Šį šildymo sezoną Lietuvoje šilumos energija buvo pigiausia Baltijos šalyse

Vidutinė  visos šalies šilumos energijos kaina šį sezoną Latvijoje buvo 7,95 ct/kWh, arba 7,4 proc. didesnė nei mūsų šalyje, Estijoje – 8,55 ct/kWh, arba 15,5 proc. didesnė.

Lietuvoje šildymo sezono pradžioje, 2024 m. spalio mėnesį, visos šalies šilumos energijos kainos vidurkis buvo 6,46 ct/kWh, o sezono pabaigoje, šį balandį, vidurkis siekė 6,76 ct/kWh, arba buvo 4,6 proc. didesnis.

Didžiausia vidutinė visos šalies šilumos kaina šį sezoną buvo šiemet vasario mėnesį – 8,02 ct/kWh, arba 24 proc. didesnė nei šio šildymo sezono pradžioje.

Lietuvos penkiuose didžiuosiuose miestuose vidutinė šio šildymo sezono šilumos kaina buvo 6,94 ct/kWh, arba 2,5 proc. didesnė nei ankstesnį 2023–2024 m. šildymo sezoną, kai siekė 6,77 ct/kWh. Penkiuose didžiuosiuose miestuose vartotojams tiekiama apie 70 proc. pagamintos šilumos energijos.

Didžiausia vidutinė penkių didžiųjų miestų šilumos energijos kaina buvo 2025 m. vasario mėnesį – 7,96 ct/kWh, o mažiausia vidutinė penkių didžiųjų miestų šilumos kaina buvo 2024 metų spalio mėnesį – 5,91 ct/kWh.

Vertinant šio šildymo sezono kainų vidurkius miestuose, mažiausia šilumos kaina buvo Šiauliuose – 6,44 ct/kWh (ankstesnį šildymo sezoną buvo 6,27 ct/kWh)  ir Klaipėdoje – 6,51 ct/kWh (ankstesnį šildymo sezoną buvo 6,74 ct/kWh).

Didžiausia šilumos kaina šį sezoną buvo Kaune – 7,66 ct/kWh (ankstesnį šildymo sezoną buvo 6,47 ct/kWh; Vilniuje – 7,26 ct/kWh (ankstesnį šildymo sezoną buvo 7,47 ct/kWh). Panevėžyje –  6,83 ct/kWh (ankstesnį šildymo sezoną buvo 6,89 ct/kWh).

Lyginant šį šildymo sezoną su ankstesniu 2023–2024 m. šildymo sezonu, vidutinė šilumos kaina buvo mažesnė Vilniuje –2,8 proc. ir Panevėžyje – 0,9 procento.

Aukščiausia šilumos kaina šį šildymo sezoną buvo vasario mėnesį Kaune – 8,49 ct/kWh, mažiausia buvo balandžio mėn. Klaipėdoje – 5,49 ct/kWh.

Kaune vidutinė šilumos kaina šį šildymo sezoną buvo 3,4 proc. didesnė nei visos šalies vidurkis. Kituose miestuose šilumos kainos vidurkis šį sezoną buvo mažesnis nei Lietuvos vidurkis.

Didžiausią vidutinę kuro įsigijimo kainą šį šildymo sezoną deklaravo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ – 59,99 Eur/MWh. Vidutinė iš nepriklausomų šilumos tiekėjų superkamos šilumos kaina buvo 40,7 Eur/MWh.

Mažiausią vidutinę kuro įsigijimo kainą šildymo sezono metu deklaravo AB „Panevėžio energija“ – 25,57 Eur/MWh. Vidutinė iš nepriklausomų šilumos tiekėjų superkamos šilumos kaina buvo 37,94 Eur/MWh.

Šilumos energijos kainas konkrečiuose miestuose lėmė kuro, naudojamo šilumos energijai gaminti, struktūra, jo įsigijimo kaina, taip pat šilumos energijos, superkamos iš nepriklausomų šilumos tiekėjų, kaina ir jos dalis galutiniame šilumos tarife.

Lyginant Baltijos šalių didžiuosius miestus, vidutinė šio šildymo sezono kaina buvo mažiausia Lietuvos miestuose (6,9 ct/kWh), Latvijos miestų vidurkis siekė 7,4 ct/kWh, arba buvo 7,2 proc. didesnis, Estijos miestų – 8,3 ct/kWh, arba 20 proc. didesnis.

Lyginant Baltijos šalių sostines, mažiausia vidutinė šio šildymo sezono šilumos kaina buvo Vilniuje – 7,3 ct/kWh, Rygoje vidutinė sezono kaina siekė 7,5 ct/kWh, arba buvo 2,7 proc. didesnė, Taline – 7,7 ct/kWh, arba 5,5 proc. didesnė nei mūsų šalies sostinėje.

Šildymo sezono pirmoje pusėje šilumos kainų didėjimą Lietuvoje lėmė biokuro ir gamtinių dujų, naudojamų šilumos gamybai, brangimas. Taip pat augo vidutinė aukcionuose superkamos šilumos energijos kaina. Antroje sezono pusėje kuro kainos krito. Kuro kaina sudaro apie 60–80 proc. galutinės šilumos energijos kainos. 2024–2025 m. šildymo sezoną biokuras sudarė daugiau kaip 80 proc. kuro, Lietuvoje naudojamo energijai gaminti.

Didžiausia biokuro kaina šį šildymo sezoną buvo sausio 14 d., kai siekė 25,64 Eur/MWh. Nuo to laiko biokuro kaina mažėjo ir pirmąją balandžio savaitę buvo mažiausia per pastaruosius keturis šildymo sezonus – 16,32 Eur/MWh, arba 36 proc. mažesnė nei sausį. Biokuro kainos augimą be kitų veiksnių praėjusią žiemą lėmė ir tai, kad neįšalus gruntui, biokuro tiekėjai negalėjo tiekti žaliavos tiesiai iš miško dėl svorio apribojimų sunkiajai technikai ir kuro atsargas turėjo kaupti aikštelėse.

Vartotojų gaunamų sąskaitų už būsto šildymą dydis priklauso nuo konkretaus šilumos tiekėjo energijos kainos. Primename, kad nuo 2024–2025 m. šildymo sezono pradžios gyventojai už būsto šildymą gauna sąskaitas, kuriose prie nustatyto tarifo pridėtas 9 proc. PVM lengvatinis tarifas.

Pernai, 2024 m. pavasarį, šildymo sezonas Vilniuje oficialiai baigtas balandžio 9 d., Kaune – balandžio 15 d., Klaipėdoje – balandžio 29 d., Šiauliuose – balandžio 29–30 d. , Panevėžyje – balandžio 30 dieną.

LEA informacija