingas procesas“, – sako jis.

Elnių populiacijos reguliavimas – nepakankamai efektyvus

Jis taip pat atkreipia dėmesį į galimą ligų plitimo kelią per žmogaus naudojamas priemones. „Medžioklėje naudojami įvairūs kvapai, vadinamieji laižalai, feromoniniai priedai. Jie gali būti gaminami iš importuotų medžiagų, pavyzdžiui, gyvūnų šlapimo. Jei tokia žaliava atkeliauja iš užkrėstų regionų, teoriškai liga gali būti pernešta ir į kitas šalis“, – portalui aiškina L. Pakamanis.

Vis dėlto jis pabrėžia, kad tai kol kas tik teorinė galimybė, o ne patvirtintas faktas: „Tai yra globalus verslas, vyksta prekyba tarp šalių, todėl kontrolė svarbi, bet nereikia iš karto kurti sąmokslo teorijų“.

Kalbėdamas apie bendrą situaciją, pašnekovas pastebi, kad Lietuvoje elninių gyvūnų populiacijos reguliavimas nėra pakankamai efektyvus: „Didelė elninių gyvūnų populiacija didina ligų plitimo riziką – kuo tankumas didesnis, tuo daugiau gyvūnų gali kristi. Tačiau prireikus valstybė gali įpareigoti tą populiaciją reguliuoti. Pvz., Latvijoje tai daroma aktyviau: išduodamos papildomos licencijos, siekiama mažinti gyvūnų tankumą, nes jis daro žalą miškams ir žemės ūkiui. Lietuvoje trūksta efektyvių mechanizmų ir adekvačių kompensacijų ūkininkams, todėl problema išlieka“.

Lėtinė elnių išsekimo liga Lietuvoje kol kas nenustatyta

Tuo metu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovė spaudai Aistė Prielgauskaitė, komentuodama portalui elnių ūkyje rastų gyvūnų gaišenų atvejį, pabrėžia, kad institucija įsitraukia tik esant konkrečioms aplinkybėms: „Mūsų atsakomybė šiuo atveju buvo susijusi su gaišenų tvarkymu. Kadangi jos buvo laikomos netinkamai, ūkininkas buvo įpareigotas jas sutvarkyti“.

Jos teigimu, mėginių paimti nepavyko: „Dalis tirtų gaišenų buvo taip suirusios, kad net nebuvo galimybės paimti mėginių, kurie būtų tinkami laboratoriniams tyrimams, o vienas gyvūnas turėjo šautinę žaizdą. Kadangi daugiau panašių pranešimų iš ūkių negauta, protrūkio požymių kol kas nenustatyta. Be to, likę gyvūnai neparodė ligos požymių, todėl nebuvo indikacijų dėl užkrečiamosios ligos. Tokiais atvejais situacija paliekama stebėsenai“, – aiškina A. Prielgauskaitė.

VMVT atstovė primena, kad lėtinė elnių išsekimo liga gali būti nustatoma tik laboratoriniais tyrimais ir Lietuvoje ji kol kas nėra patvirtinta. Anot jos, laukiniai gyvūnai gali sirgti įvairiomis ligomis, tačiau kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, atsižvelgiant į turimus duomenis.

Papildomą detalę pateikia Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) direktorius Egidijus Pumputis. Jis portalui patvirtina, kad šiuo metu tyrimai dar nepradėti: „Šiuo metu institutui nėra pateikta mėginių laboratoriniams tyrimams atlikti, todėl negalime pateikti jokių rezultatų ar patvirtintos informacijos apie šiuos atvejus“.

Pasak jo, mėginių atrinkimą ir jų pateikimą laboratorijai organizuoja VMVT, todėl tik gavus tinkamą medžiagą galima atlikti tyrimus ir pateikti konkrečias išvadas. „Gavus mėginius ir atlikus tyrimus, esant poreikiui galėsime pateikti detalesnę informaciją apie galimus rizikos veiksnius“, – priduria E. Pumputis.

Pranešimų daugėja, priežastys – įvairios

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) pažymi, kad pranešimų apie nugaišusius laukinius gyvūnus sulaukiama nuolat. Vien per kovo mėnesį jų gauta 392.

Pasak AAD, pastaruoju metu visuomenėje suaktyvėjusios diskusijos apie randamus nugaišusius elnius yra suprantamos, tačiau gyvūnų žūties priežastys gali būti labai įvairios. „Gyvūnai gali nugaišti po susidūrimų su transporto priemonėmis, medžioklės metu, dėl brakonieriavimo ar ligų“, – nurodo departamentas.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad tokių radinių natūraliai padaugėja tam tikrais laikotarpiais, kai miškuose lankosi daugiau žmonių – pavyzdžiui, ragų ieškojimo ar grybavimo sezono metu.

Departamentas taip pat primena, kad medžiotojai, radę sužeistą ar akivaizdžiai sergantį gyvūną, turi laikytis galiojančių taisyklių ir, esant būtinybei, nutraukti jo kančias laikantis nustatytų reikalavimų.

Gyventojai, radę laukinio gyvūno gaišeną, raginami nedelsiant pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir nurodyti tikslią vietą. Taip pat rekomenduojama tokių gyvūnų neliesti ir nebandyti jų perkelti.

Specialistai sutaria, kad kol nėra laboratorinių tyrimų rezultatų, svarbiausia – vengti nepagrįstų spėlionių. Situacija šiuo metu stebima, o aiškesnis vaizdas apie elninių gyvūnų žūties priežastis turėtų paaiškėti tik gavus oficialias išvadas.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija kartu su VMVT bei AAD pareigūnais ragina atsakingai reaguoti į tokius radinius ir apie juos pranešti atsakingoms institucijoms.

Portalo ukininkopatarejas.lt redaktorė Indrė ZIMBLYTĖ